Širdies ir kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų funkcinių rodiklių bei suvokiamų pastangų sąsajų nustatymas, taikant didelio intensyvumo pratybas jauno amžiaus moterims

Abstract

Įvadas. Pagreitėjus gyvenimo tempui, reikalingas fizinis aktyvumas labai sumažėjo, kas išryškino su neveiklumu susijusias sveikatos problemas, todėl žmonės vis dažniau įtraukia į savo gyvenimą fizinį aktyvumą, kartais neįvertinę jo įtakos organizmui [1]. Viena iš populiarėjančių fizinio aktyvumo formų yra aukšto intensyvumo treniruotė. Jos tikslas yra gauti tokią pačią naudą norint pagerinti aerobinę ir anaerobinę ištvermę atliekant mažos trukmės didelio intensyvumo fizinį krūvį [2], [3], [4]. Tyrimo tikslas – nustatyti širdies ir kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų funkcinių rodiklių bei suvokiamų pastangų sąsajas, taikant didelio intensyvumo pratybas jauno amžiaus moterims. Tyrimo metodai ir organizavimas. Vienmomentiniame tyrime dalyvavo 32 jauno amžiaus (18-30 m.) moterys, neturinčios širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei griaučių raumenų sistemų sutrikimų, kurios pagal atsakytus anketos klausimus buvo suskirstytos į dvi grupes: 1) 15 aktyviai nesportuojančių moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 23,07 (1,44) metų ir KMI vidurkis - 20,78 (2,15) kg/m2; 2) 17 sportuojančių moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 22,35 (1,90) metų ir KMI vidurkis - 22,16 (2,75) kg/m2. Abiejų grupių tiriamosioms buvo taikytos vienodo fizinio krūvio pratybos, kurios buvo sudarytos pagal sutrumpintą „TABATA“ treniruotės metodą: 4 min. fizinis krūvis, iš kurių 20 sek. sudarė pratimo atlikimas, 10 sek. – poilsis. Tyrimo pradžioje dalyvės turėjo atsakyti į pateiktus anketos klausimus, tikslu išsiaiškinti atitikimą nustatytiems kriterijams ir suskirstyti į grupes. Vėliau tiriamosioms buvo matuojamas sistolinis (SAKS) ir diastolinis (DAKS) kraujo spaudimas riešiniu „Medisana” matuokliu prieš, iškart po fizinio krūvio ir praėjus 3 min. ir 6 min. po fizinio krūvio. Gyvybinė plaučių talpa (GPT) buvo matuojama spirometru „Micro Med. [...].