Didelio meistriškumo krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipo, liemens stabilumo ir rizikos patirti traumas sąsajos

Abstract

Įvadas. Nekontaktinės traumos krepšinio rungtynių metu sudaro 20 proc., o treniruočių - net 40 proc. patiriamų traumų (1). Dažniausiai vertinami atskirų segmentų, tokių kaip raumenų jėgos parametrai, tačiau pavieniai tokie duomenys nepadeda nustatyti traumų atsiradimo priežasčių, norint išsiaiškinti tokių traumų etiologiją reikia kompleksiško požiūrio į žmogaus organizmą. Taip pat trūksta aiškių įrodymų patvirtinančių ryšį tarp liemens stabilumo ir rizikos dydžio patirti apatinių galūnių traumas (2,3). Tyrimo tikslas – įvertinti didelio meistriškumo krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipą, liemens stabilumą, rizikas patirti apatinių galūnių traumas ir išanalizuoti sąsajas tarp šių komponentų. Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrime dalyvavo 16 didelio meistriškumo krepšininkų, kurių vidutinis amžius buvo 26,1 ± 3,6 metai. Tiriamųjų funkcinių judesių atlikimo stereotipas įvertintas naudojant standartizuotų testų rinkinį (angl. Functional movement screen), kurį sudaro: gilaus pritūpimo, žengimo per barjerą, įtūpsto, pečių mobilumo, aktyvios tiesios kojos kėlimo, atsispaudimo stabiliu liemeniu, liemens rotacinio stabilumo testai. Liemens stabilumas nustatytas įvertinus statinės ištvermės santykius tarp pilvo ir nugaros tiesiamųjų raumenų, tarp skirtingų pusių šoninių liemens raumenų, taip pat tarp šoninių liemens ir nugaros tiesiamųjų raumenų. Rizika patirti apatinių galūnių traumas įvertinta dinaminės pusiausvyros Y – testu, statinės pusiausvyros Flamingo, nusileidimo biomechanikos LESS (angl. Landing Error Scoring System), WBLT (angl. Weight-Bearing Lunge Test) čiurnos sąnario dorzifleksijos amplitudės vertinimo testais. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 programą. Koreliacijos skaičiuotos naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Tikrinant statistines hipoteze. [...].