Kaip dviejų užduočių metodas padidina aerobinio krūvio pratybų efektyvumą

Abstract

Problema. Fiziniai krūviai aktyvina ilgalaikės adaptacijos mechanizmus, todėl mankštinantis įvykę vidiniai organizmo pokyčiai ir lemia ilgalaikės adaptacijos dydį ir ypatybes. Įvertinti šiuos pokyčius klasikinės metodikos ne visuomet yra tinkamos, todėl mokslininkai vis siūlo naujus, sudėtingesnius, duomenų analizės būdus. Kita vertus, optimalių ir galimai efektyvesnių mankštinimosi metodų paieška ir tyrinėjimai išlieka aktuali nūdienos problema. Šio tyrimo tikslas – pasinaudojant algebriniu duomenų kointegracijos metodu, palyginti aerobinio krūvio pratybų ir pratybų taikant dviejų užduočių (DU) metodą įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Metodika. Devyni savanoriai nesportuojantys vyrai atliko dvi 20 min. trukmės fizinio krūvio pratybas su trijų dienų pertrauka tarp jų. Vieno tyrimo uždavinys buvo nustatyti aerobinio krūvio pratybų, kito – taikyto DU metodo įtaką. Pastarųjų pratybų ypatybė buvo ta, kad, tiriamajam minant veloergometro pedalus, protarpiais buvo prašoma atlikti nesudėtingas, bet koordinacinių pastangų reikalaujančias užduotis. Viso tyrimo metu buvo nepertraukiamai registruojama EKG. Algebriniu duomenų kointegracijos metodu buvo vertinamos dinaminės sąsajos tarp EKG rodiklių: RR ir JT intervalų bei QRS komplekso trukmės. Rezultatai ir aptarimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad aerobinio krūvio pratybos, papildytos DU metodu, efektyviau paveikia ŠKS funkcinę būklę. Šį stipresnį poveikį galima įvertinti analizuojant ne įprastinius EKG rodiklius, o vertinant dinaminių sąsajų tarp EKG rodiklių kaitos ypatybes. ŠSD ir visų šiame tyrime analizuotų EKG rodiklių reikšmės praėjus 30 min. po pratybų jau buvo atsigavusios ir reikšmingai nesiskyrė nuo pradinių reikšmių, o dinaminės sąsajos tarp EKG rodiklių buvo sustiprėjusios. Diskriminantų reikšmės, rodančios dinaminės sąsajos stiprumą, prieš [...]