Sąnarinių paviršių patologijos chirurginio gydymo efektyvumas naudojant Pridie tunelizaciją / Rimtautas Gudas, Rasa Simonaitytė, Leonas Riauba, Gintautas Pocius, Romas Kalesinskas

Šiame straipsnyje pateikiami 1998–2001 metais Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje operuotų dviejų pacientų grupių rezultatai. Kiekvienoje grupėje buvo po 25 pacientus. Vienos grupės ligoniams naudota Pridie tunelizacija, kontrolinės grupės – fragmento pašalinimas ir defekto dugno išvalymas. Rezultatai vertinti remiantis ICRS bei modifikuota HSS anketomis, artroskopijų radiniais, rentgenologinio ir histologinio tyrimų duomenimis. 12,4 mėnesio po Pridie tunelizacijos puikių rezultatų pasiekta 20 proc. (5 ligoniai) ligonių, gerų – 80 proc. (20 ligonių). 23,6 mėnesio po intervencijų gerų rezultatų pasiekta – 64 proc. (16 ligonių) ligonių, patenkinamų – 36 proc. (9 ligoniai). Tarp kontrolinės grupės pacientų praėjus 12,4 mėnesio po intervencijų, puikių rezultatų pasiekta 16 proc. (4 ligoniai) ligonių, gerų – 72 proc. (18 ligonių), patenkinamų – 12 proc. (3 ligoniai). Praėjus 23,6 mėnesio, tarp kontrolinės grupės ligonių gerų rezultatų pasiekta 48 proc. (12 ligonių) ligonių, patenkinamų – 48 proc. (12 ligonių), blogų – 4 proc. (1 ligonis) ligonių. Praėjus vidutiniškai 12,4 ir 23,6 mėnesio po intervencijų, Pridie grupės rezultatai buvo statistiškai geresni už kontrolinės (p=0,005). Abiejų grupių ligoniams nustatytas pradinių gydymo rezultatų pablogėjimas vidutiniškai praėjus 23,6 mėnesio po operacijų (p<0,05). Visuose regeneratų histologiniuose preparatuose rasta fibroelastinio audinio. Tiriant rentgenu, praėjus dvejiems metams po intervencijų abiejų grupių ligoniams nustatyta pradinių osteoartrozės požymių, jie ryškesni kontrolinės grupės ligoniams. Kol bus pakankamai ištirtos naujos kartos kremzlės persodinimo ir genų inžinerijos metodikos, šlaunikaulio krumplių disekuojamojo osteochondrito ir visiško kremzlės sluoksnio defektų atvejais rekomenduotina Pridie tunelizacija.

This is an article of two homogenic groups treatment comparison, with 25 patients in each. Between 1998 and 2001 twenty-five patients underwent osteochondral or chondral fragment excision with Pridie tunelisations and 25 patients (controls) – osteochondral/chondral fragment excision alone (O-CFE). Average follow-up was 12.4 (range 10–14 months) and 23.6 months (range 22–25 months). All patients were younger than 30 years of age. Patients were evaluated through ICRS and modified HSS scales, arthroscopicaly, histologically and with x-rays. A blinded research assistant performed all follow-up evaluations. Sixteen of 25 (64%) tunelised (Pridie) results were good and 9 (36%) – fair at the time of last follow-up. Twelve of 25 (48%) in O-CFE group results were good and 12 (48%) – fair 23.6 months post operations. Final modified HSS evaluation showed statistically significantly better results in the Pridie group at the 12.4 and 23.6 months (p=0.005). Last follow-up showed deterioration in both groups (p<0.05). At an average 23.6 months follow-up x-rays showed initial osteoarthritis signs in the knees. Consequently, we recommend Pridie tunelisation procedure until final indications of cartilage grafting techniques will be established.