Interskaleninė peties nervinio rezginio analgezija ilgalaike bupivakaino infuzija
Tyrimo tikslas. Įvertinti ilgalaikės interskaleninės peties nervinio rezginio analgezijos efektyvumą taikant 0,15 proc. bupivakaino infuziją. Tyrimo metodai. Ištirta 80 pacientų, kuriems atliktos peties sąnario srities operacijos. Iki operacijos visiems pacientams atlikta interskaleninė peties nervinio rezginio blokada bei įstatytas kateteris pooperacinei peties nervinio rezginio analgezijai. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į grupes, kuriose skirta viena iš dviejų skirtingų (pacientui ir tyrėjui nežinomų) pooperacinių infuzijų: 0,9 proc. izotoninio druskos tirpalo (placebo grupė) arba 0,15 proc. bupivakaino 10 ml/val. infuzija. Visų pacientų prašyta įvertinti pooperacinio skausmo malšinimą naudojant vizualinę analogijos skalę ramybėje ir judesių per peties sąnarį metu. Registruoti pagrindiniai gyvybinių organizmo funkcijų parametrai, pašaliniai reiškiniai ir komplikacijos, operacijos trukmė bei pobūdis, papildomų analgetikų poreikis. Rezultatai. Reikšmingai efektyviau skausmas kontroliuojamas bupivakaino grupės pacientams (p<0,0001) tiek ramybėje, tiek ir judesių metu (išskyrus 4 ir 6 val. po peties nervinio rezginio blokados), papildomų analgetikų poreikis šios grupės ligoniams taip pat buvo mažesnis. Pagrindiniai gyvybinių organizmo funkcijų parametrai, šalutiniai reiškiniai (išskyrus dažnesnį operuotos rankos silpnumą bupivakaino grupėje) grupėse pacientų nesiskyrė. Bupivakaino grupės pacientai nurodė didesnį pasitenkinimą pooperaciniu skausmo malšinimu. Išvados. Ilgalaikė interskaleninė peties nervinio rezginio analgezija yra saugus, be to, efektyvesnis pooperacinio skausmo malšinimo metodas palyginti su įprastine sistemine analgezija.
Objective. This study evaluates clinical efficacy of continuous interscalene brachial plexus block with bupivacaine 0.15% for postoperative analgesia after shoulder surgery. Material and methods. Eighty patients, scheduled for elective shoulder surgery, were included in this study. All patients received an interscalene block before surgery. A perineural catheter was then introduced for continuous brachial plexus analgesia. Patients were prospectively randomized in a double-blinded fashion to receive either bupivacaine 0.15% or placebo postoperative infusion through an interscalene catheter. Pain was assessed with a visual analog scale at rest and also in motion. Duration of surgery and surgery type, satisfaction scores, supplemental analgesia, side effects, circulatory and respiratory parameters were recorded. Results. The bupivacaine group showed less pain at rest and in motion than the placebo group (p<0.0001), except 4 and 6 h after the brachial plexus block; a requirement for supplemental analgesia was also lower. Side effects (except weakness in the arm, which was more frequent in bupivacaine group), circulatory and respiratory parameters were comparable in both groups. Satisfaction scores were higher in bupivacaine group. Conclusions. Continuous interscalene brachial plexus analgesia is a reliable and effective method of providing postoperative pain relief after shoulder surgery and is superior to the systemic analgesia.