Quality of life and perceived health among CHD patients and in general population

Abstract

Darbo tikslas - įvertinti Gyvenimo Kokybės (GK) PSO-100 klausimyno tinkamumą sergantiesiems IŠL ir Kauno 35-64 metų. gyventojams (kontrolinė grupė), nustatyti GK ir subjektyviam sveikatos vertinimui svarbias klausimyno sritis. Medžiaga ir metodai. Tiriamasis kontingentas parinktas atsitiktinai ir suskirstytas pagal amžių ir lytį. 2001-2002 m. KMU Kardiologijos instituto Populiaciniu tyrimu laboratorijoje ištirti 35-n4 metų amžiaus 1347 Kauno gyventojai. Ištirtų asmenų atsako dažnis - 62%. KMUK kardiologiniuose skyriuose GK PSO-100 klausimyną 2001-2002 m. užpildė 204 ligoniai, sergantys MI, ir 243 ligoniai, sergantys AP (amžius - 35-64 metai). Konvergenti-nis pagrįstumas ir stabilumas buvo įvertinti Pirsono koreliacijos koeficientais ir Kronbacho a rodikliu. Testo-retesto stabilumas buvo įvertintas apskaičiavus koreliacijos koeficientus tarp pirmo ir kartotinio klausimyno sričių tyrimo. Atlikta tiesioginė standartizacija pagal amžių, standartu naudojant Europos gyventojų amžiaus struktūrą. Tiesine regresija (žingsniniu metodu) buvo įvertintas klau-simyno sričių poveikis GK ir subjektyviam sveikatos vertinimui tarp sergančiųjų IŠL ir kontrolinės grupės tiriamųjų. Rezultatai. Statistiškai reikšmingi ir teigiami koreliaciniai ryšiai buvo nustatyti tarp visų klausimyno GK PSO-100 sričių, tiek sergančiųjų IŠL, tiek ir kontrolinėje grupėje: tarp GK ir psichologinės srities (r = 0,60), GK ir aplinkos (r = 0,65), nepriklausomybės laipsnio ir psichologinės sričių (r = 0,69), GK ir aplinkos sričių (r = 0,65). Kronbacho a rodiklis tarp sergančiųjų IŠL nustatytas 0,77-0,92, o kontrolinėje grupėje - 0,77-0,91. Stiprus ir labai stiprus buvo testo-retesto stabilumas (0,64-0,89). Taigi GK PSO-100 klausimynas yra tinkamas sergančiųjų IŠL ir kontrolinės grupės GK įvertinti. [...]. The objective of the study was to assess validity and reliability of the WHOQOL-100 questionnaire and to show differences in estimating quality of life and perceived health among CHD patients and in Kaunas population (control group). Materials and methods. The study population was randomly selected 1347 Kaunas men and women aged 35-64 and stratified by age and sex (response rate 62%) examined in 2001-2002 by the self-administered WHOQOL-100 questionnaire. In the Department of Cardiology at the Kaunas University Hospital, in 2002-2003 over an 11-month period 204 men and women with myocardial infarction (MI) and 243 men and women with angina pectoris (AP) (age, 35-64) filled in the same questionnaire. Convergent validity and reliability were evaluated by Pearson’s correlation coefficients and by Cronbach’s a. The test-retest reliability was calculated from intraclass correlation coefficients. The direct method was used for age standardization, with European population as a standard. Identification of the domains associated with QoL (quality of life) and perceived health was accomplished by forward stepwise linear regression analyses. The mean B was computed for each domain. The values of p < 0.05 were considered significant in two-tailed tests. Results. Positive significant correlations were found among the overall WHOQOL-100 domains among CHD patients and control groups. The highest significant correlations were found between quality of life and psychological (r = = 0.60), environmental (r = 0.65) domains’ scores, independence level and physical domains’ scores (r = 0.69), environmental and quality of life scores (r = 0.65) both among patients with CHD and in the control group. The reliability estimate of internal consistency based on Cronbach’s a was 0.77-0.92 in CHD and 0.77-0.91 in the control group. [...].