Užimtumas ir sveikatos santykių teisingumas

Abstract

Atliktas momentinis populiacinis sveikatos problemų paplitimo Lietuvoje tyrimas tarp þemo ir aukšto žmonių užsiėmimo prestižo. Tirti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai 19 miestų ir 56 kaimuose. Imtis reprezentatyvi, atsitiktinë, kvotos pagal lytá, amþiø, uþsiëmimo prestiþà. Duomenys gauti sveikatos apklausos bûdu – interviu respondento namuose. Užsiėmimo prestižas vertintas pagal skalę: pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai, tarnautojai, vadovai, specialistai, kiti. Žemo užsiėmimo prestižo grupėje buvo pensininkai, referentinėje grupėje – vadovai, specialistai. Sveikatos problemų buvimo matas – kai subjektyviai sveikata vertinama blogesnė negu gera. Nustatyta, kad sveikatos problemų paplitimo rodiklis tarp pensininkų buvo 89,8%, tarp namų šeimininkių – 57,3%, tarp darbininkų – 56,4%, tarp tarnautojų – 52,4%, tarp bedarbių – 50,8%, tarp vadovų ir specialistų – 47,2%. Sveikatos problemų paplitimo tarp referentinės grupės ir kitų užsiėmimo grupių šansų santykis buvo: pensininkų 1,9; bedarbių 1,1; namų šeimininkių 1,2; darbininkų 1,2; tarnautojų 1,1. Sveikatos santykių teisumas privalo tapti vienu iš kriterijų, kuriuo būtų vertinami sveikatos priežiūros ir socialinės politikos planai, priemonės, programos. Sveikatos problemų paplitimas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp pensininkų, kaip žemiausios užsiėmimo prestižo grupės, ir kitų aukštesnio prestižo grupių, todėl sveikatos politikos teisumo veiksmai turėtų būti nukreipiami į gerontologinę pagalbą. The aim of the work is to analyse differences in state of health between people with the law employment status and people with the high employment status and evaluate these differences in view of justice of health policy. To analyse the prevalence of health problems between people with the law employment status and the high employment status in Lithuania, the instantaneous analysis of the population has been carried out. Lithuanian residents over 18 from 19 towns and 56 villages assisted in the analysis. The selection was presentable and random, the participants being questioned in order of sex, age and the employment status. The data were obtained by means of interviews with respondents on their status of health, carried out in their places of residence. The employment status was evaluated according to the following scale: pensioners, the unemployed, housewives, workers, servants, managers – experts, etc. Health problems were determined with the help of value judgement, i.e. health worse than normal condition. In the course of the analysis it was determined that the prevalence of health problems among pensioners made 89,8 %, among housewives – 57,3 %, among workers – 56,4%, among servants – 52,4 %, among the unemployed – 50,8 % and among managers – experts – 47,2 % respectively. The prevalence of health problems in the reference groups in proportion to other chances of employment groups was 1,9 for pensioners; 1,1 for the unemployed; 1,2 for housewives; 1,2 for workers and 1,1 for servants. Justice of health relations shall be used as the criterion for the evaluation of plans, measures and programmes, regulating health care and social policy. Considering the considerable statistical difference among pensioners as the population with the lowest employment status and other groups with higher employment status with regard to the prevalence of health problems, actions [...].