Hospitalinės šlapimo takų infekcijos

Abstract

Šlapimo takų infekcijos (uroinfekcijos) pasitaiko 40–60 proc. visų ligoninėje įgytų infekcijų. Didėjantis ligonių amžius bei gretutinės ligos sudaro palankias sąlygas šioms infekcijoms rastis. Be to, maždaug 80 proc. hospitalinių uroinfekcijų yra susijusios su šlapimo pūslės kateteriais ir tik 5–10 proc. ligonių jos randasi po invazinių procedūrų šlapimo takuose. Hospitalines infekcijas sukeliantys mikroorganizmai dažnai pasižymi atsparumu antibakteriniams vaistams bei virulentiškumo faktoriais, todėl antibakterinis gydymas gali būti sėkmingas tik pašalinus infekciją sukeliančius veiksnius ar atkūrus normalią urodinaminę funkciją. Antimikrobiniai vaistai komplikuotoms hospitalinėms uroinfekcijoms gydyti turi pasižymėti adekvačiomis farmakodinaminėmis ir farmakokinetinėmis savybėmis: didele vaisto koncentracija šlapime bei antimikrobiniu aktyvumu tiek rūgščiame, tiek ir šarminiame šlapime. Empirinis hospitalinių uroinfekcijų antibakterinis gydymas skiriamas atsižvelgiant į infekcijos lokalizaciją ir sunkumą, įtariamą sukėlėją, skyriaus mikrobiologinę situaciją. Geriausias pasirinkimas gydymo pradžiai – pigiausias siauriausio veikimo veiksmingas uroinfekcijoms gydyti antimikrobinis vaistas, kol bus gauti bent preliminarūs šlapimo pasėlių mikrobiologinių tyrimų duomenys, pagal kuriuos gydymą galima koreguoti. Adekvatus uroinfekcijų gydymas mažina komplikacijų dažnį, antimikrobinių vaistų poreikį ir kartu mikroorganizmų atsparumą jiems, taip pat ekonomiškai naudingas. Urinary tract infections are responsible for 40–60% of all hospital-acquired infections. Increased age of patients and comorbid diseases render hospitalized patients more susceptible to infection. Almost 80% of hospital-acquired urinary tract infections are associated with urinary catheters, and only 5–10% of urinary infections are caused by invasive manipulations in the urogenital tract. Pathogens of hospital-acquired urinary tract infections are frequently multi-resistant, and antibiotic therapy can only be successful when the complicating factors are eliminated or urodynamic function is restored. For treatment of complicated hospital-acquired urinary tract infections, the antibiotics must exhibit adequate pharmacodynamic and pharmacokinetic properties: high renal clearance of unmetabolized form with good antimicrobial activity in both acidic and alkaline urine. For selection of empirical treatment of hospital-acquired urinary tract infections, it is necessary to evaluate localization of infection, its severity, possible isolates, and the most frequent pathogens in the department where patient is treated. The best choice for the starting the antimicrobial therapy is the cheapest narrow-spectrum effective antibiotic in the treatment of urinary tract infection until microbiological evaluation of pathogens will be received. Adequate management of urinary tract infections lowers the rate of complications, requirements for antibacterial treatment, selection of multi-resistant isolates and is cost effective.