Antimikrobinių vaistų vartojimo įvertinimas ir palyginimas su jų racionalaus vartojimo rekomendacijomis

Abstract

Neracionalus antimikrobinių vaistų vartojimas didina mikroorganizmų atsparumą šiems preparatams. Didėjantis atsparumas antimikrobiniams vaistams yra didelė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Tyrimų, vertinusių šeimos gydytojo, dirbančio universitetinėje gydymo įstaigoje Lietuvoje, žinias apie tinkamą antibiotikų vartojimą, iki šiol nebuvo atlikta. Tyrimo tikslas – įvertinti antibiotikų vartojimą bei palyginti jų skyrimo indikacijas, dozavimą bei gydymo trukmę su racionalaus antibiotikų vartojimo rekomendacijomis. Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikoje atliktas retrospektyvusis apžvalginis tyrimas: išanalizuotos visos dviejų apylinkių asmens sveikatos (ambulatorinės) kortelės (F25/a) ir atrinktos kortelės tų pacientų, kuriems per paskutinius vienerius metus (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) skirta antibiotikų. Antibiotikų vartojimas yra racionalus, jei jų skyrimas atitiko racionalaus antibiotikų vartojimo rekomendacijas. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant statistikos paketą „SPSS 13“. Abiejose apylinkėse antibiotikų skirta 210 atvejų (I – 71 (33,8 proc.), II – 139 (66,2 proc.)). Iš viso abiejose apylinkėse antibiotikų skirta 184 pacientams (6,3 proc.). Atlikus tyrimo duomenų statistinę analizę, nustatyta, kad abiejų apylinkių šeimos gydytojai antibiotikus infekcinėms ligoms gydyti gali skirti racionaliau. Tik 9,5 proc. visų atvejų antimikrobinių vaistų buvo skirta laikantis racionalaus antibiotikų vartojimo rekomendacijų. Atlikus jautrumo testą, antimikrobinių vaistų skirta tik dviem pacientams (1 proc.). Pagal indikacijas antibiotikų tinkamai skirta 42,9 proc. atvejų, tinkamai dozuota – 56,2 proc. Įvertinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad racionalaus antibiotikų vartojimo rekomendacijas tiksliausiai atitiko vaisto vartojimo trukmė – net 82,9 proc. atvejų. Racionaliau antibiotikai parinkti antrojoje apylinkėje. Irrational and excessive use of antibiotics increases resistance to these preparations. Antimicrobial resistance is a serious public health problem worldwide. The main goal of our study was to evaluate the use of antibiotics (indications, dosage, and treatment duration) in daily family doctors’ practice and nonadherence to guidelines on rational antibiotic therapy. A retrospective study of records regarding the prescription of antibiotics for patients in two outpatient settings during the period of January 1, 2005, to December 31, 2005 was performed in Clinic of Family Medicine at Kaunas University of Medicine. Rationality of antibiotic therapy was evaluated according for adherence to published guidelines. A descriptive and comparative statistical analysis of data was processed with SPSS 13.0 program. There were 2935 patients in both outpatient settings (1285 and 1650, respectively). During the period of January 1, 2005, to December 31, 2005, antibiotics were prescribed in 210 cases for various reasons (71 (33.8%) and 139 (66.2%), respectively). A total of 184 (6.3%) patients received antibiotic therapy. It was determined that only in 9.5% of all cases, antibiotics were administered in keeping with the recommendations for rational antibiotic therapy. Only two treatment cases (1%) were based on bacteriological analysis. According to indications, appropriate antibiotics were prescribed in 42.9% of cases. The dosage of antibiotics was adjusted properly in 56.2% of cases, and even in 82.9% of cases, the duration of antibiotic therapy fulfilled the guidelines on rational antibiotic use. More rational antibiotic therapy was practiced in the second outpatient setting (10.8%) compared to the first outpatient setting (7%) (p<0.05). The most irrationally antibiotics were prescribed for the treatment of urinary tract and ocular infections.