Antrinė išeminės širdies ligos profilaktika persirgus miokardo infarktu (medikamentinio gydymo įvertinimas remiantis anketinės apklausos duomenimis)
Author | Affiliation |
---|---|
Date |
---|
2007-02-01 |
Tyrimo tikslas. Įvertinti persirgusiųjų miokardo infarktu ambulatorinio laikotarpio medikamentinio gydymo kokybę remiantis anketinės apklausos duomenimis. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tirtųjų kontingentą sudarė 985 ligoniai (51 proc. – Kauno m. gyventojai, likusieji – gyvenantys kituose Respublikos regionuose), gydyti 2004 m. KMUK Kardiologijos klinikoje dėl ūminio miokardo infarkto. Praėjus metams po stacionarinio gydymo, paštu išsiuntėme buvusiems ligoniams apklausos anketą, kurioje buvo prašoma atsakyti į klausimus apie sveikatos būklę ir išvardinti ambulatoriniu laikotarpiu vartotus vaistus. Užpildytas anketas atsiuntė 514 pacientų. Vidutinis laikotarpis nuo ūminio miokardo infarkto pradžios iki anketos užpildymo – 13,8±3,2 mėnesio. Remdamiesi anketos duomenimis, nustatėme keturių pagrindinių vaistų grupių, rekomenduojamų antrinei širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai: beta adrenoblokatorių, angiotenziną konvertuojančio fermento slopiklių, antitrombozinių vaistų, statinų vartojimo dažnumą ir pacientų pasiskirstymą pagal vartojamų vaistų skaičių bei jų derinius. Rezultatai. Beta adrenoblokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento slopikliai ir antitromboziniai vaistai buvo dažniausiai vartojamos vaistų grupės (76, 74 ir 76 proc. pacientų, atitinkamai). Statinus vartojo tik 30 proc. tirtųjų. Pagal vartojamų pagrindinių vaistų skaičių pacientai pasiskirstė taip: vieną vaistą vartojo 12,1 proc., du – 24,1 proc., tris – 36,8 proc., keturis – 19,8 proc. pacientų. Nė vieno pagrindinio vaisto nevartojo 7,2 proc. tiriamųjų. Dažniausiai vartojamas dviejų vaistų derinys buvo beta adrenoblokatorius ir angiotenziną konvertuojančio fermento slopiklis – 40,3 proc. pacientų. Dviejų vaistų derinius, kurio vienas buvo statinas, vartojo tik keletas (1,6 proc.) pacientų. Dažniausiai (77,8 proc. tiriamųjų) vartojamas trijų vaistų derinys buvo [...].
The aim of this work was to assess the quality of pharmacological treatment in patients within one year after acute myocardial infarction. Material and methods. We performed a prospective survey of 985 consecutive patients with acute myocardial infarction who were treated in the Clinic of Cardiology of Kaunas University of Medicine Hospital in 2004. About half of patients were hospitalized from different regions of Lithuania. According to the follow-up protocol, an information on 514 patients and their used treatment within 13.8±3.2 months after myocardial infarction were collected by letter with questionnaire. Results. Beta-adrenoblockers, angiotensin-converting enzyme inhibitors, and antithrombotic drugs were the most drug used (76%, 74%, and 76%, respectively) in patients following myocardial infarction. Most of the patients used a three-drug combination (36.8%), more rarely – two-drug (24.1%) or four-drug complex (19.8%). One drug was used only in 12.1% of cases; 7.2% of patients did not use any cardiac drugs. Beta-adrenoblocker with angiotensin-converting enzyme inhibitor was the most common (40.3%) used drug combination in patients on two drug complex. The combination of beta-adrenoblocker, angiotensin-converting enzyme inhibitor, and antithrombotics was more frequently used in patients on three drug complex. The combination of two or three cardiac drugs with statin was used in several cases (1.6–10.3%). Conclusions. These findings underscore that the use of beta-adrenoblockers, angiotensin-converting enzyme inhibitors, and antithrombotics was high (about 75%) in patients during the first year after myocardial infarction, and the combination of these three drugs was used more commonly. The discordance between existing guidelines for statin use after myocardial infarction and current practice was determined in patients following myocardiali[...].