Prospektyvusis dviejų ir vieno pluošto priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos metodų palyginimas

Abstract

Tyrimo tikslas. Palyginti klinikinių ir radiologinių tyrimų duomenis po dviejų pluoštų ir vieno pluošto priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos sportininkams, panaudojant šlaunies lenkiamųjų sausgyslių (semitendinosus ir gracillis ST/G) autotransplantus. Tirtųjų kontingentas tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukėme 70 pacientų, kurie patyrė vienos kojos priekinio kryžminio raiščio plyšimą. Pacientai įvertinti praėjus vidutiniškai 24 mėnesiams po operacijų. Tiriamosiose grupėse buvo po 35 pacientus, kuriems buvo atlikta dviejų pluoštų arba vieno pluošto priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija. Pacientų amžiaus vidurkis – 24,7 metų (18–35 metų). Prieš operacijas nebuvo skirtumų tarp analizuojamų grupių vertinant tiriamųjų amžių, lytį, traumos ir operacijos laiką, traumos pobūdį. Abiejų grupių pacientams taikytos vienodos pooperacinės reabilitacijos programos. Chirurginio gydymo rezultatai vertinti remiantis klinikiniu ištyrimu, tarptautine kelio sąnario vertinimo sistema (angl. International Knee Documentation Committee (IKDC)), Tegnerio aktyvumo vertinimo skale ir izokinetiniu raumens jėgos atkūrimo įvertinimu. Rezultatai. 32 (91,4 proc.) pacientams, kuriems atlikta dviejų pluoštų priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, ir 30 (85,7 proc.) pacientų, kuriems atlikta vieno pluošto priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, nustatyti geri ir labai geri rezultatai vertinant IKDC sistema. Tačiau, vertinant IKDC sistema, nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių pacientų grupių (P=0.87). Vidutinis Tegnerio aktyvumo įvertis sudarė 8,0 ir 8,1 atitinkamose grupėse. Išvada. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp dviejų ir vieno pluošto priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos metodų nenustatyta. Objective. A nonrandomized clinical study was performed to compare the clinical and radiological outcome between double-bundle and single-bundle anterior cruciate ligament (ACL) reconstructions with semitendinosus tendon in athletes. Material and methods. We examined 70 patients with unilateral anterior cruciate ligament injury. They were followed up for a mean of 24 months. Each group of 35 patients underwent either double- or single-bundle ACL reconstruction. The mean age of the patients was 24.7 years (range, 18–35 years). There were no differences between two groups regarding age at surgery, sex, follow-up period, period before surgery, combined meniscus injuries, athletic activity level, and International Knee Documentation Committee (IKDC) and Tegner scores. All patients followed the same postoperative program. They were evaluated using manual knee laxity tests, knee extension and flexion strength testing. General knee condition was evaluated by the IKDC and Tegner scores. Results. The results were excellent and good in 32 (91.4%) patients after double-bundle ACL reconstruction and in 30 (85.7%) patients after single-bundle ACL reconstruction, evaluating by IKDC system. However, statistical analysis showed no significant difference between the two groups regarding all IKDC-categorized data (P=0.87). The average scores of Tegner activity in double-bundle and single-bundle groups were 8.0 and 8.1, respectively. Conclusions. This trial showed no significant difference between the double and single-bundle ACL repairs.