Ūmaus skausmo gydymas nudegusiems pacientams: 2007 m. apžvalga

Abstract

Apžvelgtas ūmaus nudegimo skausmo gydymas Lietuvos ligoninėse, kuriose teikiama pagalba nudegimo atveju. 2007 m. 50 anketų išsiųsta Lietuvos ligoninėms, kuriose teikiama pagalba nudegimų atvejais. Apklausos metu buvo naudojamas standartizuotas uždaro tipo klausimynas, kuriame pateikti klausimai apie nudegimo skausmo vertinimą, gydymo planavimą, skausmo malšinimo protokolų pritaikymą klinikinėje praktikoje. Anketas užpildė ir atsiuntė 37 (74 proc.) apklaustieji. Tik 34 proc. apklaustųjų vertina skausmo intensyvumą, niekada skausmo nevertina 31,4 proc. respondentų. Visais ūmaus nudegimo atvejais skausmas gydomas sistemine analgezija. Pacientų kontroliuojamą analgeziją (PKA) opioidais taiko tik 11,4 proc., 3,6 proc. gydytojų skiria opioidus pastovios infuzijos būdu į veną, 20 proc. apklaustoje dalyvavusių medikų analgetikus skiria „pagal valandas”. Dauguma gydytojų sistemiškai veikiančius analgetikus skiria „pagal poreikį“ – 65 proc. Pasirinkimo vaistas ūmaus skausmo malšinimui šoko periodu - morfinas, kurį įšvirkščia intraveniškai net 74,3 proc. respondentų. Dauguma gydytojų, teikiančių pagalbą nudegusiems pacientams, nuskausminančius medikamentus skiria savarankiškai (65,7 proc.). Šiais atvejais dažniausiai pasirenkama vieno vaisto terapija (p=0,034). Bendradarbiaujant su anesteziologais, ūmaus nudegimo skausmo gydymui dažniau skiriami analgetikų deriniai: narkotiniai analgetikai su nespecifiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), narkotiniai analgetikai su adjuvantais (benzodiazepinai, ketaminas ir kt.), NVNU su adjuvantais (p=0,002). Nudegimo skausmas ūmiu traumos periodu gydomas neefektyviai. Siekiant adekvačios analgezijos į daugiadisciplininę nudegimų gydymo komandą tikslinga įtraukti anesteziologą. Nudegimo skausmo gydymas turėtų būti daugiakomponentis, medikamentai skirti skausmui malšinti turi veikti skirtingas grandis. Methods. A postal questionnaire survey of all 50 team leaders of the burn care in Lithuania. Questions covered assessment of pain, planning of treatment and implementation of pain management protocols. Results. Response rate was 74%. 34% of all respondents were routinely assessing pain intensity. 31,4% have never assessed pain in burn patients. The burn pain has been treated by sistemics analgesics in all cases. Patient-controlled (PCA) opioid analgesia was applied by 11,4% of respondents, 3,6% - intravenously continuing infusion. 20% prescribed systemic analgesics once per day. Majority of respondents (65%) administered analgesics „when necessary”. 74,3% of respondents were using intravenous morphine. 65,7% of respondents were administering analgesics by themselves and selecting single analgesic drug (p=0,034). Only 34,3% of team leaders discussed the burn pain management with anaesthesiologist. Multimodal analgesia (combination of opioids with NSAIDs or adjuvants such as ketamin, anticonvulsant) for burn pain management was the method of choice when anesthesiologist was involved in the care team (p=0,002). Conclusion: Results show that burn pain is undertreated. This study highlights the importance anesthesiologist of the burn care team. Balanced or multimodal analgesia is needed for burn pain treatment: the concept relies on using multiple analgesic drugs with different modes of action.