Risk factors for erosive esophagitis and Barrett’s esophagus in a high helicobacter pylori prevalence area
Author | Affiliation |
---|---|
Kriukas, Darius | Viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė |
Date |
---|
2011-08-01 |
Tyrimo tikslas. Nustatyti erozinio ezofagito ir Bareto stemplės rizikos veiksnius, didelio Helicobacter pylori (H. pylori) infekcijos paplitimo regione. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirti 4032 ligoniai, kuriems regioninėje Panevėžio ligoninėje buvo atliekama viršutinio virškinamojo trakto endoskopija dėl dispepsijos simptomų. Atskirai analizuoti tyrimo duomenys pacientų, kurių skirtingas erozinio ezofagito laipsnis ir bareto stemple (po 40 ligonių kiekvienoje grupėje). Rezultatai. Erozinis ezofagitas nustatytas 474 (11,75 proc.) ligoniams: A laipsnio – 194 (41 proc.), B laipsnio – 167 (35 proc.), C laipsnio – 65 (14 proc.), D laipsnio – 48 (10 proc.) ligoniams. Infekuotumas H. pylori neigiamai koreliavo (p<0.001) su erozinio ezofagito laipsniu ir Bareto stemple. Diafragmos stemplinės angos išvaržos (DSAI) dydis teigiamai koreliavo su sunkesniais erozinio ezofagito laipsniais ir Bareto stemple (p<0,05). Sunkaus ezofagito laipsniu rizikos veiksniai buvo vyriškoji lytis: ŠS – 3,57 (95 proc. PI: 1,12– 10,62), DSAI: ŠS – 3,73 (95 proc. PI: 1,60–8,68), H. pylori nebuvimas: ŠS – 4,24 (95 proc. PI: 1,07–16,84). Bareto stemplės rizikos veiksniai: stemplės opa ir(ar) striktūra: ŠS – 11,94 (95 proc. PI: 2,51–41,37), amžius >60 metų: ŠS – 1,06 (95 proc. PI: 1,01–1,20), rūkymas (>10 cig/d): ŠS – 4,62 (95 proc. PI: 1,01–12,5), DSAI (>2 cm): ŠS – 5,22 (95 proc. PI: 1,86–14,64), H. pylori nebuvimas: ŠS – 5,60 (95 proc. PI: 1,38–22,72) Išvados. Ligoniams, kuriems buvo atlikta įprasta viršutinio virškinamojo trakto endoskopija regioninėje ligoninėje didelio H. pylori paplitimo regione, nustatėme nedidelį sergamumą eroziniu ezofagitu ir labai mažą sergamumą Bareto stemple. Nustatyta neigiama sąsaja tarp infekuotumo H. pylori ir gastroezofaginio refl iukso ligos sunkumo.
Objective. To establish the prevalence and risk factors of erosive esophagitis (EE) and Barrett’s esophagus (BE) among patients routinely referred for upper endoscopy. Material and Methods. A total of 4032 consecutive patients referred to a regional hospital for upper endoscopy due to upper gastrointestinal and/or “alarm” symptoms were examined. Analysis was performed on the prospectively selected patients (40 in each group) with EE of different grades and BE. Results. EE was diagnosed in 474 patients (11.75%): grade A, in 194 (41%); grade B, in 167 (35%); grade C, in 65 (14%); and grade D in 48 patients (10%). Increasing severity of erosive esophagitis and presence of its complication – Barrett’s esophagus – were associated with the decreasing prevalence of H. pylori and increasing hiatal hernia size (P<0.05). Male gender (OR, 3.57; 95% CI, 1.12 to 10.62), hiatal hernia >2 cm (OR, 3.73; 95% CI, 1.60 to 8.68), and absence of H. pylori (OR, 4.24; 95% CI, 1.07 to 16.84) were the factors found to be associated with severe EE. The factors associated with BE were as follows: ulcer and/or stricture of esophagus (OR, 11.94; 95% CI, 2.51 to 41.37), age >60 years (OR, 1.06; 95% CI, 1.01 to 1.20), smoking >10 cigarettes per day (OR, 4.62; 95% CI, 1.01 to 12.50), hiatal hernia >2 cm (OR, 5.22; 95% CI, 1.86 to 14.64), and absence of H. pylori (OR, 5.60; 95% CI, 1.38 to 22.72). Conclusions. The prevalence of EE was found to be low, and the prevalence of BE was found to be very low among routinely endoscoped patients in primary and secondary care settings in a Lithuanian rural area with high H. pylori prevalence. Increasing severity of gastroesophageal reflux disease was associated with the decreasing prevalence of Helicobacter pylori.