Asmenų, persirgusių galvos smegenų infarktu, rankos funkcijos pokyčiai taikant įprastą ir diferencinio mokymo metodika paremtą ergoterapiją

Abstract

Viena svarbiausių funkcijų žmogaus kasdienėje aplinkoje yra rankos funkcija. Rankos funkcijos sutrikimas yra viena iš didžiausių problemų persirgus galvos smegenų infarktu. Net 85 proc. visų žmonių, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažeidžiama ranka. Todėl greitas ir kokybiškas rankos funkcijos atstatymas yra vienas svarbiausių reabilitacijos uždavinių. Ergoterapija (vienas iš terapijos metodų, taikomų reabilitacijoje) – mokslas apie sutrikusio žmogaus veiklos atgavimą ar ugdymą, siekiant gerinti jo biosocialines funkcijas, įveikiant ar mažinant negalią. Ergoterapijos tikslas pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, – pafėti sugrįžti paciento fizinėms, protinėms, socialinėms ir profesinėms galimybėms. Diferencinio mokymo metodas – alternatyva kartotiniams judesiams. Diferencinio mokymo metodas vystomas remiantis neurofiziologiniais ir dinaminių sistemų tyrinėjimais. Diferencinis mokymas aktyvuoja žmogaus judamojo elgesio svyravimus, kad paskatintų besimokančiojo saviorganizaciją. Taip besimokantysis atranda individualų judesių ir jo mokymosi būdus. Todėl svyravimus reikia ne slopinti, o stiprinti, kad ligonis atrastų individualias galimų sprendimų erdves. Tikslas. Ištirti rankos funkcijos pokyčius pacientams, persirgusiems galvos smegenų infrktu, taikant įprastą ir diferencinio mokymo metodika paremtą ergoterapiją. [...].