Pogimdyminis endometritas: pasireiškimas, eiga, gydymas bei jo rezultatų vertinimas = : Postpartum endometritis: occurence, process, treatment and the assessment of its efficiency

Abstract

Tyrimo tikslas. Ištirti moterų, gydytų dėl pogimdyminio endometrito LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2007-2012 m., ligos pasireiškimą, eigą, gydymą ir jo veiksmingumą. Metodika. Atlikta retrospektyvioji moterų, kurioms pasireiškė endometritas po gimdymo, ligos istorijų analizė. Tiriamųjų imtis – 249 moterys. Vertinant medicininę dokumentaciją, registruoti duomenys: moterų amžius, akušerinė ir ligos anamnezė, objektyvaus bei laboratorinių tyrimų duomenys, taikytas gydymas, hospitalizacijos trykmė. Atlikta statistinė duomenų analizė. Rezultatai. Tiriamoje grupėje natūraliais takais pagimdė 145 (58,2 proc.) moterys, 98 (39,4 proc.) – atlikta cezario pjūvio operacija. Moterys, gimdžiusios natūraliais takais, po gimdymo sukarščiavo – po 7,9±5,55 dienų, po cezario pjūvio operacijos – 8,6±7,29 dienos (p=0,424). Tarp natūraliai gimdžiusių ir gimdžiusių cezario pjūvio pagalba moterų grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi vidutinė karščiavimo ir hospitalizacijos trukmė. Tikrinant leukocitozės kraujyje ryšį su hospitalizavimo trukme, nustatyta, kad moterys, kurioms pasireiškė leukocitozė stacionarizavimo pradžioje, buvo gydytos ilgiau (p=0,008). Tikrinant CRB koncentracijos kraujyje ryšio su hospitalizavimo trukme, nustatytas silpnas, teigiamas ryšys (p=0,003). Pasėliuose iš gimdos ertmės 48,4 proc. atvejų išaugo patologiniai mikroorganizmai, dažniausias – Escherichia coli (40 proc.). Empirinis gydymas penicilinu, gentamicinu bei metronidazoliu taikytas 93,9 proc. atvejų. Įvertinus antibiotikogramas, paaiškėjo, kad išaugę mikroorganizmai jautrūs bent vienam iš skirtų antibiotikų. Išvados. Esant endometritui, po cezario pjūvio operacijos pacientės ilgiau karščiuoja, reikalingas ilgesnis gydymas stacionare. Antibiotikoterapija penicilinu, gentamicinu ir metronidazoliu – veiksminga pogimdyminio endometrito gydymui, [...]. The aim of the research: to examine the manifestation of the disease, its process, treatment and its efficiency of the women treated for postpartum endometritis in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos Obstetrics and Gynaecology clinic during 2007-2012 year period. Methods: medical histories of women with postpartum endometritis were analyzed retrospectively. 249 women were included in this study. Following data was registered while assessing the medical documentation: age of the women, obstetrical and disease anamnesis, objective and laboratory testing data, treatment, duration of hospitalization. The statistical analysis of data was performed. Results. 145 (58.2%) of women gave vaginal delivery, in 98 (39.4%) remaining cases – the caesarean section was performed. In the group of women of vaginal delivery, fever developed after 7.9±5.55 days, in the grupo after caesarean section – 8.6±7.29 days (p=0.424). There was a statistical significant difference of the duration of fever and hospitalization between two groups of patients. The analysis of the relationship between leukocytosis in the blood and hospital stay determined that women who developed higher leukocytosis in the beginning of hospitalization were treated longer (p=0.008). A weak positive relationship between CRP concentration in blood and the length of hospital stay was detected (p=0.003). In 48.4% of cases pathological microorganisms grew in microbiological cultures of uterine cavity most frequent was Escherichia coli (40%). In 93.9& of cases the empirical treatment with penicillin, gentamycin and metronidazole was applied. After antibioticograms, we assessed that microorganisms were sensitive for at least one of administered antibiotics. Conclusions. Patients with endometritis after caesarean section had fever that lasted longer, thus longer treatment in hospital was required. [...].