Mitai sporte: specialistų įvertinimas

Abstract

Mitai, kaip ir prietarai, susiformuoja bandant suvokti aplinką, joje vykstančius reiškinius, atrasti dėsningumus. Prietarai gimsta siejant atsitiktinius elementus (juoda katė, sudužęs veidrodis, laimingos kojinės ir t. t.) su rezultato kokybe, o mitai atsiranda konkrečias aplinkybes, detales, kurios iš tiesų dalyvauja rezultato kūrimo procese, padarant lemiančiomis įvykius priežastimis (seksualiniai santykiai per varžybas negalimi; jei sportininkui 26-eri, geriausi rezultatai jau pasiekti ir pan.). Tiek mitai, tiek prietarai nusako priežastinius (jei..., tai...) ryšius: jie lemia įvykių baigtį. Mitai pradeda veikti aukščiausio lygio svarbiausiose varžybose. Dažnai jais įtikėjusieji neatskiria, kas yra dėsningumas, o kas ne. Žvilgsnis iš šalies padeda suvokti objektyvią realybę. Kai kuriais įsitikinimais įtikima tokia jėga, kad jie tampa save išpildančiomis pranašystėmis. Puiku, jei tai susiję su pozityviomis pasekmėmis, tačiau jei atsitiktinė smulkmena sugriauna ilgą ir kruopštų pasiruošimą? Kad taip neįvyktų, parengėme straipsnį, kuriame pateikti pagrįsti specialistų atsakymai apie didelio meistriškumo sporte sklandančius mitus. Mokslas objektyviai patikrina varžybose vyraujančius mitus.