Širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija sveikatą stiprinančiose pratybose taikant jėgos ugdymo pratimų arba šiaurietiškojo ėjimo užduotis

Abstract

Tikslas – palyginti skirtingo pobūdžio sveikatą stiprinančių pratybų (jėgos ugdymo pratimų ir šiaurietiškojo ėjimo) poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrime dalyvavo 28 asmenys, jie buvo santykinai sveiki, nesiskundžiantys širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos sutrikimais, turintys gydytojo leidimą dalyvauti sveikatos stiprinimo fiziniais pratimais pratybose. Tiriamieji buvo atrinkti atsitiktine tvarka ir suskirstyti į dvi grupes, kurios pagal amžiaus vidurkį, kūno masę, lytį, ramybės širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) ir arterinį kraujo spaudimą (AKS) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tiriamajam kontingentui buvo taikomos skirtingo pobūdžio sveikatą stiprinančios pratybos. Pirmajai (I) grupei buvo taikomas šiaurietiškasis ėjimas, o antrajai (II) – pratybos sporto salėje. Abiem grupėms iki 90 min trukmės pratybos vykdytos tris kartus per savaitę šešis mėnesius. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos būklei bei fiziniam parengtumui vertinti buvo naudojamas Rufjė fizinio krūvio mėginys. AKS buvo matuojamas prieš krūvį, po krūvio ir kas minutę atsigavimo metu. Viso šio funkcinės būklės vertinimo metu nepertraukiamai buvo registruojama 12 standartinių derivacijų elektrokardiograma (EKG). Buvo analizuojami šie EKG rodikliai: ŠSD ir JT intervalo trukmė, bei vertinamos ST segmento depresijos reikšmės, registruotos ramybės metu ir didžiausios atliekant dozuoto krūvio mėginį. Po šešių mėnesių trukmės sveikatą stiprinančių pratybų sveikų vidutinio amžiaus žmonių ramybės ŠSD ir AKS nepakito (p > 0,05). Po šešių mėnesių trukmės skirtingo pobūdžio pratybų reakcija į fizinį krūvį skyrėsi: po šiaurietiškojo ėjimo programos ŠSD padidėjimas Rufjė fizinio krūvio mėginio metu sumažėjo, o po pratybų sporto salėje ŠSD reakcija į fizinį krūvį nepakito (p > 0,05). [...]. The aim of this study was to identify the influence of different kinds of health enhancing exercising (strength-training and Nordic walking) on the cardiovascular system. 28 healthy volunteers were involved into this study and they were randomly divided into two groups. There was no statistical significant difference between the groups in age, weight, sex, resting heart rate and arterial blood pressure (ABP). The first group was involved in regular exercising by use the Nordic walking and the second – strength type of exercising in the gym. Both groups training sessions were applied for 6 month, three times per week, for 90 minutes each training session. The cardiovascular functional state was assessed by continuous recording 12-lead ECG while performing a Roufier exercise test (30 squats per 45 s), and measuring the ABP. The values and changes in heart rate (HR), duration of JT interval and ST-segment depression were analysed. There was no significant change (p > 0.05) in ABP and HR values at rest during the 6 months of exercising. The reaction of cardiovascular system to Roufier exercise test revealed that after six months of regular exercising by applying the Nordic walking program HR decreased while the strength type of exercising in the gym for same period of time did not change HR considerably (p > 0.05). The increase of HR during Roufier exercise test did not changed after 6 months of exercising in the gym (p > 0.05). The six-month exercising in the gym did not influenced the ST-segment depression changes during Roufier exercise test (p > 0.05) but after six months of Nordic walking the ST-segment depression during the Roufier exercise test decreased (p < 0.05). A six months period of different types of health enhancing exercises did not influence the ECG parameters changes during Roufier exercise test (p > 0.05). [...].