Dinamometrijos reikšme motorines funkcijos atgavimo prognozei sveikstant po galvos smegenu infarkto
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Labutytė, Raminta | ||
Reabilitacijos metu po galvos smegenų infarkto vis dar trūksta paprastų, informatyvių ir tikslių metodų raumenų jėgai matuoti. Svarbu išsiaiškinti, ar instrumentiniai tyrimai pakankamai informatyvūs galvos smegenų infarktą patyrusiųjų funkcijų atgavimo prognozei. Tyrimo tikslas buvo įvertinti dinamometrinių parametrų informatyvumą galvos smegenų infarkto pažeistos motorinės funkcijos atgavimo prognozei. Tiriamųjų kontingentą sudarė 59-73 metų vyrai ir moterys (n=24), sergantys galvos smegenų infarktu. Tiriamieji atrinkti naudojantis Pasaulinės sveikatos organizacijos pripažintu Barthel indeksu, kuris skirtas vertinti paciento savarankiškumą, ir pagal trumpą protinės būklės tyrimo testą, skirtą pažintinėms funkcijoms ir protiniam sutrikimui nustatyti. Testavimai buvo atliekami standartinio gydymo laikotarpio reabilitacijos įstaigoje pradžioje ir pabaigoje. Tiriamieji testuoti raumenų jėgos testavimui naudojant manualinį dinamometrą ir „Muscle and Sensory Testing“ protokolą. Buvo registruojamas abiejų kūno pusių maksimalus blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų, pėdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos dydis. Be šių matavimų, tiriamieji turėjo atlikti atsistojimo-atsisėdimo testą. Visų tirtųjų raumenų jėga reabilitacijos pradžioje buvo asimetriška, palyginti su sveika ir pažeista kūno pusėmis. Visų tirtų apatinių galūnių raumenų jėgos dydžio vidurkis abiejose kūno pusėse reabilitacijos pabaigoje reikšmingai padidėjo, palyginti su pradine reikšme (p<0,05). Pažeistos kūno pusės blauzdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų, taip pat pėdos tiesiamųjų raumenų jėga padidėjo daugiau nei sveikos kūno pusės (p<0,05). Sveikos kūno pusės pėdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo daugiau nei pažeistos kūno pusės (p<0,05). Raumenų jėgos deficitas tarp abiejų kūno pusių apatinių galūnių reabilitacijos pabaigoje sumažėjo. [...].
Rehabilitation after the stroke still lacks simple and objective measures to evaluate muscle strength of the patients. However, fi rst of all it is important to fi nd out whether these apparatus methods are informative for the brain stroke suff ers prognosis. Aim. To assess the usefulness of the dynamometrics parameters on the prognosis of recovering motor function after stroke. Subjects comprised men and women aged 59 73 (n=24) after the brain stroke. Subjects to be studied were selected according to the Barthel index and Mini Mental index acknowledged by the World Health Organization; these indexes are intended to assess patient’s self-dependence and mental state. Measurements were taken at a rehabilitation institution in the beginning and at the end of the standard treatment period. e researched people’s muscle strength was tested with a manual dynamometer on a protocol „Muscle and Sensory Testing“. Maximum values of knee fl exors, knee extensors and foot fl exor muscles (both dorsal and plantar fl exion) of both sides of the body were analyzed. Besides these measurements, a Sit-to-Stand Testwas carried out. In the beginning of the rehabilitation, lower extremities’ muscle strength was asymmetric bilaterally in all of the recruited patients. At the end of the rehabilitation, muscle strength of both sides of the body increased signifi cantly in comparison with the initial value (p<0,05). Muscle strength of the aff ected side of the body increased more markedly than that of the non-aff ected side of the body (p<0,05). Only plantar fl exion of the non-aff ected side recovered better than that of the aff ected side of the body (p<0,05). Muscle strength defi cit (the bilateral diff erence in muscle strength) was reduced on the end of rehabilitation. e aff ected leg recovered better than the other (p<0,05). Consequently, lower extremities became more symmetric in respect to muscle strength[...].