Paauglių socialinio nerimo sutrikimas

Abstract

Socialinio nerimo sutrikimas (angl. Social anxiety disorder – SAD) apibūdinamas kaip nuolatinis nerimas susidūrus su įvairiomis socialinėmis situacijomis. Sisteminiame ligų sąraše TKL-10, socialinio nerimo sutrikimas vaikystėje (F93.2) apibūdinamas kaip atsargumas bendraujant su nepažįstamaisiais ir socialinis baimingumas arba nerimas, susidūrus su nauja, nepažįstama arba socialiai pavojinga situacija.Ši diagnostinė kategorija taikoma tik tada, kai baimės kyla ankstyvaisiais gyvenimo metais ir yra neįprastos tiek savo išraiška, tiek lydinčiomis socialinio funkcionavimo problemomis [12]. Šios sisteminės apžvalgos tikslas atrinkti ir apžvelgti publikacijas, susijusias su socialinio nerimo sutrikimo raiška bei rizikos veiksniais paauglystėje. Metodika: sisteminė literatūros apžvalga. Rezultatai: sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad paauglių socialinio nerimo simptomai ir rizikos veiksniai vertinami taikant įvairius metodus bei metodines priemones. Į sisteminę analizę įtrauktuose straipsniuose socialinio nerimo simptomai dažniausiai buvo vertinami naudojant paauglių socialinio nerimo ar socialinės fobijos skales bei diagnostinį interviu. Daugumoje šiai problemai skirtų straipsnių pristatomi ilgalaikiai (kohortiniai/longitudiniai) tyrimai. Mokslinėse publikacijose aptariami tokie socialinio nerimo simptomai kaip: neigiamas bendraamžių vertinimas, socialinis vengimas ir baimė suklysti naujose situacijose, distresas, socialinės sąveikos ir įvairių veiksmų atlikimo baimės. Analizuojami paauglių socialinio nerimo rizikos veiksniai : tėvų auklėjimo stilius, motinų stresas, sveikatos rodikliai, rizikingas elgesys, suicidinės mintys/ketinimai. Išvada: paauglių socialinio nerimo simptomai mokslinėje literatūroje aptarti ir išanalizuoti pakankamai išsamiai, tačiau rizikos veiksniai kol kas tebėra mažai diferencijuoti ir apibrėžti. [...]. Social anxiety disorder (SAD) is described as constant anxiety while encountering different social situations. Social anxiety disorder in childhood (F93.2) is characterized in a Classified List of Illnesses TKL-10 as reserve cooperating with strangers and social apprehension or uneasiness facing a new, unknown and social dangerous situation. This diagnostic category is applied when fear rises in early childhood and it is unusual in both expression and following problems of social functioning. The aim of this classified survey is to select and overlook publications related to the expression of social anxiety disorder and risk factors in adolescence. Methods: the review of classified survey. Results: the review of classified reference survey has indicated that the symptoms and risk factors of teenagers' social anxiety are assessed applying different methods and methodical means. The articles that were included in the classified analysis indicate that the symptoms of social anxiety were most often assessed applying the scales of teenagers' social anxiety and social phobia as well as diagnostic interview. Long-lasting (cohort/longitudinal) investigations are presented here. Such symptoms of social anxiety as negative friends' evaluation, social avoidance, fear to err in unknown situations, distress, fear of social interaction and fear to fulfil various actions are discussed in scientific publications. The work deals with the following teenagers' risk of social anxiety factors: mothers' stress the style of parental nurture, health indices, risky behaviour, suicidal thoughts and intentions. [...].