Asmenų, patyrusių priekinio kryžminio raiščio traumą, kelio sąnario funkcija praėjus 6 mėnesiams po rekonstrukcinės operacijos

Abstract

Įvadas. Priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimai įvyksta 60 – 71 iš 100 000 asmenų bei yra laikoma viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų (1). Norint įvertinti ar PKR rekonstrukcija buvo sėkminga, pacientas turi sugebėti grįžti į prieš traumą buvusį fizinio aktyvumo lygį (2). Pasaulyje yra priimta, jog praėjus 4 mėnesiams po PKR rekonstrukcijos asmuo gali pradėti sportinę reabilitaciją, tarp 4-6 mėnesių – pradėti treniruotis, tarp 6-8 mėnesių – sugrįžti į varžybas (3). Tyrimo tikslas – įvertinti asmenų, patyrusių priekinio kryžminio raiščio ir menisko plyšimus, funkcinę būklę praėjus 6 mėnesiams po operacijos. Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrime dalyvavo 34 asmenys, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė 21 (61,8 proc.) asmuo, patyręs tik PKR plyšimą. Vidutinis grupės amžius buvo 23,5 (15; 39) metai, ūgis – 185 (170; 203) cm, svoris – 80 (65; 107) kg, kūno masės indeksas – 22,6 (20,5; 28,4). Antrąją grupę sudarė 13 asmenų (38,2 proc.), kurie patyrė PKR ir menisko plyšimą. Vidutinis grupės amžius buvo 22 (16; 40) metai, ūgis – 186,5 (175; 208) cm, svoris – 86 (70; 108) kg, kūno masės indeksas – 23,8 (20; 33). Amžiaus, ūgio ir svorio vidurkiai tarp grupių nesiskyrė. Visi tiriamieji buvo pakviesti dalyvauti tyrime praėjus 6 mėnesiams po operacijos. Jiems buvo įvertinta PKR funkcija naudojant „Genourob“ artrometrą, atliktas funkcinis ištyrimas, naudojant funkcinį judesių vertinimą (FMS), modifikuotos žvaigždės nuokrypio testą (YBT), šuolių viena koja testų kompleksą (HOP). “Genourob” kelio sąnario artrometras yra skirtas vertinti kelio sąnario priekinį pasislinkimą. Jis suteikia galimybę kontroliuoti girnelės ir blauzdos apkrovą, šlaunį lenkiančių raumenų aktyvumą (4). FMS – praktinis metodas, kuris padeda įvertinti pagrindinius judesių model. [...]