1.5 T magnetinio rezonanso artrografijos tyrimo vertė riešo sąnario raiščių plyšimų diagnostikoje
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas - nustatyti magnetinio rezonanso artrografijos (MRA) diagnostinę vertę diagnozuojant ligamentum scapholunatum (SL) raiščio ir trikampės skaidulinės kremzlės komplekso (TFCC) pažeidimus. Tyrimo metodai. Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMUL KK Radiologijos klinikoje. Analizuotos 2016 – 2018 metais LSMU KK Ortopedijos - traumatologijos klinikoje ir Kauno klinikinėje ligoninėje Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje gydytų pacientų (n=40) ligos istorijos. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems buvo atlikta riešo sąnario artroskopinė operacija dėl buvusio lėtinio riešo sąnario skausmo, kurį galimai galėjo sukelti SL raiščio ar/ir TFCC pažeidimai. Prieš artroskopinę operaciją pacientams buvo atlikta riešo sąnario 1.5 T MRA. MRA tyrimo metu nustatyti pakitimai buvo palyginti su artroskopijų metu rastais pakitimais (artroskopija laikyta “aukso standartu”). Nustatytas MRA tyrimo jautrumas, specifiškumas, prognostinė teigiama ir neigiama tyrimo vertės diagnozuojant SL raščio ir TFCC pažeidimus. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 23.0 statistiniu paketu. Reikšmingumo lygmuo p <0,05. Tyrimo rezultatai. 1.5 T MRA jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant TFCC pažeidimą atitinkamai lygūs 90% ir 95%, prognostinė teigiama (PTTV) ir prognostinė neigiama tyrimo (PNTV) vertės lygios 94,73% ir 90,47%. MRA jautrumas, specifiškumas, PTTV ir PNTV SL raiščio pažeidimo diagnostikoje yra atitinkamai lygūs 90%, 90,9%, 96,42% ir 76,92%. Diagnozuojant dalinius SL raiščio plyšimus MRA jautrumas lygus 88,23%, specifiškumas - 95,83%, PTTV - 87,5%, PNTV - 86,97%, o pilnus plyšimus atitinkamai 92,3%, 100%, 100% ir 96,43%. MRA jautrumai ir specifiškumai statistiškai reikšmingai nesiskyrė diagnozuojant SL dalinius ir pilnus plyšimus (p=0,129 ir p=0,134). [...].
Aim. The purpose of this study is to determine the diagnostic value of magnetic resonance artrography (MRA) during the diagnostics of scapholunate ligament (SL) and triangular fibrocartilage complex (TFFC) injuries. Methods. Retrospective study has been carried out in the department of Radiology, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos (LSMUL KK). The data was collected from LSMUL KK Orthopaedic and traumatology department and Kaunas Clinical Hospital Orthopaedic and traumatology unit. The data was collected from the case histories (n=40) of the patients who underwent arthroscopic surgery of the wrist joint because of chronic wrist pain and suspected injury of the SL ligament and/or TFCC. Before the surgery patients had a 1.5T wrist MRA carried out. All the findings in MRA were compared with the findings of wrist arthroscopy as a “gold standard”. Sensitivity, specificity, positive (PTTV) and negative (PNTV) predictive values of wrist MRA in the diagnostics of SL ligament and TFCC injuries were determined. Statistical package SPSS 23.0 was used for data analysis. Results. 1.5 T MRA sensitivity and specificity while diagnosing TFCC injury are respectively equal to 90% and 95%, PTTV and PNTV equal 94,73% and 90,47%. Sensitivity and specificity while diagnosing SL ligament injuries were 90% and 90,9% PTTV and PNTV were 96,42% and 76,92%. Sensitivity and specificity of partial SL ligament injuries were 88,23% and 95,83%, PTTV - 87,5%, PNTV - 86,97%, while complete SL ligament injuries were diagnosed with 92,3% sensitivity, 100% specificity, PTTV 100% and 96,43% PNTV. No statistically significant difference was observed after comparing sensitivity and specificity of MRA in partial and complete SL ligament injuries (p>0.05). Conclusions. According to our results MRA imaging has high diagnostic value in SL and TFCC injuries diagnoses.