Pacientų griuvimo rizikos vertinimas šeimos gydytojo darbe
Griuvimai yra pagrindinė traumų, rimtų sužalojimų ir net mirčių priežastis 65 metų ir vyresniems žmonėms. Vyresnio amžiaus žmonių tarpe dėl griuvimų yra apribojamas funkcinis judėjimas, prarandama nepriklausomybė ir sutrikdoma gyvenimo kokybė. Griuvimai ir su jais susijusios traumos sutrikdo ne tik pacientų gyvenimą, tačiau sukelia nepatogumus šeimos nariams, visuomenei ir slaugos priežiūros įstaigoms dėl kasmet vis didėjančių išlaidų. Akivaizdu, kad griuvimai su jais susijusios traumos yra rimta ir neatidėliotina visuomenės sveikatos problema. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma griuvimų yra išvengiami įvertinant griuvimų riziką ir koreguojant rizikos veiksnius. Vyresnių žmonių patikra dėl griuvimų – svarbus klinikinis tyrimas, leidžiantis užkirsti kelią naujiems griuvimams. Rizikos veiksniai klasifikuojami į vidinius (sutrikusi pusiausvyra, jėga, daugiau nei 4 medikamentų vartojimas) ir išorinius (prastas apšvietimas, slidžios grindys). Siekiant pasauliniu mastu sumažinti griuvimus Amerikos ir Britų Geriatrijos Asociacijos parengė klinikines rekomendacijas ir algoritmus STEADI (Vyresnio amžiaus žmonių nelaimingų atsitikimų, mirčių ir traumų profilaktika, angl. Stopping Elderly Accidents, Deaths, and Injuries), kuriuose aprašoma griuvimo rizikos įvertinimo ir sprendimo būdai. Griuvimų rizikos įvertinimas, profilaktikos taikymas (jėgos, pusiausvyros stiprinimo pratimai) leidžia sumažinti griuvimus vyresnių žmonių tarpe. Klinikinės rekomendacijos skirtos padėti pirminės sveikatos priežiūros specialistams atpažinti pacientus su padidėjusia griuvimo rizika ir taikyti klinikinėje praktikoje vyresniems žmonėms reikalingas griuvimo profilaktines programas. Dirbdami kartu įvairiais lygmenimis, mes galime sumažinti riziką, susijusią su griuvimu, padidinti rizikos mažinimo pastangas visose sistemose.
Falls and fall-realted injuries have emerged as serious global health concerns facing older adults aged 65 years and older. Falls are known to be a leading cause of death among older adults, and, when not fatal, contribute to functional limitations, mobility reductions, and loss of independence. Beyond the older adult, falls and related injuries place burden on their families and greater society in terms of caregiving and healthcare-realted costs. Clearly, prevention of falls and the injuries that they cause is a pressing public health issue. Research shows that many falls are preventable. In the clinical setting, and effective fall intervention involves assessing and addressing and individual‘s fall risk factors. Fall risk factors have been identified as intrinsic, such as impaired balance, decreased strenght, and number (>4) medications taken, and extrinsic, such as slippery floors, poor lighting. Study found that the likelihood of falling increased linearly with the increasing number of risk factors present. The American and British Geriatrics Societies (AGS/BGS) published a clinical practice guideline STEADI (Stopping Elderly Accidents, Deaths and Injuries) to promote fall risk assessement and management. Clinical recommendations are intended to help primary care healthcare professionals identify patients with increased risk of falls and to apply the preventive programs for older people in clinical practice. Also, interventions are being used to decrease risk factors, but the essential and adequate components are not clearly understood. Interventions (gait, balance and strenght training) are being used to decrease risk factors, but the essential and adequate components are not clearly understood. Combinations of treatment interventions and risk factors clarification presently are the most sufficient way of addressing fall prevention. [...].