Artimųjų

Abstract

Įvadas. Lietuvoje neformali namų slauga artimųjų/globėjų vertinama kaip šeimos problema, šeimos krizė, kai pasikeičia vaidmenys ir tarpasmeniniai santykiai šeimoje, susilpnėja socialiniai ryšiai [1]. Artimiesiems/globėjams trūksta specifinių žinių ir parama, kurios sulaukia dažnai neatitinkančios jų poreikių [3]. Suprastėja jų gyvenimo kokybė dėl didelio fizinio ir emocinio krūvio [1–3]. Todėl neformalią namų slaugą užtikrina ne tik vieno ar dviejų artimųjų/globėjų derinys, bet ir draugai, kaimynai [4]. Darbo tikslas: išanalizuoti sunkumus ir kliūtis, su kuriais susiduria artimieji/globėjai teikdami namų slaugą slaugytojų požiūriu. Tyrimo klausimas: kokios artimųjų/globėjų kliūtys, slaugant specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius turinčius pacientus namuose slaugytojų požiūriu? Metodai. 2017 m. balandžio – liepos mėnesiais buvo atliktas kokybinis – sutelktų grupių (angl. focus group) tyrimas su VšĮ rajono savivaldybės poliklinikos, ambulatorijų ir medicinos punktų, UAB šeimos gydytojų centro slaugytojomis. Tyrime dalyvavo 31 slaugytoja, teikianti ambulatorines slaugos paslaugų namuose. Informantų atsakymų turinys buvo analizuojamas kokybinio turinio (content) analizės metodu. Rezultatai. Informantų teigimu, namų slaugą apsunkina artimųjų/globėjų žemas sveikatos raštingumas: ,,Mano slaugomųjų artimieji garbingo amžiaus, ne visada supranta ką aiškinu (Inf.10). Atrodo pasakai, kaip reikia, o randi vėl apsuktas žaizdas kažkokiais tepalais (Inf.11)“. Artimieji/globėjai stengiasi neprarasti darbo, kreipiasi pagalbos į kaimynus, draugus, samdo pagalbininkus. Tačiau sunkiai randa asmenį, kuris sutiktų apmokamai namuose slaugyti ligonį: ,,<...> turėjo pakeisti darbą, kad prižiūrėtų mamą (Inf.5). Samdo moterytes prižiūrėti keliomis pamainomis atskirai dieną ir naktį (Inf.10). <...> net už pinigus sunku r[...].