Ar jaunuolių subjektyvus savo kūno suvokimas turi ką nors bendro su mitybos įpročiais?

Abstract

Įvadas. Vaikystė ir paauglystė – svarbus amţiaus tarpsnis, kurio metu formuojasi tam tikri socialiniai, kognityviniai elgsenos ir sveikatai palankios gyvensenos įpročiai [1,2] Sveikatai palanki gyvensena – mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir psichoemocinis atsparumas – gali turėti pasekmių ir vėlesniame raidos laikotarpyje [3–5]. Itin svarbūs mitybos įpročiai gali nulemti vaiko, paauglio, o vėliau ir suaugusiojo fiziologines bei psichoemocines sveikatos išeitis [2,6]. Augimo laikotarpiu, kai atsiranda fiziologiniai kūno pokyčiai, vaikai gali susidurti su savo kūno įvaizdţio vertinimo problemomis, ypač kai socialinė aplinka daro spaudimą atitikti tam tikrus įvaizdţio standartus. Nepasitenkinimas savo kūno įvaizdţiu ar svoriu, be svarbių psichosocialinių ir psichoemocinių veiksnių, gali būti susijęs ir su sveikatai nepalankiais mitybos įpročiais [7,8]. Vengimas pusryčiauti, saldumynų, saldintų gėrimų vartojimu ir pan., o kai kuriais atvejais ir tam tikrų produktų apribojimas neretai tampa ir sudėtingesnių mitybos sutrikimų prieţastimi [9]. Taip pat, sveikatai maţai palankūs valgymo įpročiai vėlesniu gyvenimo tarpsniu gali sąlygoti rimtesnius sveikatos sutrikimus – insulino rezistenciją, II tipo diabetą, kraujotakos sistemos ligas, nutukimą, paveikti psichoemocinę asmens sveikatą [10]. Tikslas. Įvertinti sąsajas tarp Lietuvos moksleivių savo kūno suvokimo ir mitybos įpročių. Metodai. Tyrimas buvo atliktas 2018 m. 64 Lietuvos mokyklose, vadovaujantis tarptautinio HBSC tyrimo protokolu. Tiriamieji atrinkti laikantis reprezentatyvios imties sudarymo principų. Iš viso apklaustas 4191 moksleivis iš 5, 7 ir 9 klasių (berniukų 50,9 proc., mergaičių 49,1 proc., amţiaus vidurkis 13,8±1,7 m.). Moksleivių atsako daţnis 80,7 proc. Maisto produktų vartojimo ypatumai vertinti klausiant apie tai, kaip daţnai moksleiviai vartoja vaisius, [...].