Psichoemocinės būsenos sąsajos su funkciniais judesiais po priekinio kryžminio raiščio operacijos

Abstract

Įvadas. PKR rekonstrukcijos esmė – grįžti į asmens pasirinktą aktyvumo lygį saugiai ir tinkamu laiku (1). Neseniai atlikti tyrimai parodė, jog į buvusį aktyvumo lygį ir sportą grįžta 83% elitinių atletų ir tik 60% ne aukšto meistriškumo sportininkų (2). Paterno su bendraautoriais teigia, jog 37,5% jaunų sportininkų bijo patirti PKR traumą antrą kartą (3). Baimė susižeisti dažniausiai siejama su prastos kokybės judesiais, kurie gali išprovokuoti antrą PKR traumą (4). Tampa vis labiau akivaizdu, jog sportininkai turi gauti specialią intervenciją, siekiant pažaboti pakartotinos traumos baimę. Tyrimo tikslas - palyginti funkcinių judesių rezultatus su psichoemocine būsena po priekinio kryžminio raiščio operacijos. Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrime dalyvavo 79 asmenys. Jie, pagal ACL-RSI klausimyno rezultatus buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmosios grupės vidutinis amžius buvo 22,47±5,6 metai, vidutinis ūgis – 180,18±9,29 cm, vidutinis svoris – 76,35±11,85 kg, vidutinis KMI – 23,39±2,07. Antrosios grupės vidutinis amžius buvo 27,46±8,66 metai, vidutinis ūgis – 184,94±11,4 cm, vidutinis svoris – 82,54±15,18 kg, vidutinis KMI – 24,02±2,86. Trečiosios grupės vidutinis amžius buvo 23,97±7,11 metai, vidutinis ūgis – 179,81±12,84 cm, vidutinis svoris – 79,26±17,15 kg, vidutinis KMI – 24,29±3,36. Tyrime dalyvavo asmenys, kuriems buvo atlikta PKR rekonstrukcinė operacija. Po operacijos praėjus 6 bei 12 mėnesių, pacientai atliko funkcinius testus – FMS, Y modifikuotos žvaigždės nuokrypio testą, HOP šuolių testų rinkinį, LESS nušokimo nuo pakylos testą. Taip pat tyriamieji užpildė ACL-RSI klausimyną, kuris skirtas įvertinti psichoemocinę paciento būseną, po PKR traumos. Pagal šį klausimyną, tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į 3 grupes: ≤61 balas – nepasitiki kelio funkcija, 62-72 balai – savo kelio funk[...].