Enterinė sensibilizacija ir natyvinių baltymų rezorbcija / Vl. Lašas, Ip. Gasiūnas

Bibliogr.: p. 17

Tiriant anafilaksiją, eksperimentuojamiems gyvuliams paruošti, arba sensibilizuoti, antigenas dažniausiai suleidžiamas subkutiškai, intraperitoniškai ir intraveniškai. Kai kada suleidžiama intrakardiškai, subduriškai, intrakutiškai, vaginiškai arba net pro cornea. Mėginama sensibilizuoti ir enteriškai. tačiau šiam sensibilizavimo būdui daroma užmetimų. Tie, kurie laikosi tos nuomonės, kad virškinamojo trakto gleicinė nėra permeabiliška baltymams, o baltymai kaip tik ir vartojami kaip antigenai, – mano, kad enteriškas sensibilizavimo būdas nėra vartotinas arba bent nėra patikimas. Gerų rezultatų gali duoti tik tas sensibilizacijos būdas, kuris užtikrina svetimo nepakitusio baltymo pakliuvimą į sensibilizuojamo gyvulio skysčius; tuo tarpu duodant gyvuliui antigeną per os, baltymas darosi virškinamųjų fermentų veikimo objektu ir pakeičiamas tiek, kad jis, kaip antigenas, nustoja galios ir enterinį paruošimo būdą daro negalimu. [...].

Nach erfolgter Untersuchung des anaphylktischen Schocks bei 80 enteral (per os) sensibilisierten Versuchstieren (50 Kaninchen und 35 Meerschweinchen) – die Untersuchung geschah durch Messen des Blutdrucks bei jedem Versuchstier in der arteria carotis, mittels eines Quecksilbermanometers – gelangten wir zu den folgenden Ergebnissen: 1) Nach vier – bis fünfmaliger (in Abständen von 5 Tagen je 10 cm3 zwanzigprozentig) Verabreichung von Eiweiss per os sensibilisiert sich das Kaninchen gegen das verabreichte Eiweiss nicht weniger, als nach Injektionene ins Peritoneum oder in die Unterhaut. Denn – nach Ablaut der Inkubationsperiode – reagiert ein Kaninchen, das eine intravenöse Injektion des gleichen Antigens erhalten hat, mit dem gleichen typischen anaphylaktischen Schock wie ein parenteral sensibilisiertes Versuchstier. Dasselbe gilt von enteral präparierten Meerschweinchen. 2)... [...].