Kuilių reproduktorių šėrimas

Abstract

Kuilių panaudojimo laikas, spermos kokybė, paršavedžių apsivaisinimas bei vislumas labai priklauso nuo šėrimo ir laikymo. Jeigu kuiliai šeriami nevisaverčiais racionais, pablogėja tiek kuilių, tiek paršavedžių reprodukcinės savybės. Kuiliai šeriami, atsižvelgiant į amžių, svorį, įmitimą bei naudojimo intensyvumą. Mitybos normos pateikiamos lentelėje. Jaunus kuilius iki 2 metų reikia šerti gausiau, kad normaliai augtų ir vystytųsi. Todėl jiems mitybos normos turi būti padidintos 20-25%. Intensyvaus kergimo metu kuilių mitybos normos taip pat padidinamos 25-30%. Jie per parą turi gauti ne mažiau kaip 450-480 g baltymų bei 23-25 g lizino. Šeriant kuilius, labai svarbu atsižvelgti į jų įmitimą. Nutukę kuiliai paprastai būna mažiau aktyvūs, nenoriai kergia. Išliesėję kuiliai taip pat pasižymi blogesnėmis reprodukcinėmis savybėmis ir spermos kokybe. Todėl tokiu atveju racionai yra koreguojami. Jeigu kuiliai per riebūs, jiems pašarų davinys sumažinamas, jeigu per liesi – padidinamas (kiekvienam 100 g prieaugio atimama arba pridedama po 4-5 MJ apykaitos energijos). Kuilių mityboje labai svarbūs vitaminai A, D, E, nes jie turi didelę įtaką spermos kokybei, apvaisinimo galiai, paršavedžių vislumui. Kuilius geriausia šerti koncentracinio tipo racionais arba visaverčiais kombinuotaisiais pašarais. Iš grūdinių pašarų naudojami miežiai bei avižos. Pageidautina, kad avižos sausų pašarų mišiniuose sudarytų 30-40% (ypač kergimo metu). Kaip dietinis ir vitaminingas pašaras tinka kvietinės sėlenos (jos sausų pašarų mišiniuose gali sudaryti iki 15-30%). Kuilių racionas (ypač kergimo metu) būtina aprūpinti aukštos biologinės vertės baltymais bei nepakeičiamomis aminorūgštimis (lizinu, metioninu su cistinu, treoninu, triptofanu). [...].