Radijo ir televizijos transliacijų imtuvai ir susijusioji įranga. Atsparumo charakteristikos. Ribinės vertės ir matavimo metodai (CISPR 20:2006)

Šiame standarte apibrėžiami televizijos ir radijo transliacijų imtuvų bei susijusiosios įrangos, kuri yra skirta gyvenamosios, verslo ir lengvosios pramonės aplinkai, atsparumo reikalavimai. Šiame standarte nustatytos televizijos ir radijo transliacijų imtuvų bei susijusiosios įrangos atsparumo trikdžiams charakteristikų ribinės vertės ir jų matavimo metodai. Šis standartas taip pat apima individualių palydovinių priėmimo sistemų (IPPS) lauko įtaisų atsparumo trikdžiams reikalavimus. 1 PASTABA Kolektyvinėms priėmimo sistemoms, ypač kabelinės televizijos (KTV) kabelinio paskirstymo galiniams įrenginiams ir televizijos su kolektyvine antena (TVKA) kolektyvinėms priėmimo sistemoms, taikomas IEC 60728-2. 2 PASTABA Skaitmeniniams transliacijų imtuvams taikomi I–J priedai. Atsparumo reikalavimai taikomi nuo 0 Hz iki 400 GHz dažnių sričiai. Radijo dažnių bandymų už nustatytų dažnių juostų ribų ar susijusių su kitais reiškiniais, nei nurodyti šiame standarte, daryti nereikia. Šio standarto tikslas – nustatyti taikymo srityje apibrėžtų įrenginių atsparumo nesilpstantiems, pereinamiesiems, patenkantiems laidininkais ir spinduliuojamiems trikdžiams, įskaitant elektrostatinius išlydžius, reikalavimus. Šie bandymų reikalavimai apima esminius elektromagnetinio atsparumo reikalavimus. Nustatomi kiekvienos vertinamos prieigos (gaubto arba jungčių) bandymų reikalavimai. 3 PASTABA Šiame standarte nenustatomi įrangos elektrinės saugos reikalavimai, pavyzdžiui, apsaugos nuo elektros smūgio, nesaugaus darbo, izoliacijos derinimo reikalavimai, ir susiję dielektriniai bandymai. 4 PASTABA Ypatingais atvejais trikdžių lygiai gali būti didesni negu nurodyta šiame standarte, pavyzdžiui, kai aparatas naudojamas arti nešiojamojo siųstuvo. Tokiais atvejais gali prireikti naudoti specialias silpninimo priemones. Šis standartas apima vidinę ir išorinę gyvenamųjų, verslinės ir lengvosios pramonės vietų aplinką. Šiame sąraše, nors ir neišsamiai, pateikiami tų vietų pavyzdžiai: – gyvenamosios patalpos, pavyzdžiui, namai, butai ir kt.; – mažmeninės prekybos patalpos, pavyzdžiui, parduotuvės, prekybos centrai ir kt.; – verslo pastatai, pavyzdžiui, biurai, bankai ir kt.; – viešųjų pramogų zonos, pavyzdžiui, kino teatrai, visuomeniniai barai, šokių salės ir kt.; – lauko aikštelės, pavyzdžiui, degalinės, automobilių saugojimo aikštelės, pramogų ir sporto centrai ir kt.; – lengvosios pramonės patalpos, pavyzdžiui, dirbtuvės, laboratorijos, paslaugų centrai ir kt.; – automobiliai ir laivai. Gyvenamosioms, verslo ir lengvosios pramonės vietoms būdingas tiesioginis elektros maitinimas iš viešųjų žemosios įtampos tinklų