Dažai, lakai ir plastikai. Nelakiųjų medžiagų kiekio nustatymas (ISO 3251:2019)

Šiame dokumente apibūdinamas dažų, lakų, dažų bei lakų rišiklių, polimerinių dispersijų ir polikondensacijos dervų, pvz., fenolinių dervų (rezolių, novolako tirpalų ir kt.), nelakiųjų medžiagų kiekio masės dalies nustatymo metodas. Metodas taip pat tinka dispersijų kompozicijoms, turinčioms užpildų, pigmentų ir kitokių priedų (pvz., tirštiklių ir plėvelę sudarančių agentų). 1 PASTABA Produkto nelakiosios medžiagos kiekis nėra absoliutus dydis, bet priklauso nuo nustatymo metu naudojamos temperatūros ir kaitinimo trukmės. Dėl tirpiklio sulaikymo, terminio skilimo ir mažos molekulinės masės sudedamųjų dalių garavimo, taikant šį metodą, gaunamos tik santykinės, o ne tikrosios nelakiųjų medžiagų kiekio vertės. Dėl to šis metodas pirmiausia skirtas tirti tos pačios rūšies produkto skirtingoms partijoms. 2 PASTABA Šį metodą galima taikyti sintetinio kaučiuko lateksams, jei tinkamu laikomas tam tikros trukmės kaitinimas (ISO 124 nurodomas kaitinimas, kai po nuoseklių kaitinimo laikotarpių 2 g tiriamosios dalies masė sumažėja mažiau kaip 0,5 mg). 3 PASTABA Pagal vidinius įmonės nelakiųjų medžiagų nustatymo metodus dažnai taikomas džiovinimas infraraudonąja arba mikrobangų spinduliuote. Tokių metodų standartizavimas neįmanomas, nes jie nėra plačiai taikomi. Keli polimerų mišiniai tokio apdorojimo sąlygomis skyla ir dėl to gaunami netikslūs rezultatai