Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Putų sistemos. 2 dalis. Projektavimas, įrengimas ir techninė priežiūra

Šiame dokumente nurodomi gesinimo mažo, vidutinio ir didelio putumo putomis sistemų projektavimo, įrengimo, bandymo bei techninės priežiūros reikalavimai ir aprašomi šių veiksmų metodai. Putų sistemos gali būti naudojamos nuodingų garų išsiskyrimui slopinti, tačiau toks jų naudojimas nepatenka į šio dokumento taikymo sritį. Šiame dokumente pateikiami įvairių putų sistemų projektavimo nurodymai, kuriais gali naudotis išmanantys ir patirties turintys asmenys, parinkdami tokias gaisro gesinimo putomis sistemas, kurios užtikrintų veiksmingą apsaugą nuo konkrečių pavojų konfigūracijų. Taikydamas šį standartą, kvalifikuotas ir patyręs asmuo turėtų įvertinti tiek naujų, tiek esamų sistemų riziką, tačiau rizikos vertinimas nepatenka į šio dokumento taikymo sritį. Šis dokumentas neaprėpia kompetentingo asmens atliekamos rizikos analizės. Šiuo dokumentu niekaip nesiekiama riboti naujų technologijų ar alternatyvių metodų, su sąlyga, kad nesumažinamas šiame standarte nurodytas putų sistemų veiksmingumo lygis ir kad naujos technologijos ar alternatyvūs metodai yra pagrindžiami dokumentuotais įrodymais ir (arba) bandymų protokolais. Visos putų sistemos dažniausiai nėra tinkamos naudoti su: – tokiomis cheminėmis medžiagomis, pvz., celiuliozės nitratu, kurios išskiria degimui palaikyti pakankamą deguonies ar kitų oksidatorių kiekį; – įtampą turinčia atvirąja elektros įranga; – metalais, pvz., natrio, kalio ir natrio-kalio lydiniais, kurie reaguoja į vandenį; – pavojingomis į vandenį reaguojančiomis medžiagomis, pvz., trietilaliuminiu ir fosforo pentoksidu; – degiaisiais metalais, pvz., aliuminiu ir magniu