LL-37 baltymo įtaka kraujo krešėjimo sistemos aktyvumui

Abstract

Magistro darbo tikslas – nustatyti LL-37 baltymo įtaką kraujo krešėjimo sistemos aktyvumui ligoniams, sergantiems išemine širdies liga. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti LL-37 baltymo koncentraciją sergančiųjų išemine širdies liga pacientų kraujo plazmoje. 2. Įvertinti trombocitų agregaciją sergančiųjų išemine širdies liga pacientų kraujo plazmoje. 3. Įvertinti LL-37 baltymo įtaką trombocitų agregacijai. 4. Kompleksiškai įvertinti LL-37 baltymo ir kitų veiksnių įtaką trombocitų agregacijai. Tyrimo objektas – išemine širdies liga sergančių pacientų kraujo plazma, kurioje nustatyta trombocitų agregacija ir LL-37 baltymo koncentracija. Tyrimas atliktas gavus LSMU Bioetikos centro patvirtinimą. Tiriamųjų imtį sudarė 62 LSMU ligoninės Kauno klinikų pacientai, sergantys išemine širdies liga. Visi pacientai buvo gydomi antiagregantais – klopidogrelio ir aspirino deriniu. Išeminės širdies ligos pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: sergantys stabilia krūtinės angina (SKA) ir nestabilia krūtinės angina (NKA). Iš pacientų ligos istorijų buvo surinkti demografiniai, antropometriniai, gretutinių ligų, laboratorinių tyrimų ir vartojamų vaistų duomenys. LL-37 baltymo koncentracija pacientų kraujo plazmoje buvo nustatyta naudojant komercinį ELISA rinkinį. Trombocitų agregacijos tyrimas atliktas klasikiniu turbidimetriniu metodu, naudojant trombocitų agregacijos agonistus: adenozindifosfatą, adrenaliną ir arachidono rūgštį. Statistinė duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistics V26 ir GraphPad Prism V8 programiniais paketais. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė LL-37 baltymo koncentracija buvo stabilia krūtinės angina sergančių vyrų grupėje (p = 0,229), tačiau reikšmingų skirtumų tarp stabilios ir nestabilios krūtinės anginos pacientų grupių nebuvo nustatyta. Įvertinus sergančiųjų trombocitų agregacijos su adenozindifosfatu rezultatus pastebėta, jog 60 proc. ligonių turėjo žemą (11–20 proc.Agr) arba labai žemą (mažiau nei 11 proc.Agr) trombocitų reaktyvumą. Reikšmingai aukštesnė trombocitų agregacija indukuojant adrenalinu nustatyta stabilia krūtinės angina sergančiųjų grupėje (p = 0,025), o atsižvelgus į ligonio lytį, aukštesnė trombocitų agregacija su adenozindifosfatu nustatyta moterims (SKA – p = 0,024, NKA – p = 0,003). Statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys nustatytas tarp LL-37 baltymo koncentracijos ir trombocitų agregacijos paveikus adenozindifosfatu bendroje išeminės širdies ligos grupėje (r = -0,48, p < 0,0001) bei stabilios (r = -0,46, p = 0,027) ir nestabilios krūtinės anginos (r = -0,52, p = 0,0007) grupėse. Taip pat vidutinio stiprumo ryšys tarp LL-37 baltymo koncentracijos ir trombocitų agregacijos paveikus adrenalinu nustatytas išemine širdies liga sergančių moterų grupėje (r = -0,44, p = 0,026). Didesnė LL-37 baltymo koncentracija išemine širdies liga sergančiųjų kraujo plazmoje didino žemo trombocitų reaktyvumo tikimybę (p = 0,014, 95 proc. PI: 1,170–3,908), o moteriška lytis (p = 0,002, 95 proc. PI: 0,036–0,478) ir nestabili krūtinės angina (p = 0,039, 95 proc. PI: 0,037–0,921) šią tikimybę mažino. Tuo tarpu didesnė LL-37 baltymo (p = 0,001, 95 proc. PI: 1,451–4,270) ir asparagininės aminotransferazės (p = 0,035, 95 proc. PI: 1,001–1,019) koncentracija didino labai žemo trombocitų reaktyvumo tikimybę.

The aim of this study – to determine the influence of LL-37 protein on the activity of the blood coagulation system in patients with ischemic heart disease. Therefore, four study objectives were defined: 1. To determine the concentration of LL-37 protein in the blood plasma of patients with ischemic heart disease. 2. To evaluate platelet aggregation in blood plasma of patients with ischemic heart disease. 3. To evaluate the influence of LL-37 protein on platelet aggregation. 4. To comprehensively evaluate the influence of LL-37 protein and other factors on platelet aggregation. The object of this study – blood plasma in which platelet aggregation and LL-37 protein concentration was determined in ischemic heart disease patients. The study was performed after having received the approval of the Bioethics Center of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS). The sample size consisted of 62 patients with ischemic heart disease hospitalized in the hospital of LUHS Kauno Klinikos. All patients were treated with dual antiplatelet therapy – clopidogrel and aspirin. Patients with ischemic heart disease were divided into two groups: patients with stable angina (SA) and unstable angina (UA). Demographic, anthropometric factors, clinical data were collected from patients’ medical histories. Concentration of LL-37 protein in blood plasma was determined using a commercial ELISA kit. Platelet aggregation was performed by the classical turbidimetric method using platelet aggregation agonists: adenosine diphosphate (ADP), adrenaline, and arachidonic acid. Statistical analysis was performed using both IBM SPSS Statistics V26 and GraphPad Prism V8 software. The results of the study showed that men with stable angina had higher LL-37 protein concentration (p = 0.229), but no significant difference was found between stable and unstable angina patient groups. Platelet aggregation with adenosine diphosphate revealed that 60% of patients had low on-treatment platelet reactivity (platelet aggregation levels were 11–20%Agr after induction with ADP) or very low on-treatment platelet reactivity (platelet aggregation levels were lower than 11%Agr after induction with ADP). Significantly higher platelet aggregation levels with epinephrine were determined in stable angina patients (p = 0.025), and higher platelet aggregation levels with adenosine diphosphate were found in women (SA – p = 0.024, UA – p = 0.003). Statistically significant moderate association was found between LL-37 protein concentration and platelet aggregation with adenosine diphosphate in ischemic heart disease group (r = -0.48, p < 0.0001), in stable (r = -0.46, p = 0.027) and unstable angina groups (r = -0.52, p = 0.0007), respectively. A moderate association between LL-37 protein concentration and platelet aggregation with epinephrine was also found in women with ischemic heart disease (r = -0.44, p = 0.026). Higher plasma concentration of LL-37 protein in patients with ischemic heart disease increased the odds ratio of low on-treatment platelet reactivity (p = 0.014, 95% CI: 1.170–3.908), while female gender (p = 0.002, 95% CI: 0.036–0.478) and unstable angina (p = 0.039, 95% CI: 0.037–0.921) reduced the odds ratio of low on-treatment platelet reactivity. Meanwhile, higher LL-37 protein concentration (p = 0.001, 95% CI: 1.451–4.270) and aspartate aminotransferase (p = 0.035, 95% CI: 1.001–1.019) increased the odds ratio of very low on-treatment platelet reactivity.