MF Imunologijos ir alergologijos klinika (04.21)

Atopijos patogenezei būdingas sudėtingas, nevienalytis imuninis atsakas. Manoma, kad imuninio atsako raiškai reikšmės turi vitaminas D ir su jo apykaita susijusių vitamino D receptoriaus (VDR) bei vitaminą D surišančio baltymo (GC) genų vieno nukleotido polimorfizmas (VNP). Šio tyrimo tikslas – nustatyti VDR ir GC genų VNP reikšmę imuniniam atsakui atopijos metu. Uždaviniai: Ištirti vitamino D kiekį sergančiųjų atopinėmis ligomis grupėje ir palyginti su kontrolinės grupės duomenimis; Nustatyti vitamino D receptoriaus geno ir vitaminą D surišančio baltymo geno polimorfizmus ir įvertinti jų ryšį su vitamino D kiekiu esant/nesant atopijai; Nustatyti imuninių žymenų (bendro IgE, kraujo eozinofilų, T limfocitų ir būdingų citokinų) kiekį atopijos metu ir įvertinti jų ryšį su vitaminu D; Įvertinti imuninių žymenų profilį atsižvelgiant į vitamino D receptoriaus bei vitaminą D surišančio baltymo genų polimorfizmų variantus. Iš viso buvo ištirti šeši VDR geno ir keturi GC geno polimorfizmai, įvertintas jų ryšys su vitamino D bei imuninių žymenų kiekiu sergančiųjų atopinėmis ligomis ir kontrolinėje grupėse. Atlikta analizė parodė reikšmingą ryšį tarp kai kurių nustatytų genų polimorfizmų bei vitamino D kiekio tiriamųjų grupėse. Nustatyti reikšmingi imuninio atsako žymenų kiekių skirtumai atopijos metu, susiję su konkretaus geno VNP. Šis tyrimas detalizuoja daugialypį vitamino D ir genetinių mechanizmų vaidmenį atopijos patogenezėje bei yra svarbus atveriant galimybes personalizuotai medicinai.

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Arūnas Glinskas Tema: Kryžmiškai reaguojančių prieš karbohidrantinę determinantę specifinių IgE antikūnų rezultatų interpretacija ir svarba alergijų diagnostikoje Mokslinis vadovas: dr. Viltė Marija Gintauskienė Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Imunologijos ir alergologijos klinika Tyrimo tikslas: Įvertinti kryžmiškai reaguojančių prieš karbohidrantinę determinantę specifinių IgE antikūnų svarbą rezultatų interpretacijai ir alergijų diagnostikoje. Uždaviniai: 1. Palyginti kryžmiškai reaguojančių prieš karbohidrantinę determinantę specifinių IgE antikūnų rezultatus prieš ir po šių antikūnų blokavimo. 2. Įvertinti kryžmiškai reaguojančių prieš karbohidrantinę determinantę specifinių IgE antikūnų rezultatus prieš ir po šių antikūnų blokavimo atsižvelgiant į lyti ir amžių. 3. Įvertinti kryžmiškai reaguojančių prieš karbohidrantinę determinantę specifinių IgE antikūnų rezultatus prieš ir po šių antikūnų blokavimo atsižvelgiant į klinikinius duomenis. Tyrimo metodika: Atlikta retrospektyvinė nuo 2024-ųjų sausio mėn. iki 2024-ųjų spalio mėn. LSMU ligoninės KK Imunologijos ir alergologijos klinikoje atliktų specifinių IgE prieš įvairius alergenus tyrimų rezultatų statistinė duomenų analizė. Iš viso buvo vertinti 197 pacientai, kuriems rasti teigiami kryžmiškai reaguojantys specifiniai IgE antikūnai prieš karbohidrantinę determinantę. Tyrimai atlikti imunobloto metodu, naudojant (EUROLINE (sIgE), Vokietija). reagentų rinkinį su 57 skirtingų antigenų. Taip pat analizuoti tiriamųjų demografiniai ir klinikiniai duomenys. Statistiškai reikšmingi rezultatai, kai p<0.05. Rezultatai: 49,83 proc. tirtų teigiamų rezultatų buvo klaidingi. Po anti-CCD sIgE blokavimo statistiškai reikšmingų alergenų rezultatų atsižvelgiant į amžiaus grupę ir lytį nebuvo, o nuo ligos – pasireiškė

1. Darbo išvados: Klaidingai teigiami rezultatai rasti beveik pusei tirtų pacientų, kuriems stebėta reakcija į CCD. Alergenai labiausiai paveikti anti-CCD sIgE buvo augalinės kilmės, o mažiausiai – kitos kilmės. 2. Anti-CCD sIgE daugiau pasitaiko vaikams nei suaugusiesiems ir vyrams nei moterims. Po anti-CCD blokavimo reikšmingų skirtumų tarp alergenų rezultatų atsižvelgiant į amžių ir lytį nestebima. 3. Anti-CCD sIgE daugiau pasitaiko pacientams sergantiems alerginiu rinitu nei astma ar kitomis atopiniu dermatitu. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp alerginių ligų pastebimi po anti-CCD sIgE blokavimo.

Autorius: Rebeka Žebrauskaitė Darbo pavadinimas: Didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo, baltymų karbonilų bei lipidų apykaitos rodiklių kraujyje tarpusavio sąsajos sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrimo tikslas: Nustatyti didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo, baltymų karbonilų bei lipidų apykaitos rodiklių tarpusavio sąsajas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Uždaviniai: 1. Įvertinti didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo ir baltymų karbonilų koncentracijas tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį ir rizikos veiksnius. 2. Įvertinti bendro kraujo uždegimo žymenų ir lipidų apykaitos rodiklių rezultatus tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį ir rizikos veiksnius. 3. Nustatyti didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo ir baltymų karbonilų ryšį su bendro kraujo uždegimo žymenimis, lipidų apykaitos rodikliais bei rizikos veiksniais sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Metodai: Į tyrimą įtraukti 31 m. – 85 m. amžiaus 137 tiriamieji (70 vyrų ir 67 moterys), sergantys ir nesergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Buvo vertinama tiriamųjų lytis, KMI, rūkymas, AKS bei PCO, djCRB, lipidų apykaitos rodiklių ir bendro kraujo laboratorinių tyrimų duomenys. PCO bei OxMTL koncentracijos nustatymas atliktas imunofermentiniu metodu, EUROIMMUN Analyzer I (Vokietija) analizatoriumi. Biocheminiai tyrimai atlikti automatiniu klinikinės chemijos analizatoriumi AU680 (Beckman Coulter, JAV). Bendro kraujo tyrimai atlikti automatiniu hematologiniu analizatoriumi UniCel DxH 800 (Beckman Coulter, JAV). Rezultatai ir išvados: 1. Didesnė djCRB koncentracija nustatyta stabilia krūtinės angina su vainikinių arterijų pažeidimu sergantiems vyrams nei moterims (6,17 ± 1,94 mg/l nei 1,12 ± 0,29 mg/l, p = 0,037) bei viršsvorio turintiems nei normalaus svorio tiriamiesiems (p < 0,001), mažesnė PCO koncentracija – sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis nei kontrolinės grupės tiriamiesiems (p = 0,013). 2. Sergantiesiems stabilia krūtinės angina su vainikinių arterijų pažeidimu, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais, nustatyti didesni bendro kraujo uždegimo rodikliai (p < 0,05) bei didesnė, ypač vyrams su padidėjusiu AKS, OxMTL koncentracija (p = 0,029), kiti aterogeniškų lipidų apykaitos rodikliai didesni buvo dislipidemiją turinčioms moterims (p < 0,05). 3. Didesnė PCO koncentracija su mažesne djCRB reikšme susijusi tik kontrolinėje grupėje (rs = -0,532, p = 0,028), su didesniu OxMTL kiekiu – sergantiesiems stabilia krūtinės angina su vainikinių arterijų pažeidimu (rs > 0,600, p < 0,05), o su didesnėmis aterogeniškų lipoproteinų reikšmėmis – tik dislipidemiją turinčioms moterims (rs > 0,700, p < 0,05). Praktinė rekomendacija: Siekiant nustatyti ankstyvą aterosklerozės pažeidimą ar įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, rekomenduojame tarpusavyje derinti uždegimo, oksidacinio streso bei lipidų apykaitos rodiklius.

Autorius: Justina Michailovaitė Darbo tema: „Alerginio rinito suvokimas ir kontrolė tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VUMF) medicinos studentų“ Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvoje mediciną studijuojančių studentų alerginio rinito suvokimą. Uždaviniai. 1. Įvertinti LSMU ir VUMF medicinos studentų, studijavusių alergologiją ir nestudijavusių alergologijos disciplinos alerginio rinito suvokimą. 2. Palyginti alerginio rinito suvokimą tarp studentų, studijavusių alergologiją ir nestudijavusių alergologijos disciplinos. 3. Įvertinti alerginio rinito paplitimą mediciną studijuojančių studentų grupėje 4. Įvertinti mediciną studijuojančių studentų, sergančių alerginiu rinitu, ligos suvokimą bei ligos kontrolę. Tyrimo metodai. 2024 m. Vasario – Kovo mėnesį buvo atliktas vienmomentinis skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo LSMU ir VUMF I – VI kursų medicinos studijų programos studentai. Tyrimui naudota anoniminė anketinė apklausa (1 priedas), parengta pagal aprobuotą ligos suvokimo ir ligos kontrolės klausimynus, gavus klausimynų autorių leidimus. Anketa buvo platinama internetinėje erdvėje. Studentai buvo sugrupuoti į studijavusius alergologijos discipliną ir nestudijavusius alergologijos disciplinos. Duomenų analizei buvo naudojamas SPSS 22.0.2.0 versijos statistinių duomenų analizės paketas. Naudotas požymių homogeniškumo χ2 kriterijus, o rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė < 0,05. Asmenų skirstymo analizei savybės buvo apibendrintos naudojant aprašomąją statistiką. Duomenys buvo suvesti ir koduoti naudojant „Microsoft Excel“. Skaitmeniniai duomenys buvo pateikti naudojant dažnius (skaičius [n], procentai [%], ir vidurkis [SD]). Klausimai buvo koduoti naudojant penkiabalę Likerto skalę. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 232 asmenys, nustatytas atsako dažnis 7,2%. Atsižvelgiant į visos Lietuvos medicinos studentų populiaciją, imties dydis atspindi 88.35% pasikliautinumo lygį su +/- 5% paklaida. Tarp tiriamųjų 156 (67,2%) buvo iš LSMU ir 76 (32,8%) buvo iš VUMF. Iš viso apklausoje sudalyvavo 137 (59,0%) medicinos studentai, studijavę alergologijos discipliną ir 95 (41,0%) medicinos studentai, dar nestudijavę alergologijos disciplinos. Tyrimo metu pastebėta, kad studentai, studijavę alergologijos discipliną reikšmingai dažniau sutiko su tarptautinių ARIA rekomendacijų siūloma alerginio rinito trukmės ir sunkumo klasifikacija, kuri skiria epizodinį ir nuolatinį alerginį rinitą (p=0,005, χ2=14,711) bei lengvo ir vidutinio sunkumo – sunkios eigos alerginį rinitą (p<0,001, χ2=27,969), lyginant su studentais, kurie dar nestudijavo alergologijos disciplinos, tačiau reikšmingai didelė dalis studijavusių alergologijos discipliną nežinojo tarptautinių AR rekomendacijų. Studentai, kurie studijavo alergologijos discipliną taip pat buvo linkę sutikti su įvairiais AR diagnostikos metodais išskiriant paciento anamnezės (p<0,001, χ2=31,982) ir odos dūrio mėginio (p<0,001, χ2=29,051) svarbą, tačiau reikšmingai dažniau rinkosi, jog nesutinka ar neturi nuomonės dėl bendrų (p=0,002, χ2=16,532) ir eozinofilų (p<0,001, χ2=23,823) tyrimų reikšmės AR diagnostikoje. Vertinant praktikoje galimus taikyti AR gydymo būdus, pastebėta, kad studentai studijavę alergologijos discipliną statistiškai reikšmingai dažniau sutiko ir visiškai sutiko, kad AR gydymui rinktųsi antros kartos antihistamininius vaistus (p<0,001, χ2=78,263), intranazalinius kortikosteroidus (p<0,001, χ2=61,823), dekongestantus (p<0,001, χ2=42,132) taip pat sutiko, kad rinktųsi leukotrienų receptorių antagonistus (p<0,001, χ2=28,539), intranazalinius antihistamininius vaistus (p<0,001, χ2=33,339), ar imunoterapiją (p<0,001, χ2=24,767), tačiau statistiškai reikšmingai dažniau nesutiko ir visiškai nesutiko, kad rinktųsi pirmos kartos antihistamininius vaistus (p<0,001, χ2=47,477) ar geriamuosius kortikosteroidus (p<0,001, χ2=45,501). Nustatytas alerginio rinito paplitimas tarp tyrime dalyvavusių medicinos studentų buvo 1,3%. Vertinant ligos suvokimą ir kontrolę , kurio įvertinimui taikytas BIPQ (angl. Brief Illness Perception Questionnaire) aukščiausi balų vidurkiai stebėti ligos trukmės (7,67 ± 2,05) ir asmeninės kontrolės (6,33 ± 2,62) dimensijose. Balų suma atitinkamai pasiskirstė: studentas Nr.1 – 50, studentas Nr.2 – 35, studentas Nr.3 – 45. Išvados. 1. LSMU ir VUMF medicinos studentų, studijavusių ir nestudijavusių alergologijos discipliną alerginio rinito suvokimo įvertinimas parodė, kad abiejų tyrimo grupių respondentai žino ligos simptomus, kai kuriuos diagnostikos bei gydymo metodus ir pripažįsta astmos, kaip lydinčios ligos svarbą diagnozuojant alerginį rinitą. 2. Medicinos studentai, studijavę alergologijos discipliną, reikšmingai dažniau žinojo alerginio rinito klasifikacijos principus, didesnis procentas sutiko su visuotinai priimtomis ligos diagnostikos bei gydymo rekomendacijomis lyginant su medicinos studentais, nestudijavusiais alergologijos. Tačiau didelė dalis medicinos studentų, studijavusių alergologiją, nežinojo tarptautinių alerginio rinito rekomendacijų pavadinimo bei jų naudos/turinio, dalis buvo linkę sutikti su nevertingais ir nerekomenduojamais ligos diagnostikos (odos lopo mėginių) ar gydymo (pirmos kartos antihistamininiai vaistai, geriamieji kortikosteroidai) būdais. 3. Alerginio rinito paplitimas tirtoje medicinos studentų grupėje buvo 1,3%. 4. Alerginiu rinitu sergančių studentų ligos suvokimo vidutinis bendras balas buvo 43,44. Nors studentai teigė gerai suprantantys savo ligą, tačiau nerimavo dėl ilgos ligos trukmės, teigė, kad netiki gydymo efektyvumu ir kad liga reikšmingai įtakoja jų emocinę būklę. Rekomendacijos: Siekiant geros alerginio rinito kontrolės visuomenėje, būtinas geras ligos suvokimas tiek pacientų, tiek ir esamų bei būsimų sveikatos priežiūros specialistų grupėse. Rekomenduotume medicinos universitetuose būsimiems gydytojams alergologijos disciplinos studijų metu papildomai akcentuoti tarptautinių rekomendacijų svarbą, naudingiausius ir labiausiai pagrįstus alerginio rinito diagnostikos ir gydymo būdus. Turint didesnę respondentų imtį tyrimo rezultatai galėtų būti dar tikslesni.

Darbą atliko: Egidija Kukarskytė Darbo pavadinimas: „Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas nuo COVID-19“ Darbo tikslas: įvertinti vakcinų nuo COVID-19 sukeltas nepageidaujamas reakcijas. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti nepageidaujamų reakcijų į skiepus nuo COVID-19 dažnį bei pobūdį. 2. Apibūdinti nepageidaujamas reakcijas į skiepus nuo COVID-19 atsižvelgiant į tiriamųjų demografines savybes, gretutines ligas. 3. Identifikuoti galimus nepageidaujamų reakcijų į skiepus nuo COVID-19 rizikos veiksnius. 4. Įvertinti provokuojamųjų odos mėginių su mRNR vakcina nuo COVID-19 rezultatus tiriamųjų grupėje bei palyginti su atitinkamais duomenimis kontrolinėje grupėje. Tyrimo metodai: Retrospektyviai analizuoti 180 pacientų ambulatorinių kortelių duomenys, kurie konsultuoti dėl galimų NR į COVID-19 vakcinas LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatorijoje nuo 2021.03.03 iki 2022 05.05. Į tyrimą įtraukti 132 asmenys, 97 (82,2 proc.) moterys ir 21 (17,8 proc.) vyras, nuo 21 iki 87 m., mediana 51 m., IQR (38-63). Kontrolinę grupę sudarė 14 sveikų asmenų, 10 (71,4%) moterų ir 4 (28,6%) vyrai, nuo 23 iki 51 m., mediana 35 m. IQR (25-50), kurie paskiepyti trimis vakcinos nuo COVID-19 dozėmis. Visiems tiriamiesiems provokuojamieji odos mėginiai atlikti su „Comirnaty“ (BioNTech /Pfizer) 30 mcg, ODM 1:1 ir ĮOM 1:10, vertintos greito (po 20 min.) ir lėto (po 24 val.) tipo reakcijos. Tyrimo rezultatai: Išskirtos šios tiriamųjų grupės: patyrę NR į medikamentus 52 (44,1%); patyrę NR į skiepus – 50 (42,4%); sergantys kitomis alerginėmis ligomis 16 (13,5%). 31 (26,3%) tiriamasis iš antrosios grupės, patyrė NR į COVID-19 vakciną: 16 (51,6 %) patyrė vietines reakcijas, o 15 (48,4 %) – sistemines, 15 (48,4 %) patyrė vietines, 13 (41,9 %) - sistemines. Nustatyta 12 (10,2 %) teigiamų provokuojamųjų odos mėginių į vakciną: 5 (4,2%) greitojo tipo ir 7 (5,9%) lėtojo tipo reakcijos ir 4 (28,6%) teigiamos lėto tipo reakcijos kontrolinėje grupėje. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių, vertinant teigiamus odos provokuojamuosius mėginius, nenustatyta. Išvados: 1. Trečdalis tiriamųjų teigė patyrę NR į vakciną nuo COVID-19, jų tarpe vietinių ir sisteminių reakcijų dažnis buvo panašus, tačiau vyravo lengvos reakcijos, o sunkių nenustatyta. 2. Nepageidaujamos reakcijos į skiepus nuo COVID-19 vienodai dažnos įvairiose tiriamųjų grupėse, nepriklausė nuo lyties, gretutinių lėtinių ir alerginių ligų. 3. Veiksnių, kurie didina riziką patirti NR į vakciną nuo COVID-19, tirtųjų asmenų tarpe nenustatyta. 4. Teigiami provokuojamieji odos mėginiai su mRNR vakcina nuo COVID-19 vienodai dažnai nustatyti visose tiriamųjų, tame tarpe ir sveikų asmenų, grupėse, ir nepriklausė nuo kitų veiksnių, tokių kaip buvusios sisteminės NR po pirmosios mRNR vakcinos dozės. Teigiamų provokuojamųjų odos mėginių tipo ir dažnio tarp įvairių grupių palyginimas parodė, kad svarstytini yra kiti nei greito tipo su imunoglobulinu E susiję imunologiniai nepageidaujamų reakcijų į mRNR vakciną išsivystymo mechanizmai.

Atopic dermatitis is a common chronic inflammatory skin disease, that is often associated with an elevated serum level of IgE and a family history of atopy. The disease is driven by an inappropriately strong type 2 immune response. Keratinocyte differentiation as well as activation of Th2, Th22, Th17/IL-23 and Th1 cytokine pathways are the underlying mechanism of the disease. Patients show changes in immunological and sensitisation markers, which are the main targets of the immunologic therapy strategy. The monoclonal antibody Dupilumab blocks the two key mediators of the Th2 pathway, IL-4 & IL-13 and should therefore show high efficacy in treating and controlling atopic dermatitis. This analysis and research aims to evaluate the relationship between clinical markers and the treatment with dupilumab in real life.

1. The genetic and immunological mechanisms underlying cellular immunodeficiencies that contribute to autoimmune diseases exhibit significant variability and complexity. Despite this variability, the primary cellular immunodeficiencies primarily revolve around the role of T-regulatory cells and their regulation, as well as the negative selection occurring in the thymic medulla.
2. In cellular immunodeficiencies, many autoimmune diseases may develop in each immunodeficiency as the T regulatory cells are responsible for the maintenance of the homeostasis of the immune response. Their dysfunction leads to loss of balance, leading to autoimmune diseases. In addition, the thymic medulla plays a significant role in the inhibition of the release of self-reactive T cells into the bloodstream. Consequently, when dysfunction arises, the self-reactive T cells remain unaffected, are released into the bloodstream, and target the patient's own antigens, resulting in autoimmune manifestations.
3. The treatment for primary cellular immunodeficiencies involves multiple specialists and can get very complex. The most common among them involve the use of immunosuppressants and biologic therapy that targets B cells, cytokines, and costimulatory molecules.
4. Part of the management of some of the conditions include supportive treatment with vaccinations and consultation with specialists. In addition, in the research methodology and methods part, one of the exclusion criteria contain a sentence with "darier disease" i think its number 4. You can completely delete this exclusion criteria.

Darbo tikslas: Išanalizuoti pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline, gyvenimo kokybę ir jos ryšį su imuniniais žymenimis. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline, gyvenimo kokybę. 2. Išanalizuoti imuninius žymenis, nustatomus sergant lėtine spontanine dilgėline. 3. Palyginti pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline, gyvenimo kokybę atsižvelgiant į skirtingus imuninius žymenis. Tyrimo metodika: Atrinktas 61 lėtinės spontaninės dilgėlinės pacientas nuo 18 iki 74 metų, gydomas LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatorijoje laikotarpiu nuo 2022-01-0 iki 2024-02-28. Pacientai buvo apklausti remiantis tyrimui sukurta anketa ir standartizuotu SF-36 klausimynu. Remiantis pacientams atliktų kraujo tyrimų duomenimis jie buvo suskirstyti į keturias grupes pagal vyraujantį imuninį žymenį: pacientai turintys H.Pylori infekciją, tie, kurių kraujyje padidėjęs anti-TPO kiekis, asmenys, kurių kraujyje teigiamas ANA titras ir pacientai, kurių kraujyje pakitimų nebuvo. Vertinti turimi skundai ir atitinkamų gyvenimo sričių vertinimas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM „SPSS 29.0.2.0 ” programa. Rezultatai: Pacientai, kuriems nustatyti teigiami anti-TPO, dažniau sirgo 5 ir daugiau metų, o grupė be pakitimų, dažniau sirgo 1 metus. (χ²=23,174, p<0,05). Iš pacientų grupės, kuriuos vargino stiprus niežulys, jis dažniausiai paveikė tuos, kurių kraujyje padidėjęs anti-TPO kiekis (55,6%, p<0,05). Niežulys mažiau vargino pacientus be pakitimų kraujyje (p<0,05). Su autoimunitetu susijusios grupės GKI buvo suprastėjęs (74,81±9,66 ir 80.93±7.45, p<0,05) lyginant su grupe be patikimų. GKI buvo prastesnis tarp respondentų, kuriems buvo nustatyti teigiami autoimuniniai žymenys ir ak prieš H. pylori, palyginus su grupe be pakitimų (75,40±10,78 ir 80.93±7.45, p<0,05). Didžiausią įtaką gyvenimo kokybės indeksui darė fizinė sveikata (p=0,01), emocinė gerovė (p=0,024) ir socialinė gerovė (p=0,03). Išvados: 1. Vidutinis gyvenimo kokybės indeksas 77,48, tai atitinka gerą gyvenimo kokybę, tačiau bendra sveikata ir energija buvo suprastėjusi. Didžiausią įtaką gyvenimo kokybei darė suprastėjusi fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. 2. Pacientams, sergantiems lėtine spontanine dilgėline dažniausiai nustatyti teigiami autoimuniniai žymenys. 3. Žemiausias gyvenimo kokybės indekso vidurkis ir gyvenimo kokybės rodikliai buvo pacientų, kuriems nustatyti teigiami autoimuniniai žymenys, ypač anti-TPO. Aukščiausias gyvenimo kokybės indeksas buvo tarp pacientų, kurių kraujyje pakitimų nebuvo rasta. Tyrimo rezultatai rodo, kad pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline, gyvenimo kokybė priklauso nuo ligos priežastinio veiksnio.

Alerginis rinitas ir alerginė astma yra visame pasaulyje paplitusios lėtinės ligos, susijusios su prastesne gyvenimo kokybe ir didelėmis gydymo išlaidomis. Išskiriama daug veiksnių, kurie yra svarbūs šių ligų išsivystymo rizikai ir sunkumui. Alerginių kvėpavimo takų ligų patogenezėje pagrindinis vaidmuo tenka 2 tipo limfocitams pagalbininkams (Th2). Tačiau daugėja įrodymų, kad šių ligų išsivystyme dalyvauja ir kiti T limfocitų potipiai, tokie kaip Th17 ir Th22, bei imuniniai žymenys, tokie kaip interleukinas 33 ir vitaminas D. Be to, yra duomenų apie vietinio ir sisteminio uždegimo skirtumus. Tyrimo tikslas – įvertinti nuolatinio kvėpavimo takų uždegimo, kurį sukelia namų dulkių erkių alergenai, vietinius ir sisteminius imuninius žymenis. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, klinikinius simptomus ir gyvenimo kokybę. 2. Nustatyti uždegimą slopinančius ir skatinančius citokinus, susijusius su T limfocitų profiliais (Th1, Th2, Th17 ir Th22), serume ir nosies sekrete pacientams, sergantiems alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, ir palyginti rezultatus su sveikais asmenimis. 3. Įvertinti ryšį tarp vietinių ir sisteminių imuninių žymenų pacientams, sergantiems alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. 4. Įvertinti imuninį atsaką, sukeltą nosies provokacinio tyrimo su Dermatophagoides pteronyssinus alergenu. 5. Išanalizuoti vitamino D, kaip imuninio žymens, kiekį ir vitamino D receptoriaus geno polimorfizmus alerginių kvėpavimo takų ligų metu.

Darbo autorė: Miglė Malciūtė Darbo pavadinimas: Neurofilamentų vertinimas išsėtinės sklerozės atkryčio ir remisijos metu Tyrimo tikslas: Įvertinti neurofilamentų vaidmenį išsėtinės sklerozės atkryčio ir remisijos metu. Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti neurofilamentų koncentraciją išsėtinės sklerozės remisijos metu ir palygitni su šių rodiklių pokyčiu atkryčio metu; 2) Įvertinti neurofilamentų kiekybinius ypatumus, atsižvelgiant į klinikinių simptomų raišką ir taikyto gydymo pobūdį; 3) Įvertinti sąsajas tarp neurofilamentų ir demielinizacijai būdingų židinių, oligokloninių juostų bei nervinio impulso raiškos. Tyrimo metodika: Atlikta retrospektyvinė 47 išsėtine skleroze (IS) sergančių pacientų ligos istorijų analizė. Pacientai buvo gydomi Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centre dėl ligos atkryčio nuo 2019 07 17 iki 2021 10 31. IS nustatyta pagal 2017 McDonald IS kriterijus ir pagal TLK – 10 (Tarptautinė ligų klasifikacija 10 versija) sistemą buvo paskirta G35 diagnozė. Neurofilamentų (NF) koncentraciją vertinome atkryčio metu (NF-A) ir po 6-9 mėnesių, t. y. remisijos metu (NF-R). NF-A ir NF-R koncentracijos vertintos atsižvelgiant į surinktus demografinius, klinikinius, laboratornius ir instrumentinius tyrimų duomenis bei ligos eigą moifikuojančio (LEM) gydymo pobūdį. Rezultatai buvo laikomi reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: NF-A koncentracija buvo statistiškai reikšmingai aukštesnė (20,8 pg/ml, Q1 7,7; Q3 48,2) lyginant su NF-R (15,3 pg/ml, Q1 9,7; Q3 47,2) (z= -2,2, p=0,027). NF koncentracija reikšmingai nesiskyrė atsižvelgus į simptomų raišką. NF-R koncentracija statistiškai reikšmingai skyrėsi LEM gydymo grupėse, suskirstytuose astižvelgiant į gydymo keitimą, H (2) = 6,06, p=0,048. NF-R koncentracijos skirtumas tarp naujai pradėtų gydyti pacientų ir pacientų, kuriems pratęstas gydymas, buvo reikšmingas (p=0,042). Nebuvo statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų, kuriems kraujo serume rasti NF, ir specifinių demielinizacijai pokyčių. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų, kuriems kraujo serume rasti NF, ir OGJ buvimo. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų, kurių kraujo serume rasti NF, ir regos nervo latentiškumo. Išvados: 1) Neurofilamentų koncentracija išsėtinės sklerozės atkryčio metu reikšmingai padidėja lyginant su neurofilamentų koncentracija remisijos metu; 2) Vertinant pagal simptomų raišką (sutrikusi piramidinė, koordinacijos sistema ir sutrikę ≥3 neurologinių funkcinių sistemų) neurofilamentų koncentracija išsėtinės sklerozės atrkyčio metu reikšmingai nesiskyrė, tačiau, atsižvelgiant į gydymo pobūdį, neurofilamentų koncentracija reikšmingai mažėjo pacientams, kuriems naujai pradėtas gydymas ligos eigą modifikuojančiais vaistais; 3) Nebuvo nustatyta ryšio tarp neurofilamentų radimo kraujo serume ir demielinizacijai specifinių židinių, oligokloninių juostų buvimo ir nervinio impulso latentiškumo. Rekomendacijos: Neurofilamentų koncentracijos kraujo serume tyrimas galėtų būti naudingas klinikinėje praktikoje vertinant ligos aktyvumą ir suteikti papildomos informacijos apie atsako į skiriamą gydymą adekvatumą.