MF Intensyviosios terapijos klinika (04.23)

The global surge in severe Covid19 cases has increased the need for a critical management in the Intensive care units, prompting varied pharmacological interventions. This systematic review examines the association between groups of medication and two key outcomes: ICU stay duration and the mortality rates. The severe course of Covid19 infection is considered if the patient has one or more of the following criteria: Respiratory rate of >30 breaths per minute, Severe respiratory distress, Oxygen saturation or room air %,<94 PaO2/FiO2 ratio < 300mmHg, Lung infiltrates affecting more than 50% of the lung fields within 24-48 hours. At the time of writing this systematic review, the confirmed amount of Covid19 cases according to the WHO are a total of 774,469,939 worldwide and the number of total deaths worldwide is 7,026,465. Therefore, the mortality rate by all forms of Covid19 is 0.909%. The severe cases of Covid19 have higher mortality. 30%-60% mortality rate for ECMO patients, 71% mortality rate during the first wave of the pandemic in German hospitals, 70%-80% mortality for older patients >60 years old. By systematically addressing each objective, this review aims to provide an understanding of the distinct impacts of these pharmacological treatments on severe Covid19 outcomes. The four objectives are the association of antiviral, steroids, antiaggregants and anticoagulants with the duration of stay in the ICU and the mortality rates in patients with severe Covid19 infection. The ICU is having one of the highest daily hospitalization expenses departments in healthcare and especially when mechanical ventilation is involved. The mechanical ventilation is associated with a significantly higher daily cost for the patient receiving treatment in the ICU. Severe Covid19 is associated with respiratory failure, thus in need for mechanical ventilation and longer stay in the ICU. Nevertheless, longer a patient stays in the ICU, the higher the chance for a hospital acquired infection. These types of infections are proved to be among the highest for the patients hospitalized in the ICU. Interventions that result in a reduced ICU stay can lead to a significant reduction total inpatient cost and patient mortality. The preliminary findings suggest a conflict between the outcomes of specific medications. Thus, the aim of this systematic review has the purpose to guide clinicians in making the best clinical strategy and ultimately optimizing the patient care and outcomes in the challenging landscape of ICU management for the severe Covid19 infection.

Author: Akhil Sukumaran

Scientific supervisor: Dr. Prof. Dalia Adukauskiene

Research Title: Association of Bacteremia with Mortality of COVID-19 Patients in ICU

The aim of this study is: ● Bacteremia as mortality risk factor in severe cases of COVID-19

The objective of this study is to: To estimate mortality rate of severe COVID-19 patients intotal. To estimate mortality rate of bacteremia in ICU patients. To estimate mortality of severe COVID-19 patients without bacteremia. To estimate mortality of severenCOVID-19 patients with bacteremia. To compare the difference in mortality between severe COVID-19 patients with and without bacteremia.

Methodology: PRISMA guidelines were followed in researching this systematic review and meta-analysis was used to estimate the data and create an unbiased systematic review. A total of 32 articles were included in this research after thorough interpretation out of which 15 articles gave a sample population size of 3736 patients.

Results: Our analysis revealed that 19.5% of the severe COVID-19 patients with bacteremia and 16.1% without bacteremia succumbed to the disease. The study also found significant statistical associations between country-specific treatment outcomes and the presence of bacteremia, as well as between patient criticality (critical vs. non-critical) and bacteremia outcomes. The Pearson Chi-Square Test confirmed these associations with a p-value < .001, indicating a strong correlation between the mortality of COVID-19 severe patients with bacteremia compared to those without.

Conclusion: This study aimed to estimate the overall mortality rate among severe COVID-19 patients admitted to intensive care units. Through a comprehensive analysis, it was determined that out of 3,736 severe COVID-19 patients treated in ICU, 1,331 succumbed to the disease, leading to an overall mortality rate of approximately 35.63%. The mortality rate of bacteremia in ICU patients altogether was 45.9% which shows us the significant impact bacteremia has on mortality rates of ICU patients. This significant mortality rate highlights the critical nature of COVID-19, especially in severe cases requiring intensive care.The analysis conducted in this study highlights that severe COVID-19 patients without bacteremia have a mortality rate of 16.1%. This statistic underscores the inherent severity of COVID-19, even in the absence of bacteremia.The findings from this study reveal that severe COVID-19 patients who develop bacteremia experience a heightened mortality rate of 19.5%. This increased mortality rate signifies the substantial impact that secondary bacterial infections have on patients already critically ill with COVID-19. The statistical analysis provides strong evidence (p-value < .001) of the association between bacteremia and elevated mortality rates, which confirms that bacteremia is a significant contributor to increased mortality rates in severe COVID-19 patients.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: ventiliacinė pneumonija (VP) yra aktuali problema intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) visame pasaulyje, kadangi ji susijusi su padidėjusiu sergamumu ir mirštamumu. Candida genties mikroorganizmai neretai randami intensyviosios terapijos skyriuje esančių mechaniškai ventiliuojamų pacientų bronchų sekreto pasėliuose, o literatūroje minimas tiesioginis ryšys tarp ventiliacinės pneumonijos ir Candida spp. aptikimo kvėpavimo takuose. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar Candida spp. bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos metu yra patogenas ir kokia yra šio grybelio radimo prognostinė reikšmė pacientui. Medžiaga ir metodai: ši sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta remiantis PRISMA rekomendacijomis. Mokslinių publikacijų paieška vykdyta „PubMed/MEDLINE“ ir „Web of Science“ elektroninėse duomenų bazėse nuo 2024 metų sausio 29 dienos iki 2024 metų vasario 29 dienos. Ieškoma straipsnių tiriančių Candida spp. radimo bronchų sekrete sąsają su ventiliacine pneumonija, negydant priešgrybeliniais vaistais. Rezultatai: atlikus sisteminę elektroninių duomenų bazių paiešką, iš viso identifikuota 784 publikacijos. Pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus bei pašalinus dublikatus, į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtrauktos 5 publikacijos. Apibendrinant visus atrinktus tyrimus, galima teigti, kad radus Candida spp. bronchų sekrete, ventiliacinės pneumonijos atveju, gydymas priešgrybeliniais preparatais nedaro jokios teigiamos įtakos pacientui, vertinant sergamumą ventiliacine pneumonija, mirštamumą, ITS ir ligoninės lovadienių trukmę. Dėl to Candida spp. radimas bronchų sekrete yra laikomas kolonizacija, o ne gydymo reikalaujančia infekcija. Candida spp. eradikacija iš kvėpavimo takų teigiamų rezultatų neduoda, todėl galėtų būti nerekomenduotina. Candida spp. aptikimas bronchų sekrete gali prognozuoti artėjančią sunkią nefermentuojančių gramneigiamų bakterijų (Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter baumannii) ventiliacinę pneumoniją. Išvados:

1. Rasta ir įsisavinta literatūra apie sisteminės literatūros apžvalgos metodiką.
2. Atrinkta ir išanalizuota literatūra tinkanti darbo temos atžvilgiu.
3. Candida spp. nustatymas bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos atveju, negydant priešgrybeliniais vaistais, sergamumo nedidina.
4. Candida spp. nustatymas bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos atveju, negydant priešgrybeliniais vaistais, mirštamumo nedidina.
5. Candida spp. nustatymas bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos atveju gali prognozuoti nefermentuojančių gramneigiamų bakterijų (Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter baumannii) ventiliacinę pneumoniją, tačiau gydymas priešgrybeliniais vaistais įtakos šiai prognozei neturi.

Darbo autorius: Arūnė Barčaitė Darbo pavadinimas: Dauginio atsparumo antibiotikams bakterijų sukeltos ventiliacinės pneumonijos intensyviosios terapijos skyriuje: sukėlėjai, jų atsparumas antibiotikams ir pacientų išeitys Tyrimo tikslas: Ištirti ventiliacinių pneumonijų, sukeltų dauginio atsparumo antibiotikams bakterijų, sukėlėjus, jų atsparumas antibiotikams ir pacientų išeitis intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų, 2017-2019 m. susirgusių dauginio atsparumo antibiotikams bakterijų sukelta ventiliacine pneumonija, demografinius duomenis. 2. Nustatyti ir įvertinti ventiliacinės pneumonijos, sukeltos dauginio atsparumo antibiotikams bakterijų, sukėlėjus 2017-2019 m. 3. Nustatyti ir įvertinti 2017-2019 m. ventiliacinę pneumoniją sukėlusių bakterijų atsparumą antibiotikams. 4. Nustatyti ir įvertinti pacientų, sirgusių dauginio atsparumo antibiotikams bakterijų sukelta ventiliacine pneumonija, išeitis 2017-2019 m.: mechaninės ventiliacijos ir hospitalizacijos trukmes ir mirštamumą. Tyrimo metodika: Buvo atlikta retrospektyvinė 66 pacientų, 2017-2019 m. LSMUL KK suaugusiųjų intensyviosios terapijos skyriuose sirgusių dauginio atsparumo antibiotikams bakterijų sukelta ventiliacine pneumonija, gydymo stacionare ligos istorijų duomenų analizė. Vertinti demografiniai duomenys, nustatyti dažniausi sukėlėjai, jų atsparumas antibiotikams bei pacientų išeitys (mechaninės ventiliacijos trukmė, hospitalizacijos ITS bei ligoninėje trukmė, 30 d. mirštamumas). Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics v29.0 programos paketą. Rezultatai: Sirgusiųjų dauginio atsparumo antibiotikams (DAA) bakterijų sukelta VP pasiskirstymas pagal lytį: 46 vyrai (69,7 proc.), 20 moterų (30,3 proc.), p <0,01. Dažniausi DAA sukėlėjai – A. baumannii 30 atvejų (44,3 proc.), K. pneumoniae - 20 (28,6 proc.), P. aeruginosa - 8 (12,9 proc.). A. baumannii buvo 70 proc. atspari visiems jai testuotiniems antibiotikams. Mirštamumas ligoninėje 54,5 proc., ITS – 50 proc., per 30 d. - 50 proc. hospitalizacijų ir MV trukmės medianos: ligoninėje 16 d. (Q1-Q3 – 6,00-31,75), ITS – 9,5 d. (Q1-Q3 – 4-17), MV – 5 d. (Q1-Q3 – 3,00-12,25). Išvados: DAA bakterijų sukelta VP dažniau sirgo vyrai. Dažniausiomis DAA bakterijos, sukėlusios VP – A. baumannii, K. pneumoniae, P. aeruginosa. Stebėtas ypač didelis A. baumannii atsparumas antibiotikams – 70 proc. atsparumas visiems jai testuotiniems antibiotikams. Nustatytas 50 proc. DAA bakterijų sukelta VP sirgusiųjų 30 d., ITS ir hospitalinis mirštamumas.

Aim: To analyse scientific data describing corticosteroids in the management of sepsis. Objectives: To determine the epidemiology of sepsis. To assess the mechanism of corticosteroid for the management of sepsis. To analyse the outcomes of corticosteroid for sepsis management. Methods: With “Pubmed” as the source of information for this systematic review, scientific articles within 10 years (between 2014 - 2024) using PRISMA criteria were chosen to be analyzed regarding corticosteroid and sepsis. 13 articles were selected for analysis in this systematic review. Results: Hydrocortisone with its anti-inflammatory action have shown to improve the mean arterial blood pressure in sepsis in addition to reduction of inflammation. Yet the complete mechanism of action of corticosteroid in sepsis is not understood. Sepsis itself is of a great challenge in understanding and identifying it globally and last extensive incidence study showed incidence of 48.9 million and mortality of 11 million in 2017. The outcome of sepsis has been reviewed with the treatment of corticosteroid have been analysed with 13 studies. The result observed have not shown a statistically significant difference in the mortality outcome compared to placebo treatment. Article regarding severe sepsis development into septic shock have shown no statistically significant difference when used corticosteroid compared to placebo treatment. A common adverse effect of using corticosteroid have shown to be hyperglycaemia. Conclusions: With time, the understanding and pathophysiology of sepsis is getting better and therefore its definition is changing but the incidence and mortality of sepsis is still high worldwide and is considered to be one of the most causes of death. Theoretically the usage of corticosteroid appears to have an impact on sepsis but the results of the trials contradict this as the outcomes of the studies show no significant improvement of sepsis mortality but they also do not seem to deteriorate sepsis and thus the complete understanding of corticosteroid action in sepsis is needed to be studied further for the opportunity to achieve significant improvement of sepsis outcome.

Magistrinio darbo autorius. Angelina Latuškina Darbo pavadinimas. Hiperchloremijos paplitimas, galimos priežastys ir sąsaja su kritinės būklės pacientų klinikinėmis išeitimis. Darbo tikslas. Nustatyti hiperchloremijos paplitimą ir jos sąsają su kritinės būklės pacientų kumuliacinio skysčių balanso duomenimis ir klinikinėmis baigtimis. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti hiperchloremijos dažnį kritinės būklės pacientams. 2. Įvertinti hiperchloremijos ir sukauptojo skysčių balanso sąsają. 3. Įvertinti hiperchloreminės metabolinės acidozės išsivystymo dažnį kritinės būklės pacientams. 4. Nustatyti hiperchloremijos sąsają su ūmaus inkstų nepakankamumo išsivystymu. 5. Nustatyti hiperchloremijos sąsają su hospitalizuotų pacientų gydymo trukme ir hospitaliniu mirštamumu. Tyrimo metodika: Atlikta retrospektyvinė kokybinė duomenų analizė. Analizuotos pacientų, gydytų Kauno klinikų ITS 2022 gegužės – gruodžio mėn., kuriems atliktas chlorido jono (Cl-) koncentracijos tyrimas stacionarizuojant į ITS, ligos istorijos. Analizuoti pacientų duomenys: lytis, amžius, SAPS II ligos sunkumo įvertinimo skalės balai, arterinių kraujo dujų tyrimo rezultatai, antros ir trečios dienos kumuliaciniai skysčių balansai (KSB), inkstų funkcijos tyrimų rezultatai, pakaitinės inkstų terapijos taikymas, pagrindinė diagnozė pagal TLK-10, hospitalizacijos trukmė ir gydymo baigtys. Tyrimo rezultatai: Tiriamųjų imtį sudarė 186 pacientai, 101 (54,3 %) vyrai, 85 (45,7 %) moterys, amžiaus vidurkis 61,97 ± 16,61 m., o vidutinis SAPS II balas 43,89 ± 20,939. Hiperchloremija diagnozuota 79 (42,5 %) pacientų. Po paros gydymo hiperchloremijos atvejų skaičius (p=0,035) ir Cl- koncentracija padidėjo statistiškai reikšmingai (p=0,006). Nustatytas statistiškai reikšmingas silpnas teigiamas ryšys tarp Cl- ir kumuliacinio skysčių balanso (r=0,191, p=0,024). Hiperchloreminės metabolinės acidozės dažnis 10 (5,4 %). Hiperchloremijos ryšys su ŪIFN išsivystymu, lovadieniais ITS ir hospitaliniu mirštamumu nebuvo statistiškai reikšmingas. Išvados: 1. Hiperchloremija yra dažna kritinės būklės pacientams, tyrimo duomenimis, pasireiškė 42,5% pacientų, atvejų skaičius ir sunkumas (koncentracija) didėja, didėjant gydymo ITS trukmei. 2. Didėjant sukauptojo skysčių balanso vertei, didėja Cl- koncentracija kraujo plazmoje. 3. Hipechloreminė metabolinė acidozė nustatyta 12,9 % pacientų. 4. Atlikus tyrimą, hiperchloremijos sąsajos su kritinės būklės pacientų ūmiu inkstų pažeidimu nenustatyta. 5. Hiperchloremijos ryšio su hospitalizacijos trukme ir hospitaliniu mirštamumu nenustatyta.

Bakšaitė Renata. Kritinės būklės pacientų kapiliarų prisipildymo laiko pokyčiai pasyvaus kojų pakėlimo testo metu, magistro baigiamasis darbas (medicina) / darbo vadovas prof. dr. Andrius Pranskūnas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2024. Tyrimo tikslas: ištirti pasyvaus kojų pakėlimo testo poveikį kapiliarų prisipildymo laikui.
Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti kapiliarų prisipildymo laiko pokyčius kaktoje, krūtinkaulio vidurinėje dalyje ir nago guolyje, prieš pasyvų kojų pakėlimą ir po jo.
2. Nustatyti širdies susitraukimo dažnio ir perfuzijos indekso pokyčius, prieš pasyvų kojų pakėlimą ir po jo. Tyrimo metodai. Atliktas stėbėjimo tyrimas, jo metu buvo atrinkti šie duomenys: gyvybiniai parametrai, arterinio kraujo dujų tyrimo (AKD) rezultatai, įvertinta Supaprastinta ūminių fiziologinių sutrikimų (SAPS II) skalė pirmą hospitalizacijos parą intensyvios terapijos skyriuje, vazopresorių skyrimas, dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) taikymas. Taip pat, atliekant pasyvaus kojų pakėlimo testą vertinti rodikliai: kapiliarų prisipildymo laikas (KPL), periferinės perfuzijos indeksas (PPI). Kūno padėtis buvo keičiama iš gulimos į gulimą su pakeltomis kojomis. Prieš ir po kojų pakėlimą buvo tirta kapiliarų prisipildymas nago guolyje, krūtinkaulio vidurinėje dalyje ir kaktoje, kiekvienam tiriamajam minėtas tyrimas buvo kartotas du kartus. Kapiliarų prisipildymo laiko vieta buvo parinkta atsitiktinai kiekvieno tyrimo metu. Tyrimo dalyviai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos skyriuose gydytų pacientų nuasmeninti sveikatos duomenys (informacija).
   Tyrimo rezultatai. Imtį sudarė 10 vyriškos lyties pacientų. Tiriamųjų amžiaus mediana 61 (47 - 71) metai. Pasyvaus kojų pakėlimo metu matuojant nago guolio KPL (p = 0,001), krūtinkaulio vidurinės dalies KPL (p = 0,000) ir kaktos KPL (p = 0,000) stebimas statistiškai reikšmingas kapiliarų prisipildymo laiko sumažėjimas. Pasyvaus kojų pakėlimo metu reikšmingai padidėjo PPI (p <0,05). Tyrimo metu, reikšmingų arterinio kraujospūdžio ar širdies susitraukimų dažnio pokyčių nenustatyta. Tarp PPI ir piršto KPL (r= -0,547, p <0,05) bei PPI ir krūtinės KPL (r= -0,620, p <0,05) stebimos vidutinės ar stiprios koreliacijos. Taip pat nustatėme vidutinio stiprumo ryšį tarp širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) ir KPL kaktoje (r= -455, p <0,05). Tyrimo išvados:
3. Atliekant kojų pakėlimą iš gulimos padėties, kapiliarų prisipildymo laikas nago guolyje, krūtinkaulio vidurinėje dalyje ir kaktoje reikšmingai sumažėjo.
4. Taikant kojų pakėlimo testą PPI reikšmingai sumažėjo ir turėjo stiprų arba vidutinio stiprumo ryšį su KPL, stipriausias ryšys buvo tarp piršto KPL ir PPI matuojant kaktos KPL prieš pasyvaus kojų pakėlimo testą, vidutinio stiprumo ryšys tarp KPL ir ŠSD.
5. Tyrimo metu nustatėme reikšmingą ryšį tarp piršto KPL ir PPI bei krūtinės KPL ir PPI. Šio tyrimo rezultatų patvirtinimui reikalingas didesnės imties klinikinis tyrimas.

Darbo autorius: Lina Čipkutė Pavadinimas: COVID – 19 sukeltas ūminis respiracinio distreso sindromas ir ūminė inkstų pažaida Tyrimo tikslas: Ištirti pacientų, kuriems yra COVID – 19 sukeltas ūminis respiracinio distreso sindromas, ūminės inkstų pažaidos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ūminio inkstų pažeidimo paplitimą pacientams, sergantiems COVID – 19 su ūminiu respiraciniu distreso sindromu (ŪRDS); 2. Nustatyti COVID – 19 pacientų, kuriems yra ŪRDS, inkstų pažeidimo ryšį su mirštamumu bei SOFA balo reikšmę; 3. Nustatyti biocheminių parametrų dinamiką taikant atskirus pakaitinės inkstų terapijos metodus ūminiu inkstų pažeidimu sergantiems COVID – 19 pacientams, kuriems yra ūminis respiracinio distreso sindromas. Tyrimo metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtrauktos 2020 – 2021 m. LSMUL KK Intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) gydytų pacientų, kuriems buvo COVID – 19 sukeltas ŪRDS, ligos istorijos. Vertintas ūminio inkstų pažeidimo (ŪIP) paplitimas, apskaičiuoti prognostiniai rodikliai bei nustatytos sąsajos su gydymo išeitimis. Analizuota pirmų penkių bei paskutinės gydymo ITS paros biocheminių parametrų dinamika bei ryšys su taikyta pakaitine inkstų terapija (PIT). Tyrimo rezultatai: Į studiją įtraukti 112 tiriamųjų, iš kurių 56 (50 %) vyrai, bendra amžiaus mediana 60 (24 - 94) metų. Ūminis inkstų pažeidimas išsivystė 47 (42 %) pacientams, iš kurių 39 (83 %) mirė ir buvo nustatyta ŪIP sąsaja su mirštamumu (ꭕ² = 6,533, p = 0,011). Gydymo ITS trukmės mediana pacientams su ŪIP - 11 (2 - 50) parų. Pacientų, kurie gydymo eigoje mirė, aGFG (p = 0,001), kreatinino (p = 0,002), šlapalo (p = 0,014) ir K+ (p = 0,004) koncentracijų pokytis buvo reikšmingai didesnis lyginant su pacientais, kurie išgyveno. Inkstų parametrų neigiami pokyčiai, lyginant tarp hemodializės, nuolatinės venoveninės hemodiafiltracijos bei jų kombinacijos taikymo, statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tyrimo išvados: 1. Ūminis inkstų pažeidimas išsivystė 42 % pacientų, sergančių COVID – 19 su ŪRDS. 2. COVID – 19 ir ŪRDS sergantiems pacientams, kuriems išsivysto ŪIP, būdingas didesnis mirštamumas ir dominuojantis pradinio SOFA balo inkstų komponentas. 3. Kombinuotas PIT metodų taikymas lėmė kreatinino, šlapalo ir kalio koncentracijų mažėjimus. Rekomendacijos: Pacientams, kuriems yra COVID – 19 sukeltas ŪRDS, santykinai dažnai išsivysto ŪIP, todėl ŪRDS pradžioje reikėtų vertinti inkstų kraujotakos pokyčius ir taikyti prevencijos priemones. Kadangi šios būklės atveju siekiama santykinai neigiamo skysčių balanso (reliatyvios hipovolemijos), reikėtų pagalvoti apie mažesnio lygio neigiamo skysčių balanso palaikymą. Prognostinių rodiklių naudojimas duoda pridėtinės vertės sprendžiant apie gydymo efektyvumą ir momentinės būklės sunkumą.

Author’s name: Galya Shiretorova Research title: Assessment of the effect of rehabilitation procedures on respiratory function in critically ill patients.
Aim: Assess methods of rehabilitation procedures on respiratory muscle function and their effect in critically ill patients.
Objectives: 1.To review the mechanisms associated with respiratory muscle weakness in the critically ill patients 2. To determine the clinical monitoring tools for assessment of the respiratory function 3.To analyze the rehabilitation procedures on respiratory function in critically ill patients Methodology: The electronic medical database PubMed was used to search for relevant medical literature for publications related to rehabilitation procedures on respiratory function in critically ill patients. In order to accomplish the objectives, a wide range of key words were used to identify relevant articles: ’’respiratory muscle dysfunction’’, ’’respiratory muscle weakness’’, ’’respiratory weakness’’, ’’critically ill’’, ’’ICU rehabilitation procedures of respiratory muscles’’, ’’inspiratory muscle training’’, ’’transcutaneous electrical diaphragm stimulation’’.
Results: The systematic literature review has found that rehabilitation procedures are effective for respiratory muscle weakness in critically ill patients. Eight articles were chosen for the literature review. Three studies were focused on inspiratory muscle training, three studies used transcutaneous electrical diaphragmatic stimulation and two studies assessed phrenic nerve stimulation.
Conclusions: The inspiratory muscle training is feasible and safe procedure that improves outcomes for patients with respiratory muscle weakness who are difficult to wean from the mechanical ventilation.
Transcutaneous electrical diaphragmatic stimulation intervention showed higher weaning rate, increased expiratory muscle strength.
Percutaneous electrical phrenic nerve stimulation showed a reduced rate of diaphragm atrophy during the mechanical ventilation compared to temporary transvenous diaphragm neurostimulation.

SANTRAUKA Guostė Samuolienė. Pasyvaus kojų pakėlimo mėginio poveikis periferinei perfuzijai tarp sveikų asmenų, magistro baigiamasis darbas (medicina) / darbo vadovas prof. dr. Andrius Pranskūnas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2024. Darbo tikslas: ištirti, kaip kinta periferinės perfuzijos rodikliai pasyvaus kojų pakėlimo metu sveikiems asmenims. Darbo uždaviniai: 1.Nustatyti kapiliarų prisipildymo laiko (KPL) pokyčius skirtinguose regionuose (kaktoje, krūtinkaulyje, nago guolyje) pasyvaus kojų pakėlimo metu sveikiems asmenims. 2. Nustatyti ryšį tarp kapiliarų prisipildymo laiko bei periferinės perfuzijos indekso(PPI) pasyvaus kojų pakėlimo metu sveikiems asmenims. Tyrimo dalyviai ir metodai: 21 tiriamasis, vyresnis kaip 18 metų, šiuo metu neturintis nusiskundimų sveikata. Atliktas stebėjimo tyrimas. Kojų pakėlimas atliktas keičiant kūno padėtį iš gulimos padėties į gulimą su pakeltomis kojomis. Gulimoje padėtyje(prieš kojų pakėlimą) ir pakėlus kojas matuotas KPL rankos piršto nago guolyje, kaktoje ir krūtinkaulyje. Odos spalvos pokytis filmuotas iPhone13 telefono kamera. Filmuota medžiaga analizuota su Kinovea (www.kinovea.org) programa ir nustatyti tikslūs KPL visose trijose zonose. Viso tyrimo metu pulsoksimetru (Masimo, USA) buvo fiksuojami ir įrašomi rodikliai: periferinės perfuzijos indeksas (PPI), širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), deguonies saturacija (Sp02). Tyrimo rezultatai: imtį sudarė 13 (62proc.) moterų ir 8 (38proc.) vyrai. Tiriamųjų amžiaus mediana 26(23-30) metai. Atlikus pasyvų kojų pakėlimo mėginį piršto nago guolyje, krūtinkaulyje ir kaktoje KPL statistiškai reikšmingai (p<0,001) sumažėjo. Didžiausias KPL pokytis pasyvaus kojų pakėlimo metu buvo nustatytas krūtinkaulio srityje (0,188±0,109sek, p<0,05), mažiausias kaktoje (0,091±0,058sek, p<0,05). PPI statistiškai reikšmingai koreliavo su kaktos srityje matuotu KPL(r=0,469, p=0,04) prieš kojų pakėlimą. Kojų pakėlimo metu koreliacija tarp PPI ir KPL, kai jis buvo matuotas piršte, kaktoje ir krūtinkaulyje, nepasiekė statistinio reikšmingumo. Tyrimo išvados: 1. Pasyvus kojų pakėlimas sveikiems žmonėms reikšmingai mažina KPLvisose tirtose srityse: nago guolio, krūtinkaulio ir kaktos srityse. 2. Atliekant pasyvų kojų pakėlimą neradome ryšio tarp PPI ir KPL trijose tirtose srityse. Praktinės rekomendacijos: klinikinėje praktikoje skirtingi regionai(kakta, krūtinkaulis) galėtų būti kaip pasirinkimas vertinti kapiliarų prisipildymo laiką, kai nago guolio sritis nėra tinkama, tačiau tam reikalingi papildomi klinikiniai tyrimai.