LMFM Muziejaus istorijos skyrius (02.14.02)

2026 m. birželio 18 d. prof. Aliai Baubinienei būtų sukakę 100 metų. Nedaug trūko, kad būtume šventę, kaip šventėme jos 70-ąjį, 80-ąjį ir 90-ąjį gimtadienius. Ši knyga - tai bandymas papasakoti apie mūsų mokytoją: gydytoją, pedagogę, mokslininkę, gražią, energingą moterį, nugyvenusią ilgą, darbingą ir prasmingą gyvenimą. Savo atsiminimais pasidalijo net 44 profesorės artimieji, kolegos ir mokiniai. Mes jiems nuoširdžiai dėkojame. Deja, trūksta atsiminimų iš pirmosios profesorės gyvenimo pusės, todėl visus raginame rašyti savo prisiminimus, nelaukiant senatvės. Šios knygos skyriuose biografinius faktus iliustravome profesorės kolegų ir mokinių prisiminimų fragmentais. Vertingus asmeninius prisiminimus stengėmės pateikti chronologine tvarka, atsižvelgdami į autorių bendrą veiklą su prof. A. Baubiniene. Apgailestaujame, kad kai kurių autorių tekstus teko sutrumpinti dėl pasikartojančių faktų, išdėstytų pirmuose dviejuose knygos skyriuose, ar informacijos, nesusijusios su profesorės akademine, klinikine ir moksline veikla. Nuoširdžiai dėkojame visiems parašiusiems atsiminimus, papildžiusiems šį leidinį ypač vertingomis profesorės nuotraukomis. Taip pat dėkojame knygos recenzentams prof. Idai Liseckienei ir doc. Taurui Mekui už naudingas pastabas ir komentarus. Ypač esame dėkingi LSMU rektoriui prof. R. Benečiui ir LSMU Medicinos fakulteto vadovams už pritarimą mūsų iniciatyvai ir finansinę paramą.

In 1957, Lithuanian pharmacists were compelled to write memoirs describing their professional lives under Tsarist Russia, during the interwar period, and in Soviet Lithuania. The original intention to collect these testimonies belonged to Alfonsas Kaikaris (1925—1997), founder of the Lithuanian Pharmacy Museum, who aimed to document the history of pharmacy through personal memories. His initial appeal to colleagues remained unanswered: pharmacists were unwilling to distort the truth, yet understood that writing honestly was impossible under Soviet ideological constraints. Subsequently, Kaikaris turned to the Head of the Chief Pharmaceutical Administration (VFV), Jonas Eišvydis, who issued an official order obliging pharmacists to submit memoirs and transfer unused pharmacy equipment, vessels, and documents to the emerging museum. Under this directive, pharmacists could no longer refuse. As a result, numerous memoirs were submitted to the VFV and are now preserved in the Museum of the History of Lithuanian Medicine and Pharmacy. These memoirs, written in Lithuanian and Russian, typically begin with mandatory praise of the Soviet regime and harsh criticism of independent Lithuania’s pharmaceutical system. Authors wrote more freely about their studies and work in pharmacies of Tsarist Russia, portrayed the interwar period negatively, and described pharmacy nationalization as a progressive achievement — despite the fact that many of them had lost their privately owned pharmacies and suffered significant emotional trauma. The Soviet period is depicted as an era of progress, even though post-war shortages of medicines and personnel are also mentioned. This presentation analyses how pharmacists navigated ideological pressure by employing lies, selective silence, and Aesopian language, revealing the complex coexistence of truth and falsehood in historical narratives.

Įžanga. Pasakojimas apie vaistininką Adomą Mačių (1882- 1974) – tai pasakojimas apie prasmingai nugyventą gyvenimą, kuriame susipina drąsa, patriotiškumas, kūryba ir neblėstantis aktyvumas. Tai istorija apie įvairiapusį intelektualą, savo profesijos puoselėtoją ir žmogų, kuris paliko ryškų pėdsaką Lietuvos farmacijos istorijoje (1 pav.). […]

Background: During the Soviet period, “Civil Defense” was a compulsory discipline taught to students of all faculties at Kaunas Medical Institute. The course reflected the militarized character of higher education and aimed to prepare future medical professionals for emergency and wartime conditions. Male and female students were trained separately, and the discipline was taught by officers of the Soviet Army. A unique visual testimony of this educational practice is preserved in the photographic archive of Andrius Rondomanskis (1922–2008). Aim(s): To present and analyze the photographic archive of Andrius Rondomanskis as a historical source revealing the content, organization, and atmosphere of Civil Defense studies at Kaunas Medical Institute. Methods: Historical and visual source analysis was applied. Photographs preserved in the Museum of the History of Lithuanian Medicine and Pharmacy were examined in the context of Soviet higher education and military training policies. Results: Rondomanskis, who returned from exile in a Soviet camp (1945-1956) and worked at the Kaunas Medical Institute from 1957 to 1979, documented all events taking place at the KMI, including civil defense lectures, practical tasks, instructors, and groups of students participating in the activities. The photographs reveal structured military-style training, the participation of uniformed officers as lecturers, and gender-segregated training. In addition to documenting official activities, the photographs captured the expressions and interactions of students, providing insight into everyday academic life under Soviet ideological control. Conclusion: The photographic archive of Andrius Rondomanskis constitutes a valuable visual source for understanding the militarization of medical education in Soviet Lithuania and contributes to a broader interpretation of the relationship between medicine, ideology, and civil defense training.

Abstract: The representatives from the Museum of History of Medicine and Pharmacy of Lithuania have been presenting ancient medicine in historical festivals for over 25 years outside the Museum and being a member of The Club of Experimental Archaeology „Pajauta“. As Club members we are among the main participants of the festival „Days of Live Archaeology in Kernavė“ which takes place in Kernavė every year on Statehood Day (The Coronation Day) on July 4-6. We also have participated and are participating in other historical events in Lithuania, Poland, France, Sweden, Norway, Finland, Latvia, and elsewhere. Traditional Lithuanian medicine reflects a complex interaction between Baltic pagan beliefs, medieval European medical traditions, and local ethnobotanical knowledge. Through public demonstrations of herbal remedies, ritual healing elements, and historical medical tools, ancient medicine is transformed from archival knowledge into an accessible, experiential form of cultural communication. For a long time, healing knowledge was passed down by word of mouth, making documentation difficult, and only early documentation of the end of 19th century, more professional approach to studying Lithuanian Materia Medica in 20th century helped popularize this field. The presentation of ancient medicine at historical festivals serves both educational and cultural functions. It enables diverse audiences to understand Lithuania’s relationship with nature and health and appreciate community - based approaches to healing.

Straipsnyje analizuojama farmacininko, farmacijos istorijos tyrinėtojo, kolekcininko, karikatūristo, visuomenininko, Senovės Lietuvos vaistinės muziejaus kūrėjo Adomo Mačiaus (1882–1974) biografija, rankraščiai bei piešiniai. Adomas Mačius gimė 1882 m. gegužės 19 d. Auksodžių kaime, Laižuvos parapijoje, Mažeikių apskrityje. Dar mokydamasis gimnazijoje Rygoje, patyrė caro valdžios persekiojimus dėl lietuvybės skleidimo. Vėliau dirbo įvairiose carinės Rusijos miestų vaistinėse pirmiausia mokiniu, o 1907 m. Charkovo universitete išlaikęs specialius egzaminus ir provizoriaus1 padėjėju. Jis aktyviai dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo veikloje, pasireiškė kaip lietuviškų leidinių iliustratorius. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę grįžo į Tėvynę, dirbo vaistinėse Laižuvose, Salake, Kaune ir įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo kuriant nepriklausomą Lietuvą, buvo žymus farmacijos istorijos tyrinėtojas ir metraštininkas, kolekcininkas. 1940 m. sovietų okupacinė valdžia nacionalizavo bendrasavininkių Juozo Matulaičio ir A. Mačiaus vaistinę Kaune, Prezidento g. 2 (dabar Vilniaus g.). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje A. Mačius pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV. Mirė 1974 m. spalio 10 d., palaidotas Čikagoje, Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Gyvendamas emigracijoje JAV, A. Mačius sukūrė du rankraštinius tomus ir juos pavadino „Lietuvių farmacininkų metraštis“ ir „Lietuvos farmacija“. Juose jis aprašė ne tik tarpukario laikotarpį, bet ir sovietinės bei pokario Lietuvos farmacijos istoriją. Šie A. Mačiaus rankraščiai yra unikalus istorinis šaltinis, atskleidžiantis Lietuvos farmacijos raidą ir farmacininkų gyvenimo istorijas. Rankraščiuose pateikiamos išsamios Lietuvos farmacininkų biografijos, nuotraukos, farmacininkų organizacijų veiklos apžvalgos, farmacininkų tremtinių bei nacių nužudytų žydų farmacininkų sąrašai. Unikalumo rankraščiui suteikia A. Mačiaus piešiniai, kurie vizualiai papildo istorinius pasakojimus. 2023 m. LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje buvo surengta jo piešinių paroda „XX a. farmacijos istorija vaistininko, visuomenininko, karikatūristo Adomo Mačiaus akimis“. Straipsnyje aptariamas ir A. Mačiaus indėlis į lietuviškos spaudos istoriją, jo karikatūros ir iliustracijos, publikuotos „Juokų kalendoriuose“ ir kituose leidiniuose. Atskleidžiama A. Mačiaus bendrystė su spaudos leidėju Liudviku Jakavičiumi (1871–1941). A. Mačiaus darbai ilgą laiką buvo mažai žinomi dėl sovietmečiu sunaikintų archyvų ir uždrausto emigravusių asmenų atminimo. Tik išlikę rankraščiai, saugomi Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, tapo svarbiais šaltiniais, praturtinusiais pastarųjų dešimtmečių Lietuvos farmacijos istorijos tyrimus.

Background: 100 years ago, the first Lithuanian pharmacy diploma was awarded. A graduation diploma opens new opportunities, making this event significant and widely celebrated throughout history. Traditionally, graduates have marked this milestone together with professors, students, and family members. Aim(s): To analyze the historical development of pharmacy diploma awarding traditions and their transformation under political, historical and cultural influences. Methods: The study employs a historical approach and a photographic analysis to examine the evolution of pharmacy diploma awarding traditions Results: Political changes have influenced the traditions of diploma awarding ceremonies. There is little information about how pharmacy graduates in interwar Lithuania celebrated this occasion. During the post-war period, economic hardships affected graduation events. However, over time, a tradition of the "last lecture" emerged, characterized by a student-organized artistic program, a symbolic will for future pharmacy students, and an abundant feast during the final lecture. The diploma ceremony took place in the Great Hall, where the rector awarded diplomas, and the dean delivered congratulatory speeches. In the years of regained independence, around the 2000s, the tradition of wearing academic regalia emerged. Students rented regalia, following a practice that likely originated in Western Europe or the United States. In interwar Lithuania, academic regalia were not used, although female graduates may have occasionally worn traditional national attire. Over time, the diploma awarding ceremony moved to Žalgiris arena. Certain traditions faded, such as the presence of alcohol, which had been a prominent element for many years, as well as the "last lecture" tradition and the symbolic student testament. Conclusion: Graduation traditions have evolved under the influence of political changes. In the years of independence, Western-style traditions gained prominence, shaping a modernized approach to pharmacy diploma awarding ceremonies.