Neonatologijos klinika (K130000)

Background and Aims: off-label medication are prevalent in pediatrics and represents patient safety concern associated with elevated risk of adverse drug effects. We aimed to identify fac-tors linked to off-label drug use in our pediatric emergency department (PED). Methods: Retrospective data analysis was performed. All patients diagnosed with otitis or respiratory tract infections (RTIs)aged 0-18yrs who attended our PED September 1 st - October1st ;2022 were included. Data collected: gender, age, triage cathegory, chronic diseases, vital signs, PED-prescribed treatment(medications, dosages, administration methods). Statistical analysis was performed using SPSS 28.0, p < 0.05 was considered significant. Results: We analysed 473 patient records; median age- 3.595yrs(IQR1.97-5.77); 42.7%-female. Majority were triaged as 4 (not urgent)–85.6%. 17.1% had chronic diseases. 387 medications were prescribed, 47.5% were off-label. Mostly, off-label treatment was administered for unspecified external otitis (tobramycin & dexamethasone eye drops, n = 16 (100%)), acute laryngitis (adrenalin inhalations, dexamethasone orally), unspecified acute bronchitis (dexamethasone orally, salbutamol) (p < 0.001). 34.8% of salbutamol inhalations were misused by age (n = 16). Children received some medication orally vs injections (on dansetronn = 5, 62.5%; dexamethasone n = 82, 98.7%), intranasally vs IV(midazolam n = 7, 87.5%). IV adrenalin was always prescribed for inhalations (n = 46). There was no correlation between off-label prescription and gender, triage group, chronic diseases. We noted that younger children (3.4yrs (IQR1.9- 4.9) were more likely to receive off-label treatment (ORE - 0.17, CI95% (- 0.257-- 0.084);p < 0.001).Conclusions: We observed that leading cause of off-label use was inappropriate medication administration forms. External otitis, laryngitis, acute bronchitis were with highest prevalence of drug misuse. Younger children were more likely to receive off-label treatment in PED. Conclusions We observed that leading cause of off-label use was inappropriate medication administration forms. External otitis, laryngitis, acute bronchitis were with highest prevalence of drug misuse. Younger children were more likely to receive off-label treatment in PED.

An excessive weight loss (EWL) of >10% after birth is associated with serious health outcomes. The aim of this study was to determine factors that can reduce weight loss in full-term, exclusively breastfed infants after birth.

Knygoje pateikiama vaikų kvėpavimo sistemos ligų, alerginių, infekcinių, inkstų, virškinimo sistemos, širdies, kraujo, nervų, endokrininės sistemos ligų, vaikų skubios pagalbos, sutrikusios raidos, vaikų ir paauglių psichinių ligų, naujagimių ligų sutrikimų diagnostikos ir gydymo algoritmai bei integruotos sveikatos priežiūros principai.

Objectives: The 41 week gestation, 4080 g female infant was born by vaginal delivery from meconium tained waters in 03.10.2022. Apgar scores were 10 and 10. After birth, the infant looked clinically healthy. However, on the right shin's skin was covered with blisters, some of them filled with clear fluid, some – with hemorrhagic fluid. The rightshin was swollen, lymphostatic. Results: Multidisciplinary meeting with attendness of neonatologists, paediatric oncohematologist, paediatric surgeon, genetic, dermatovenerologist was held. It was decided to perform some testing: (1) Labtests: rapid plasma reagin (RPR), agglutination assay (TP-PA) were NEGATIVE. Peripheral blood count – without changes. (2) MRI: rightshin's structural changes similar to venous of lymphatic malformation.(3) Neurosonogram: choroid plexus cysts, cerebellar vermis hypoplasia(4) Ultrasound of abdominal cavity organs: small bilateral ovarian cysts. (5) Skin biopsy - congenital smooth muscle hamartoma. Discussion: Congenital smooth muscle hamartoma (CSMH) is a rare cutaneous hamartomatous lesion most often located on the lumbosacral area or proximal limbs and characterized by a disorganized proliferation of smooth muscle fibres of arrector pili presenting usually as a localized skin-coloured or hyperpigmented plaque (up to 10 cm in diameter) with prominent vellus hairs or less commonly by multiple skin-coloured papules that can coalesce to form irregularly shaped plaques. Extensive congenital smooth muscle hamartomas may show hypertrichotic and skin-coloured to lightly hyperpigmented patches in association with excessive skin folds and follicular dimpling (sometimes called Michelin baby syndrome). A positive pseudo-Darier sign (temporary induration or piloerection after rubbing) is present in 80% of the patients. It is a rare asymptomatic benign skin defect detected in newborns and young children. Treatment is unnecessary, only considering from a cosmetic point of view. This clinical case shows the importance of having a multidisciplinary command working with rare skin diseases in paediatric population.

Įvadas. Perinatalinė asfiksija bei naujagimių hipoksinė išeminė encefalopatija (HIE) lemia aukštą mirštamumą ir mirtingumą. Žinoma, kad terapinė hipotermija (TH) pagerina atokiąsias šių pacientų baigtis, tačiau vis dar kyla klausimų, kaip elgtis su pacientais, kurie neatitinka gairėse nurodomų gydymui tinkamų pacientų kriterijų. Tikslas. Apžvelgti ir palyginti neišnešiotų naujagimių, sirgusių hipoksine išemine encefalopatija ir gydytų terapine hipotermija, bei pacientų, kuriems terapinė hipotermija pradėta taikyti praėjus daugiau nei 6 val. po gimimo, baigtis. Metodai. Per pastaruosius 5 metus publikuotų straipsnių analizavimas, kuriuose vertintos hipoksine išemine encefalopatija sirgusių ir terapine hipotermija gydytų neišnešiotų naujagimių (˂36 sav.) ir naujagimių, kuriems terapinė hipotermija pradėta taikyti praėjus daugiau nei 6 val. po gimimo, baigtys. Rezultatai. Į apžvalgą įtraukti 4 tyrimai, kuriuose analizuojami standarto neatitinkančio gydymo efektyvumo ir saugumo klausimai. Statistiškai reikšmingų rezultatų vertinant naujagimių išgyvenamumą tarp analizuotų pacientų grupių studijose nerasta. Protinio ir psichomotorinio vystymosi sutrikimų pasireiškimo dažnis tarp išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių 18 – 24 mėn. koreguotame amžiuje taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tyrimai pateikė geresnes baigtis tiems naujagimiams, kuriems terapinė hipotermija taikyta neatitinkant terapinės hipotermijos kriterijų, nei tiems, kuriems šis gydymas iš viso nebuvo taikytas. Išvados. Vertinant analizuotų tyrimų rezultatus pastebėta, kad neišnešiotiems naujagimiams, sirgusiems HIE, ir naujagimiams, kuriems nuo gimimo praėjo daugiau nei 6 val., gydymas TH taikomas vis dažniau, tačiau dėl naudos įrodymų trūkumo, tai nėra įtraukta į visuotines rekomendacijas. Literatūroje trūksta didelės imties tyrimų. Tai įrodo būtinybę atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti šios populiacijos pacientų gydymo saugumą ir efektyvumą.

Vienas veiksmingiausių staigios kūdikių mirties sindromo prevencijos būdų - saugus kūdikio miegas. Tyrimo tikslai. Išsiaiškinti tėvų turimas žinias apie staigios kūdikių mirties sindromą, palyginti, ar jos priklauso nuo tėvų amžiaus, išsilavinimo, gimdymo stacionaro, nustatyti, ar apie šį sindromą informuoja šeimos gydytojas. Tyrimo metodai. Atlikta elektroninė anketine apklausa, Į kurią įtraukti 2020 m. gimusių kūdikių tėvai, kurių kūdikių amžius - iki vienerių metų. Tyrimo rezultatai. Išanalizuotos 2 371 anketos: 87,1 proc. tėvų žino apie staigios kūdikių mirties sindromą, 12,4 proc. apie jį yra girdėję, o 0,4 proc. - visiškai nieko nežino. 67,7 proc. tėvų teigia, kad jiems stinga žinių apie staigios kūdikių mirties sindromą. 92,5 proc. tėvų atsakė, kad jų šeimos gydytojas neinformavo apie staigios kūdikių mirties sindromą. 6,6 proc. tėvų buvo netinkamai arba klaidingai suteikta informacija apie staigios kūdikių mirties sindromą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės dažniau pasisako, kad žino, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas (p<0,001). Tėvų žinojimas, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas, nepriklauso nuo ligoninės, kurioje gimė jų vaikas (p>0,05). Tėvai mano, jog gauna per mažai informacijos apie staigios kūdikių mirties sindromą liek po gimdymo ligoninėje, tiek ir iš šeimos gydytojo.

Background and aim To inform parents about the prevention of SIDS and to assess the knowledge of parents of newborns born in Lithuania in 2020 about SIDS. METHODS Online questionnaire including parents of babies aged 0-12 months. The total number of respondents was 2794, after excluding incomplete responses 2371 were analyzed. RESULTS The average age of the babies of the parents who completed the question naire was 6.7 (±3.4) months. 87.1% of parents said that they knew what SIDS was, 12.4% had heard of it but didn’t know exactly, 0.4% didn’t know what SIDS was at all. 81.7% of respondents searched for information on SIDS,18.3% haven’t. 40.1% of respondents answered correctly that infants are most likely to develop SIDS between 2-4 months of age, while 48% of parents thought it was most likely to happen <2 months of age. 55.6% answered correctly that breastfeeding and regular visits to health professionals reduce the risk of SIDS. 67.7% said they lacked knowledge about SIDS. 92.5% of parents said that their GP or paediatrician hadn’t talked to them about SIDS. People with a university degree more often said they know what SIDS is (p< 0.001). Parents’ knowledge is independent of the hospital where their child was born (p< 0.5), but it was related to parental age: older parents were more likely to say they knew what SIDS is (p=0.026), also parents of older infants knew better what SIDS is (p=0.014). Conclusions Parents report not receiving enought information about SID in the hospital and from GPs after delivery. Parents want to know more about SIDS, it is important to improve access to information.