NI Elgesio medicinos laboratorija (11.14)

Bakalauro baigiamojo darbo autorė: Guoda Jalinskienė Tema: Oksitocino sistemos vieno nukleotido polimorfizmų ryšys su alkoholio vartojimo sutrikimų rizika. Mokslinis vadovas: dr. Ramūnas Jokubka Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Neuromokslų institutas Elgesio medicinos laboratorija Darbo tikslas – nustatyti, ar rizikingas alkoholio vartojimas yra susijęs su oksitocino receptoriaus (OXTR) rs53576 ir rs1042778 genetiniais variantais. Darbo uždaviniai:

1. Ištirti OXTR genetinių variantų rs53576 ir rs1042778 alelių ir genotipų dažnius tarp rizikingai alkoholį vartojančių asmenų ir kontrolinės grupės
2. Ištirti sąsajas tarp OXTR rs53576 ir rs1042778 genetiniu variantų ir AUDIT (alkoholio vartojimo identifikavimo testas) testo balų
3. Nustatyti OXTR genetinių variantų rs53576 ir rs1042778 ryšį su rizikingu alkoholio vartojimu identifikuotu pagal AUDIT testą. Tyrimo metodai: Surinkta tiriamųjų socialinė anamnezė, atlikta tiriamųjų apklausa per psichologinius ir elgesio vertinimo klausimynus (BIS, SURPS, AUDIT). Kolonėlių metodu išskirta DNR iš tirtų asmenų seilių ir burnos epitelinių ląstelių. Spektofotometru išmatuota koncentracija ir švarumas, vykdyta tikro laiko polimerazės grandininė reakcija (TL-PGR) siekiant nustatyti OXTR rs53576 ir rs1042778 vieno nukelotido polimorfizmus, genotipuojant TaqMan zondais. Gauti duomenys buvo vedami į Microsoft Excel duomenų bazę, statistinis duomenų vertinimas atliktas „IBM SPSS Statistics 29.0” kompiuterine programa. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė buvo mažesnė 0,05. Tyrimo rezultatai: Tiriamųjų gyvenamoji vieta bei išsilavinimas statistiškai reikšmingos įtakos rizikingam alkoholio vartojimui neturėjo (p > 0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp vyrų ir moterų, rizikingai vartojančių alkoholį, pagal AUDIT balų pasiskirstymą (p < 0,05). Vyrų AUDIT balų vidurkis yra 8,99 (mediana – 9; min – 0, max – 25), o moterų – 5,23 (mediana – 4; min – 0, max – 20). Šie rezultatai rodo, kad vyrų grupėje rizikingas alkoholio vartojimas yra reikšmingai didesnis nei moterų

grupėje. OXTR geno rs1042778 ir rs53576 VNP genotipų dažnis visose grupėse atitiko Hardžio- Veinbergo dėsnį, p>0,05. OXTR geno polimorfizmų rs1042778 ir rs53576 genotipų ir alelių pasiskirstymas tiriamųjų grupėse statistinio reikšmingumo neparodė (p > 0,05). Dvinarės logistinės regresijos analizė OXTR rs1042778 pagal kodominantinį modelį atskleidė reikšmingą ryšį tarp GT genotipo ir mažesnės rizikos, palyginti su GG genotipu (p < 0,05). Tai rodo, kad asmenys, turintys GT genotipą, turi mažesnę tikimybę patirti alkoholio vartojimo sutrikimus, lyginant su GG genotipą turinčiais asmenimis. Išvados:

1. Nustačius OXTR geno rs1042778 ir rs53576 polimorfizmus, statistiškai reikšmingų dažnių skirtumų tarp rizikingai alkoholį vartojančiųjų ir kontrolinės grupės asmenų nebuvo nustatyta (p>0,05).
2. Nors OXTR geno polimorfizmų pasiskirstymo skirtumų tarp grupių (rizikingi vartojančių alkoholį ir nevartojančių arba saikingai vartojančių) enustatyta, atsižvelgiant į lytį, pastebėta, kad vyrų AUDIT balai yra reikšmingai didesni nei moterų, kas rodo vyrų didesnį polinkį rizikingam alkoholio vartojimui.
3. Įvertinus OXTR polimorfizmų sąsajas su rizikingu alkoholio vartojimu nustatėme, jog OXTR rs1042778 GT genotipas, lyginant su GG genotipu, gali būti susijęs su mažesne rizika patirti rizikingą alkoholio vartojimą.

Idiopatinė normalaus spaudimo hidrocefalija (iNSH) yra nepakankamai diagnozuojama ir gydoma liga, sukelianti gyvenimo kokybės pablogėjimą sergantiems pacientams. Tyrimo tikslas buvo Įvertinti transorbitalinio ultragarsinio tyrimo klinikinę reikšmę iNSH diagnostikai ir nustatyti skydliaukės ašies hormonų sąsajas su pacientų gyvenimo kokybe po ventrikuloperitoninio (VP) šunto implantavimo. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti regos nervo dangalo diametro pokyčius pacientams, sergantiems iNSH, gulint ir vertikalioje padėtyje prieš operaciją ir po jos. 2. Įvertinti Evanso indeksą sergantiesiems iNSH naudojant transorbitalinį ultragarsinį tyrimą. 3. Ištirti tirotropinio hormono, laisvojo tiroksino, laisvojo trijodotironino koncentracijas kraujo serume pacientams, sergantiems iNSH, prieš operaciją, kitą dieną bei praėjus 3 mėn. po jos. 4. Nustatyti skydliaukės ašies hormonų koncentracijų prieš operaciją sąsajas su pacientų, sergančių iNSH, gyvenimo kokybe bei nerimo ir depresijos simptomais. 5. Įvertinti skilvelių tūrio pokyčio sąsajas su pacientų, sergančių iNSH, gyvenimo kokybe. Remiantis gautais rezultatais, transorbitalinis ultragarsinis tyrimas gali būti paprastas, greitas ir lengvai klinikinėje praktikoje pritaikomas papildomas diagnostikos įrankis, padedantis tirti pacientus, sergančius iNSH. Nustatyta, kad prieš operaciją ištirti skydliaukės hormonai turi prognostinę reikšmę vertinant pacientų, sergančių iNSH, gyvenimo kokybę po atliktos VP šunto implantavimo operacijos.

Santrauka: Jovita Mincė. Į šeimą orientuotos terapijos principų taikymas ankstyvojoje reabilitacijoje: teisės aktų analizė ir šeimų, auginančių vaikus su raidos sutrikimais, požiūris. Magistro baigimasis darbas. Darbo vadovė Doc. dr. Indrė Bakanienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas, 2023; 60 psl. Tyrimo hipotezė: Tėvų požiūriu ankstyvosios reabilitacijos specialistai įgyventina visus į šeima orientuotus principus, o teisės akte iš dalies numatyta į šeimą orientuotų principų. Tyrimo tikslas: Įvertinti į šeimą orientuotos reabilitacijos principų taikymą vaikų raidos sutrikimų ankstyvojoje reabilitacijoje. Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti tėvų požiūriu ar Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybose teikiama pagalba kompleksinė ir koordinuota.
2. Įvertinti ar raidos sutrikimą turinčių vaikų tėvų požiūriu jiems yra suteikiama pakankamai informacijos apie jų vaiką lankantį ankstyvąją reabilitaciją.
3. Išanalizuoti ar vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai numato į šeimą orientuotų reabilitacijos principų taikymą. Tyrimo metodai: Kiekybinis aprašomasis momentinis tyrimas. Priežiūros matavimo (MPOC-20) klausimyno remiantis autoriaus rekomendacijomis atlikti skaičiavimai: Bendrus kategorijų įverčių rezultatų pateikimui skaičiuojamos: minimumas – maksimumas; vidurkis; standartinis nuokrypis - šios charakteristikos nurodomos remiantis klausimyno autoriaus rekomendacija. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (Mdn) ir kvartiliai (IQR), aritmetinis vidurkis (m) bei standartinis nuokrypis (±SN). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 29 programos paketo versija. Statistiškai reikšmingas skirtumas kai p<0,05. Apskaičiuotas MPOC-20 klausimyno vidinis nuoseklumas ir patikimumas. Cronbach α koeficientas I kategorijoje 0,767, II – 0,084, III – 0,795, IV – 0,810, o V – 0,784. Kokybinis tyrimas – dedukcinė turinio analizė. Teisės akto, kuris reglamentuoja Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos vienoda paslaugų teikimą visoje Lietuvoje. Atlikta analizė pagal į šeimą orientuoto paslaugų teikimo modelio struktūrą sudaromas kodų rinkinys ir teisės aktų analizės struktūra. Teisės akto turinys analizuojamas, koduojamas ir sisteminamas, naudojant kodus ir pasirinktą turinio analizės struktūrą. Tyrimo išvados:
4. Tėvų požiūriu, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybose paslaugos yra teikiamos iš dalies kompleksiškos ir koordinuotos. Didžioji dalis tėvų yra patenkinti, kad specialistai atsižvelgia į jų vaiko ir šeimos poreikius, informaciją suteikia saugioje aplinkoje, taip pat, kad specialistai pagarbiai ir etiškai elgiasi su jais ir jų vaikų, tačiau yra dalis tėvų kurie įvardino, kad komandos gydytojo elgesys buvo neetiškas, nepagarbus. Jų nuomone, prasčiausiai vertino bendros ir specifinės informacijos dalijimosi partnerystės ir įgalinimo principus.
5. Tėvų auginančių vaikų su raidos sutrikimą požiūriu bendros ir specifinės informacijos gavimas ankstyvojoje reabilitacijoje šie principai nėra pilnai įgyvendinti. Tėvų nuomone išsikyrė: tėčiai pozityviau vertino specialistų ir gydytojų informacijos dalijimosi principą nei mamos.
6. Sveikatos apsaugos Ministro įsakyme Nr. 728 „Dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra numatomi iš dalies į šeimą orientuotos terapijos principai, kurių laikytis įsipareigoja ankstyvosios reabilitacijos tarnybų ir jose dirbantys specialistai, gydytojai. Vis dėl to reglamentuoti skirtingi darbo principai skirtingose įstaigose, sudaro skirtingas tėvų įsitraukimo į gydymo procesą aspektus, ko pasakoje - paslaugos teikiamos, nesilaikant tam tikru į šeimą orientuotų principų.

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Augustė Juočytė. Tema: GABA-erginės sistemos vieno nukleotido polimorfizmų GABBR2 rs16916507, SLC6A1 rs2930152, GABRA4 rs2229940, GABRA2 rs279827 ryšys su alkoholio vartojimo sutrikimais. Mokslinis vadovas: Dr. Miglė Kaminskaitė. Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Neuromokslų institutas. Darbo tikslas: Ištirti GABA-erginės sistemos vieno nukleotido polimorfizmų ryšį su alkoholio vartojimo sutrikimais. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti genotipų dažnius grupėse išskirtose pagal alkoholio vartojimo sutrikimų riziką.
2. Ištirti sąsajas tarp VNP (vieno nukleotido polimorfizmas) ir AUDIT (sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo identifikavimo testas) testo balų.

3.  Ištirti sąsajas tarp VNP ir alkoholio vartojimo sutrikimų rizikos identifikuotos pagal AUDIT testą (≥8 balai).
   

4. Ištirti sąsajas tarp VNP ir BIS-11 (Barato impulsyvumo skalė - 11), SURPS (priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo rizikos profiliavimo skalė) skalių balų. Tyrimo metodai: Tyrimo metu buvo surinkti 192 savanorių burnos seilių mėginiai. Tai pat surinktos savanoriškai atsakytos anketos apie alkoholio vartojimą (AUDIT), impulsyvumą (BIS-11), beviltiškumą, impulsyvumą, jautrumą nerimui, stiprių pojūčių poreikį (SURPS), demografinius duomenis (socialinė anamnezė). Burnos ląstelių DNR buvo išskirta kolonėlių metodu. Buvo naudotas „GeneJET Genomic DNA Purification Kit [ThermoFisher]“ DNR išskyrimo rinkinys. Genetiniai GABBR2 rs16916507, SLC6A1 rs2930152, GABRA4 rs2229940, GABRA2 rs279827 polimorfizmai buvo nustatyti naudojant TaqMan technologiją, kuri pagrįsta tikro laiko polimerazės grandinine reakcija (TL-PGR). Pagal AUDIT apklausos atsakymus tiriamieji buvo suskirstyti į kontrolinę ir rizikingai alkoholį vartojančių asmenų grupes. Statistiniai skaičiavimai atlikti naudojant IBM SPSS statistinį paketą, buvo taikyta linijinė regresija, daugianarė logistinė regresija ir kiti skaičiavimai. Tyrimo rezultatai: GABRA2 geno rs279827, GABBR2 geno rs16916507, SLCA6A1 geno rs2930152, GABRA4 geno rs2229940 genotipų dažniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių išskirtų pagal alkoholio vartojimo sutrikimus. Nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp pasirinktų VNP ir AUDIT testo balų sumos ar rizikos patekti į alkoholio vartojimo sutrikimų rizikos grupę identifikuota pagal AUDIT ≥ 8 balai. GABRA4 rs2229940 polimorfizmo pagal kodominantinį (p>0.005) ir recesyvinį (p>0.01) modelius parodė statistiškai reikšmingą ryšį su impulsyuvumu matuotu BIS-11 skale. SLC6A1 rs2930152 polimorfizmas pagal viršdominantinį (p>0,026) ir recesyvinį (p>0,034) genotipų modelius turėjo statistiškai reikšmingą ryšį su polinkiu į neviltį matuotu SURPS skale. Išvados: Pasirinkti VNP neparodė sąsajos su alkoholio vartojimo sutrikimais. Genas GABRA4 rs2229940 pagal kodominantinį (p>0,005) ir recesyvinį (p>0,01) genotipų modelius parodė sąsaja su impulsyvumu. Genas SLC6A1 rs2930152 pagal viršdominantinį (p>0,026) ir recesyvinį (p>0,034) genotipų modelius parodė sąsają su polinkiu į neviltį.

Patofiziologiniai mechanizmai, lemiantys emocinį sužadinimą psichologinio streso metu asmenims, patyrusiems ūminių vainikinių arterijų sindromus, iki šiol mažai tyrinėti. Tai pirmoji studija, kurioje išsamiai vertinamos psichofiziologinės reakcijos į psichologinį stresą šioje imtyje, kartu atsižvelgiant į psichinio distreso, gyve¬nimo kokybės ir nuovargio vaidmenį. Tikslas: ištirti pacientus po patirtų ūminių vainikinių arterijų sindromų psichofiziologinių reakcijų į psichologinį stresą sąveiką su psichi¬niu distresu, gyvenimo kokybe ir nuovargiu. Disertacija parengta penkių tyrimų pagrindu. Uždaviniai: (1) Ištirti pacientų po patirtų ūminių vainikinių arterijų sindromų širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų į psichologinį stresą sąsajas su psichiniu distresu; (2) Nustatyti pacientų po patirtų ūminių vainikinių arterijų sindromų širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų į psichologinį stresą ryšius su gyvenimo kokybe; (3) Įvertinti Daugiamačio nuovargio instrumento (MFI-20) psichomet¬rines charakteristikas, įskaitant MFI-20 patikimumą ir pagrįstumą bei faktorinę struktūrą pacientų po patirtų ūminių vainikinių arterijų sindromų imtyje; (4) Įvertinti pacientų po patirtų ūminių vainikinių arterijų sindromų širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų į psichologinį stresą ryšius su nuovargiu; (5) Išanalizuoti pacientų po patirtų ūminių vainikinių arterijų sindromų kortizolio koncentracijos kaitos psichologinio streso metu sąsajas su psichiniu distresu, gyvenimo kokybe ir nuovargiu.

Echokardiografinių rodiklių ir biologinių žymenų įtaka prieširdžių virpėjimo (PV) atkryčiui dažniausiai nagrinėjama atskirai, gal todėl tyrimų rezultatai dažnai prieštaringi ir iki šiol nepakanka duomenų suformuluoti kriterijus, kurie leistų geriau atrinkti pacientus veiksmingai ritmo kontrolės strategijai. Šiame moksliniame tyrime nusprendėme kompleksiškai vertinti echokardiografinių rodiklių, natriurezinių peptidų ir uždegimo žymenų vertę PV atkryčiui prognozuoti. Darbo tikslas buvo įvertinti kairiojo prieširdžio (KP) ir skilvelio echokardiografinių morfologijos ir funkcijos rodiklių, natriurezinių peptidų ir uždegimo žymenų vertę, prognozuojant ankstyvą PV atkrytį, ir nustatyti jų pokyčius bei tarpusavio sąsajas, išliekant sinusiniam ritmui. Šio tyrimo metu nustatėme, kad iš visų tirtų rodiklių – vienintelė KP rezervuaro funkcija, įvertinta taškelių žymėjimo metodika, buvo nepriklausomas ankstyvo PV atkryčio prognozinis veiksnys tiek pacientams, kuriems elektrinė kardioversija atlikta dėl persistencinio PV, tiek pacientams, kuriems atlikta plautinių venų izoliacija (krioabliacija). Šis tyrimas parodė, kad daug metų klinikinėje praktikoje naudoti KP tūrio ir skersmens rodikliai – kaip žymenys, rodantys KP išsiplėtimą ir su tuo susijusią didelę PV atkryčio riziką, negali būti vieninteliai ir pagrindiniai rodikliai, pasirenkant PV gydymo taktiką.

Darbo tikslas ir uždaviniai. Tikslas – nustatyti asmenybės ir genetinių veiksnių, kurie gali būti susiję su aukštesne alkoholio vartojimo sutrikimų rizika, ryšį su rizikingu alkoholio vartojimu ir alkoholio priklausomybe Lietuvos populiacijoje. Uždaviniai: 1. Adaptuoti Lietuvoje SURPS skalę, skirtą vertinti asmenybės savybes, susijusias su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sutrikimų rizika. 2. Nustatyti su rizikingu alkoholio vartojimu ir alkoholio priklausomybe susijusias asmenybės savybes. 3. Nustatyti dopaminerginės ir opioidinės sistemos genetinių variantų (COMT rs4680, ANKK1-DRD2 rs1800497, SLC6A3 rs27072, OPRM1 rs1799971, OPRM1 rs71531) ryšį su alkoholio vartojimo sutrikimų rizika.

Baigiamojo magistro darbo autorė: Aleksandra Kubiliūtė Baigiamojo magistro darbo pavadinimas: SIRT1 koncentracijos ir SIRT1 rs3818292, rs3758391, rs7895833 genų polimorfizmų sąsajos su regos nervo uždegimu. Darbo tikslas: Nustatyti SIRT1 koncentracijos kraujo serume ir SIRT1 rs3818292, rs3758391, rs7895833 polimorfizmų sąsajas su regos nervo uždegimo pasireiškimu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti SIRT1 koncentracijos kraujo serume sąsajas su regos nervo uždegimu (RNU) ir išsėtine skleroze (IS). 2. Ištirti SIRT1 rs3818292, rs3758391, rs7895833 polimorfizmus pacientams, sergantiems RNU ir kontrolinės grupės asmenims ir nustatyti šių polimorfizmų įtaką RNU pasireiškimui. 3. Ištirti SIRT1 rs3818292, rs3758391, rs7895833 polimorfizmus pacientams, sergantiems RNU ir kontrolinės grupės asmenims pagal lytį bei sergantiems ir nesergantiems IS. 4. Nustatyti SIRT1 koncentracijos kraujo serume ir SIRT1 rs3818292, rs3758391, rs7895833 polimorfizmų sąsajas su RNU pasireiškimu. Tyrimo metodai ir dalyviai: Ištyrėme 79 RNU sergančius ir 225 sveikus asmenis. RNU sergančius asmenis suskirstėme į sergančius IS (n=30) ir nesergančius IS (n=43), 6 RNU sergantys asmenys neturėjo duomenų, patvirtinančių IS diagnozę. Iš tiriamųjų periferinio kraujo leukocitų išskyrėme DNR ir atlikome genotipavimą tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodu. SIRT1 koncentracijai nustatyti naudojome ELISA rinkinį. Gautus duomenis įvertinome naudodami statistinę programą „IBM SPSS Statistics 26.0“. Tyrimo rezultatai: Nustatėme, kad SIRT1 rs3758391 C/T genotipas yra statistiškai reikšmingai dažnesnis sergantiems RNU (p=0,007) ir 2 kartais didina RNU pasireiškimo galimybę kodominantiniame (p=0,007), dominantiniame (p=0,011) ir viršdominantiniame (p=0,008) modeliuose. Galimybė pasireikšti RNU, sergant IS, didėja 3 kartus pagal dominantinį (p=0,010), 2 kartus pagal viršdominantinį (p=0,032) modelius, esant bent vienam T aleliui didėja 1,2 karto (p=0,015). SIRT1 rs7895833 polimorfizmo A/G genotipas yra dažnesnis sergantiems RNU (p=0,001) ir 2,5 karto kodominantiniame (p=0,001), 2 kartus dominantiniame (p=0,006) ir viršdominantiniame (p<0,001) modeliuose didina galimybę pasireikšti RNU. Galimybė pasireikšti RNU su IS didėja 4 kartus pagal kodominantinį (p<0,001), dominantinį (p=0,001) bei viršdominantinį (p<0,001) modelius ir 2 kartus esant bent vienam G aleliui (p=0,013). Išvados: SIRT1 rs3758391 ir rs7895833 polimorfizmai yra susiję su RNU ir RNU, sergant IS, vystymusi.

Tikslas: Nustatyti skilvelinio kateterio įvedimo vietos sąsajas su pakartotinėmis operacijomis galvos smegenų vandene sergantiems pacientams Kauno klinikose. Uždaviniai: 1) Įvertinti ir palyginti komplikacijų dažnį po kaktinės ir pakaušinės srities skilvelinio kateterio įvedimo, 2) įvertinti ir palyginti pakartotinių operacijų skaičių po kaktinės ir pakaušinės srities skilvelinio kateterio įvedimo skirtingose pacientų amžiaus grupėse (naujagimiai, kūdikiai, vaikai nuo 1 iki 5 metų amžiaus, vaikai nuo 5 iki 11 amžiaus, paaugliai), 3) nustatyti optimalią kateterio įvedimo vietą atsižvelgiant į amžiaus grupes. Metodai ir dalyviai: atlikta retrospektyvi 2010 – 2019 metais LSMUL KK Vaikų neurochirurgijos skyriuje, po ventrikulioperitoninio šunto suformavimo operacijos gydytų pacientų, ligos istorijų analizė. Tirti pacientų demografiniai rodikliai, komplikacijos ir jų skaičius, skilvelinio kateterio įvedimo vieta, ventrikulioperitoninio šunto sutrikimo priežastis ir laikas. Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Subscription“ programą. Rezultatai: išanalizuotos 303 pacientų, sergančių smegenų vandene, ligos istorijos. 136 pacientų duomenys panaudoti lyginamajai statistikai. Pagrindinė skilvelinio kateterio įvedimo vieta, gydant hidrocefaliją, buvo pasirinkta pakaušinėje srityje. Ją turėjo 130 pacientai, o įvedimą iš frontalinės srities tik 6 pacientai. Iš pakaušio srities įvesto skilvelinio kateterio komplikacijų kiekis (62%) didesnis nei išvestų iš kaktos srities (33%). Iki pirmos pakartotinės operacijos naujagimių grupėje kaktinės srities kateterio funkcionavimo laikas 5.000±- mėn. buvo geresnis lyginant su pakaušinės srities 0.330±0,079 mėn, tačiau vaikų nuo 1 iki 5 metų rezultatai rodė atvirkštinį variantą, iš pakaušio srities išvesto skilvelinio kateterio funkcionavimo laikas 20.000±5.441 mėn, iš kaktos srities 7.000±- mėn. Iki antros pakartotinės operacijos ventrikulinių kateterių funkcionavimo laiko vaikų nuo 1 iki 5 metų rezultatai buvo panašūs, kaktinės srities 5.600±- mėn., o pakaušinės 20.000±5.842 mėn. Išvados: Mažiau komplikacijų turėjo pacientai, kuriems kateteris įvestas iš kaktos srities nei pakaušio, tačiau šie rezultatai nėra statistiškai reikšminga dėl mažos pacientų apimties. Naujagimiai su iš kaktos srities išvestu skilveliniu kateteriu išgyveno ilgiau be pakartotinės operacijos nei su išvestu iš pakaušio srities. Vaikams nuo 1 iki 5 metų amžiaus, kuriems kateteris buvo išvestas iš pakaušio srities, preišingai - operacijos neprireikė ilgesnį laiko tarpą. Jaunesnis amžius statistiškai reikšmingai didina komplikacijų dažnį ir yra susijęs su trumpesniu skilvelinio katetrio funkcionavimo laiku.

Tikslas: Nustatyti D tipo asmenybės paplitimą ir sąsajas su klinikiniais rodikliais sergančiųjų meninginiais ir glialiniais navikais imtyje. Uždaviniai: Įvertinti D tipo asmenybės paplitimą sergančiųjų meninginiais ir glialiniais navikais imtyje; nustatyti D tipo asmenybės paplitimo tarp sergančiųjų meninginiais ir glialiniais navikais sąsajas su funkcine būkle, naudojant Karnofsky skalę; išanalizuoti kraujo tyrimo uždegiminių rodiklių rezultatus prieš ir po operacinio gydymo; įvertinti D tipo asmenybės sąsajas su funkcine būkle išrašant naudojant Glazgo išeičių skalę; nustatyti ryšius tarp D tipo asmenybės paplitimo imtyje ir sąsajas su lovadienių skaičiumi. Metodika: atliktas retrospektyvinis tyrimas analizuojant archyvinius duomenis iš ,,Psichologinio distreso, uždegiminių veiksnių ir endokrininių veiksnių ryšys su išeitimis tarp Parkinsono liga sergančių pacientų (BRAINflame)” tyrimo vykdyto 2016 metais LSMU KK Neurochirurgijos klinikoje. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS 24.0 programinį paketą. Duomenys tyrimui gauti nagrinėjant pacientų popierines medicinines ligos istorijas ir informaciją iš Kauno klinikų informacinių sistemų. Skirtumai tarp grupių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: : Tyrime dalyvavo 321 asmuo, iš jų 171 asmeniui buvo diagnozuota glioma (53,27 proc.), 150 asmenų – meningioma (46,72 proc.). Pacientų amžius varijavo tarp 19 ir 85 metų, vidurkis 56,58 ±14,54 m. Naudojant DS14 skalę nustatyti 209 D tipo asmenybės (65,11 proc.), 112 ne D tipo asmenybės (34,89 proc.). Tarp D tipo asmenybių amžiaus vidurkis buvo 56,54 ±16,64 m., mediana 58, tarp ne D tipo asmenybių 56,66 ±14,42 m. ir mediana 60. Meningiomų tarp D tipo pacientų ir ne D tipo pacientų proporcija buvo panaši - 50 ir 41 proc., atitinkamai. Rečiausios buvo mažo piktybiškumo gliomos (36 pacientai, 17 proc.), kurios buvo dažnesnės tarp ne D tipo pacientų (18 pacientai, 16 proc.) ir D tipo pacientų (9 pacientai, 4 proc.). Dažniausias pacientų KPI vertinimas buvo 90 balų (51 proc. D tipo pacientų grupėje, 56 proc. ne D tipo pacientų grupėje). Tarp D tipo asmenybių 100 balų vertinimas buvo dažnesnis (13 proc.) negu ne D tipo pacientų grupėje (11 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Didelio jautrumo CRB prieš ir po operacijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp D tipo ir ne D tipo pacientų (t = -0.378, p=0,706). Leukocitų skaičiaus prieš operaciją skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,981). Lyginant D tipo asmenybės ir ne D tipo asmenybės pacientus pagal Glazgo išeičių skalę, pacientų pasiskirstymas buvo panašus. Dauguma pacientų buvo įvertinti 5 balais, bet skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas (U= 10248.5, p=0,850). Ir D tipo pacientai, ir ne D tipo asmenybės pacientai vidutiniškai ligoninėje praleido 18 lovadienių, tačiau reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,831). Išvados: Sergančiųjų meninginiais ir glialiniais navikais imtyje vyravo D tipo asmenybės (65,11 proc.), tačiau statistiškai reikšmingų sąsajų su naviko tipu nepastebėta. Nerasta statistiškai reikšmingo D tipo asmenybės paplitimo tarp sergančiųjų meninginiais ir glialiniais navikais sąsajų su funkcine būkle, naudojant Karnofsky skalę taip pat kraujo tyrimo uždegiminių rodiklių rezultatų prieš ir po operacinio gydymo. Nerastos ir sąsajos su funkcine būkle išrašant naudojant Glazgo išeičių skalę bei sąsajos su lovadienių skaičiumi.