FF Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra (03.06)

G. Šiaudvytytės magistro baigiamasis darbas „Vaistinio sirupo su šeivamedžių uogų ekstraktu modeliavimas ir technologija”. Mokslinio darbo vadovė doc. dr. Giedrė Kasparavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas – pagaminti vaistinį sirupą su šeivamedžių uogų ekstraktu bei įvertinti jo kokybę ir stabilumą laikymo metu. Darbo uždaviniai: 1) parinkti tinkamas sąlygas šeivamedžių uogų ekstrakcijai; 2) įvertinti ekstrahavimo veiksnių įtaką nustatant bendrą fenolinių junginių kiekį bei antioksidacinį aktyvumą; 3) sudaryti vaistingųjų sirupų su šeivamedžių uogų ekstraktu sudėtį ir įvertinti jų kokybę; 4) įvertinti pagamintų sirupų stabilumą laikymo metu. Tyrimo objektai: šeivamedžių vaisių skystieji etanoliniai ekstraktai, vaistingieji sirupai. Metodai: šeivamedžių vaisių ekstrakcija buvo vykdoma ultragarso bei perkoliacijos būdu. Antioksidacinis aktyvumas ir bendras fenolinių junginių kiekis tiriamuosiuose mėginiuose nustatytas spektrofotometriniu metodu. Sirupų kokybinė analizė atlikta nustatant cukraus kiekį (refraktometrija), vertinant juslines ir mechanines savybes (tekstūros analizė) bei nustatant pH (potenciometrija). Duomenų statistinė analizė ir grafinis vaizdavimas atliktas MS Office Excel 2016 statistine programa. Tyrimo rezultatai ir išvados. Atlikus šeivamedžių uogų ekstrahavimą ultragarso aplinkoje, nustatytas šaldytų šeivamedžių uogų ekstraktų antioksidacinis aktyvumas ir fenolinių junginių kiekis yra statistiškai reikšmingai mažesnis, lyginant su nustatytu džiovintų uogų ekstraktų aktyvumu ir junginių kiekiu (p<0,05). Skirtingais būdais pagamintų ekstraktų analizės metu nustatyta, kad perkoliacijos būdu gaminti ekstraktai statistiškai reikšmingai pasižymi didesniu fenolinių junginių kiekiu ir antioksidaciniu aktyvumu (p<0,05). Šeivamedžių uogų ekstrakte nustatytas fenolinių junginių kiekis – 12,81 ± 0,25 GRE mg/ml, o antioksidacinis aktyvumas – 45,61 ± 0,91 μg/ml TE. Sirupai buvo gaminti su 50 proc. etanoliu ir džiovintomis šeivamedžių uogomis. Pagaminimo dieną, sirupo su cukraus pagrindu, nustatytas fenolinių junginių kiekis – 7,40 ± 0,10 GRE mg/ml, o sorbitolio pagrindu gaminto sirupo – 7,11 ± 0,10 GRE mg/ml (p>0,05). Skirtumas tarp sirupų antioksidacinio aktyvumo statistiškai nereikšmingas, atitinkamai – 14,26 ± 0,28 μg/ml TE ir 14,08 ± 0,20 μg/ml TE (p>0,05). Sirupų stabilumo tyrimo trukusio 6 mėnesius metu, nustatytas nežymus fenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo kitimas. Viso tyrimo metu, sirupai išliko malonaus skonio ir kvapo, išlaikė pradinę konsistenciją, cukraus koncentraciją bei pH. Cukraus ir sorbitolio pagrindu pagaminti sirupai išliko stabilūs viso tyrimo metu.

Master's thesis authored by Mahmoud Abdelkawy Mahmoud Sharshar titled "SURVEY ON DRUG- RELATED PROBLEMS IN PHARMACY ". Lect. Dr. Loreta Kubilienė is a scientific supervisor in the Department of Drug Technology and Social Pharmacy at the Faculty of Pharmacy at Lithuanian University of Health Sciences in Kaunas. The aim of the thesis: In order to ascertain the specific drug-related complications and their prevailing etiologies among individuals afflicted with diabetes mellitus. Objectives of the research:

1. Characterization of drug therapy problems in pharmacy.
2. Identification of drug therapy problems in pharmacy.
3. Identification of the potential clinical impact of drug therapy problems.
4. Determination if the pharmacists ' intervention taken to resolve drug therapy problems. Methodology: The present study used a questionnaire-based methodology and was conducted in Kaunas, Lithuania, with a special focus on laboratory visits. Data collection occurred from June to August 2023, namely from May 30th to June 8th, 2023, at endokrinologas Kaune Ligonine (Eiveniu Str. 2, LT 50161, Kaunas) ,Kaunas as LSMU vastine , GintarineVaistine ( Laisvės al. 110, Kaunas, 52300 Kauno m. sav., lithunia) and GintarineVaistine (Daukanto g. 11) & Some densely populated places, such as the bus station, train station, akropolis kaunas, Rimi, Maxima, LiDL. A convenient sampling strategy was used in the study, leading to the inclusion of a total of 100 persons who had been diagnosed with diabetes. By using a strand classification method and relying on credible scientific sources, substance-related concerns (DRPs) were identified. The acquired data was analyzed using the statistical software Statistical Program for Social Sciences (SPSS Inc., Chicago, Illinois, USA), specifically version 23.0. When the quantitative data had a parametric (normal) distribution, it was presented in the form of the mean³ standard deviation and ranges. In contrast, in the case of non-normally distributed variables, it was customary to use the median and inter-quartile range (IQR) as statistical measures. In addition, the qualitative elements were presented as numerical values and percentages. The assessment of data normality was conducted by the use of the Kolmogorov-Smirnov and Shapiro-Wilk tests. Results: Among the 100 patients, 59 individuals were diagnosed with diabetes, whereas management was implemented in 54 patients. The average duration at which the diagnosis was made was 6.13±3.90 years, with insulin being the prevailing therapy used in 45 cases (45%). The presence of hypertension was seen in 63 patients (63%), whereas the use of dietary supplements was reported in 37 patients (37%). 75 individuals used the pharmaceutical dosage calendar as a means to improve adherence. The majority of noncompliance cases (n = 41 sample; 41%) were dissatisfied with primary health care. This was followed by 39 cases who did not adhere to normal medication regimens, and 35 instances who did not comply with recommended medication regimens. The most prevalent adverse drug reactions (ADRs) observed were water retention, followed by anemia in 80 patients, dry mouth or thirst in 80 patients, hypoglycemia in 76 patients, and genital or urinary tract infection in 76 patients. Conclusion: The most important drug problems were failure of the patient to see his doctor on the specified dates, the patient’s failure to adhere to taking medication doses at the specified times (before or after eating), as well as in the correct doses, irregularity due to forgetfulness, irregularity as a result of the nature of the work due to him being outside the home all day, and thus he is unable to take all the doses and is forced to skip some doses, the patient's inability to buy medicines due to their high prices, especially type 1 diabetics, who need at least two types of injections + analysis strips, irregularity due to the unavailability of the same medication in pharmacies, the patient's deliberate irregularity, especially with type 1 diabetes, is his desire not to take injections outside the home, or his fear of injections in general, or the presence of unwanted side effects of the medication, or his feeling of lack of improvement despite his regular treatment, some patients suffer from several diseases and therefore take several medications at the same time, which affects the effectiveness of the medication as a result of drug interactions occurring with each other, which affects the effectiveness of some medications and the ineffectiveness of treatment as a result of the patient’s failure to adhere to the correct nutritional behavior that is consistent with the nature of his illness, or the patient’s exposure to constant psychological pressure, which affects the feasibility of treatment. this is noticeable among the educated and uneducated group.

T. Martinkutės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. A. Stankūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: ištirti farmacijos studijų programos studentų nuomonę apie jų karjeros galimybes. Tyrimo dalyviai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos studijų programos studentai. Tyrimo metodika: farmacijos studijų programos studentams buvo išdalintos anoniminės anketos. Tyrimas atliktas 2023 m. lapkričio mėnesį. Iš viso buvo surinktos ir analizėje panaudotos 206 teisingai užpildytos anketos. Rezultatai: dauguma studentų (79,1 proc.) teigė, kad karjera yra svarbi, bet nėra svarbesnė už asmeninį gyvenimą. Ketvirtadalis studentų (24,3 proc.) farmacijos studijas pasirinko, nes norėjo dirbti farmacijos srityje, o kas penktas (20,9 proc.) šias studijas pasirinko dėl specialybės perspektyvumo. Didžioji dalis (95,6 proc.) respondentų baigę studijas ketina dirbti pagal specialybę. 41,7 proc. farmacijos studentų labiausiai pageidauja dirbti vaistinėje. Dauguma respondentų (94,2 proc.) tikisi įsidarbinti Lietuvoje pagal savo specialybę ir 44,7 proc. apklausos dalyvių neketina išvykti dirbti farmacijos specialistais į užsienio šalis. Farmacijos studijomis dauguma (73,3 proc.) studentų yra patenkinti ir trečdalis (33,3 proc.) farmacijos studentų akivaizdžių farmacijos studijų trūkumų nepastebėjo. Išvados: rezultatai parodė, kad farmacijos studentams karjera yra svarbi, bet nėra svarbesnė už asmeninį gyvenimą. Pagrindiniai farmacijos studijų pasirinkimo motyvai buvo noras dirbti farmacijos srityje bei specialybės perspektyvumas. Didžioji dauguma studentų tikisi įsidarbinti Lietuvoje bei neketina išvykti dirbti į užsienio šalis. Dauguma studentų yra patenkinti farmacijos studijomis ir akivaizdžių trūkumų nepastebėjo. Rekomendacijos: aktyviau skleisti informaciją apie farmacijos studijų programą, plėsti praktikos vietų pasirinkimą, rengti daugiau susitikimų su potencialiais darbdaviais, padidinti praktinių užsiėmimų skaičių.

V. Mažintaitės magistro baigiamasis darbas „Maisto papildus vartojančių pacientų įpročių, patirčių ir lūkesčių tyrimas vaistinėje”. Mokslinio darbo vadovas doc. dr. Vaidas Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: Išanalizuoti maisto papildus vartojančių pacientų įpročius, patirtis ir lūkesčius vaistinėje. Tyrimo objektas: Maisto papildus vartojančių pacientų įpročiai, patirtys ir lūkesčiai. Metodika: Tyrimo pradžioje buvo rinkta ir analizuota mokslinė literatūra susijusi su magistro baigiamojo darbo tema, sudarytas darbo atlikimo planas, pasirinkti analizės metodai. Tyrimo atlikimui paruošta anketinė apklausa, kurią sudarė 27 klausimai. Tiriamojoje vaistinėje surinkta 191 anketa. Gauti duomenys analizuoti, paveikslai ir lentelės sudarytos taikant IBM SPSS (angl. Statistical Package for the social Science) programos 29.0.2.0. versiją. Rezultatai: Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad daugumą respondentų, vartojančių maisto papildus, sudarė moterys (66,9 proc.). Tyrime nustatyti pagrindiniai informacijos šaltiniai, iš kurių pacientai sužino apie maisto papildus: gydytojas (41,3 proc.), artimųjų / draugų rekomendacijos (41,3 proc.). Išsiaiškinta, kad maisto papildus respondentai dažniausiai vartoja imuninės sistemos stiprinimui (61,3 proc.) ir profilaktikai (32,5 proc.), kas lėmė imunitetą stiprinančių preparatų grupę būti dažniausiai vartojama tiriamojoje vaistinėje (65,6 proc.). Daugiau negu trečdalis pacientų maisto papildus vartoja nuolatos (37,5 proc.), o juos išsirenka rekomendacijų (66,3 proc.) ir kainos (52,2 proc.) atžvilgiu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad teigiamą maisto papildų vartojimo patirtį turėjo 86,3 proc. respondentų ir atitinkamai 84,4 proc. džiaugėsi papildų lūkesčių išsipildymu, kas patvirtino pacientų nuomonę, kad maisto papildai yra efektyvūs (81,9 proc.). Tyrimas parodė, kad 76,1 proc. tyriamųjų prieš maisto papildo pirkimą ar vartojimą konsultuojasi su vaistininku ir dažniausiai konsultacijos metu sužino apie vartojimo instrukcijas (65,8 proc.). Nustatyta, kad 80,5 proc. respondentų pasitiki vaistininko rekomendacijomis, 79,4 proc. pacientų konsultaciją apibūdina kaip aiškią ir konkrečią bei 81,8 proc. rekomenduotų savo draugams aptarti papildų vartojimą su vaistininku. Išvados: Atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma respondentų maisto papildus vartoja įtakoti savo įpročių, patirčių ir lūkesčių, kurie dažniausiai lemia netaisyklingą maisto papildų vartojimo praktiką. Tyrimas atskleidė, kad dauguma respondentų maisto papildus vartoja nuolatos imuninės sistemos stiprinimui ar profilaktiškai, galvodami, ne tik apie trūkstamų mineralų ir maisto medžiagų papildymą, bet ir su klaidingom viltim, kad taip organizmas bus apsaugotas nuo ligų. Taip pat tyrimas parodė, kad didžioji dalis respondentų pasitiki kitų rekomendacijomis labiau nei savo turėta patirtimi renkantis maisto papildus. Nors ne maža dalis respondentų informaciją apie maisto papildus gauna iš gydytojo ir farmacijos specialisto, didelis pasitikėjimas vyrauja ir tarp artimųjų / draugų rekomendacijų bei interneto, kas lemia nesikonsultavimą su vaistininku ir vartojimo poreikio nuosprendį pagal savo įsitikinimus. Nepaisant išankstinių nusistatymų ir vartojimo priežasčių beveik visi respondentai patvirtino gerą vartojimo patirtį, lūkesčių išsipildymą ir gerą maisto papildų efektyvumą.

M. Kaminskaitės magistro baigiamasis darbas „Magnio aliuminio metasilikato įtaka tablečių su augaliniais ekstraktais kokybei“. Mokslinis vadovas doc. dr. G. Drakšienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas – pagaminti tabletes, naudojant daugiafunkcinę medžiagą magnio aliuminio metasilikatą ir atlikti tablečių kokybės vertinimą. Tyrimo uždaviniai: Remiantis mokslinės literatūros analize, parinkti augalinį ekstraktą ir parengti tablečių su skirtingais magnio aliuminio metasilikato miltelių ir užpildų kiekiais, sudėtis. Ištirti tabletuojamo mišinio technologines savybes: birumą, kūgio kampą, tūrinį tankį, suberiamąjį tankį, Carr‘s indeksą, Hausnerio koeficientą. Nustatyti tablečių masės ir turinio vienodumą. Įvertinti magnio aliuminio metasilikato įtaką tablečių kokybės parametrams (dilumui, mechaniniam tvirtumui, drėkinimosi laikui ir vandens sugerčiai, suirimo laikui ir vaistinės medžiagos atpalaidavimui). Darbo objektas – vandenyje disperguojamos tabletės, turinčios skirtingus magnio aliuminio metasilikato kiekius. Metodai: įvertinus ingredientų technologines savybes ir atsižvelgus į rezultatus, sudarytos vandenyje disperguojamų tablečių formuluotės ir pagamintos tabletės taikant tiesioginio presavimo metodą. Pagamintų tablečių kokybė įvertinta remiantis Europos farmakopėjoje nurodytais testais: masės vienodumo, dilumo, atsparumo traiškymui, suirimo, vaistinės medžiagos atpalaidavimo. Įvertintas pagamintų vandenyje disperguojamų tablečių stabilumas. Rezultatai ir išvados: Siekiant parinkti tinkamą vandenyje disperguojamų tablečių gaminimo metodą, pirmiausiai buvo nustatytos ingredientų ir miltelių mišinių savybės. Kontrolinis mėginys be magnio aliuminio metasilikato pasižymėjo gana prastomis savybėmis. Į miltelių mišinius įdėjus skirtingus kiekius Neusilin®, pagerėjo miltelių savybės: kūgio kampas svyravo 24,6° – 33,0° ribose, Carr‘s indeksas buvo 16,67 – 28,57 ribose, Hausnerio koeficientas buvo 1,18 – 1,40 ribose. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, buvo nuspręsta vandenyje disperguojamoms tabletėms gaminti taikyti tiesioginio presavimo metodą. Atlikus kokybinius tablečių tyrimus buvo pastebėta, jog optimali Neusilin® US2 koncentracija vandenyje disperguojamoms tabletėms su guaranos sausuoju ekstraktu gaminti yra 30%. Nustatyta, kad su tokia Neusilin® US2 koncentracija vandenyje disperguojamos tabletės atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus: masės vienodumas 0,191 g (ribos 185 – 215 g), atsparumas traiškymui – 30,50 N (ribos 30 – 40 N), atsparumas dilumui – 99,85 % (turi būti ne mažiau kaip 99 %), suirimo laikas – 00:57 min (turi suirti iki 3 min.).

K. Koškinaitės magistro baigiamasis darbas „Mikroemulsijų su šaltalankių aliejumi modeliavimas ir technologija“/ mokslinis vadovas doc. dr. G. Kasparavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: pagaminti mikroemulsijas su šaltalankių uogų aliejumi ir įvertinti jų kokybę. Tyrimo objektas: mikroemulsijos (ME) su šaltalankių uogų aliejumi ir dekspantenoliu. Metodai: nustatomas ME termodinaminis stabilumas, vidutinis dalelių dydis ir polidispersiškumo indeksas (PDI), klampa, pH reikšmė, mechaninės savybes, stabilumas laikymo metu kambario temperatūroje (25±2 ºC). Nustatomas šaltalankių uogų aliejaus riebalų rūgščių (RR) kokybinis ir kiekybinis profilis dujų chromatografijos metodu, šaltalankių aliejaus bendras karotinoidų kiekis spektrofotometriškai bei aliejaus ir mikroemulsijų su šaltalankių aliejumi antioksidacinis aktyvumas 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) laisvųjų radikalų surišimo metodu. Tyrimo rezultatai: pagamintos trys termodinamiškai stabilios ME su 2 proc. šaltalankių aliejaus, 1 proc. dekspantenolio, 40 proc. surfaktanto polisorbato 80 ar polisorbato 80 ir sorbitano monooleato mišinio (9:1 ir 8:2) bei 10 proc. kosurfaktanto propilenglikolio. ME1 ir ME2 dalelių dydis siekė 11,74±0,12 ir 12,68±0,11 nm, ME3 101,2±1,72 nm, visų ME PDI < 0,3. ME pH reikšmė varijavo nuo 4,654±0,01 iki 4,825±0,03, klampa kito priklausomai nuo viskozimetro rotacijos greičio 566,4-764,4±2,9 mPa*s diapazone. Šaltalankių uogų aliejuje nustatytos omega-3, 6, 7, 9 rūgštys, didelis polinesočiųjų RR kiekis, bendras karotinoidų kiekis – 4,97±0,47 mg/g. Aliejaus antioksidacinis aktyvumas siekė 64,33±0,3 proc., o ME nuo 51,3±0,05 iki 57,81±0,03 proc. Išvados: nustatyta, kad a/v tipo mikroemulsijų su šaltalankių uogų aliejumi gamybai tinkamiausias surfaktantas buvo polisorbatas 80, kosurfaktantas – propilenglikolis. Termodinaminio stabilumo tyrimo metu nustatyta, kad mikroemulsijas su šaltalankių aliejumi stabilizuoja polisorbato 80 ir sorbitano monooleato mišiniai santykiais 10:0, 9:1 ir 8:2. Sorbitano monooleato įterpimas į mikroemulsijų sudėtį pagerina mikroemulsijų su šaltalankių aliejumi kokybę: mikroemulsijos, kurią stabilizavo polisorbatas 80 ir sorbitano monooleatas santykiu 9:1, polidispersiškumo indeksas buvo reikšmingai mažesnis (p < 0,05) nei mikroemulsijos, kurią stabilizavo tik polisorbatas 80, vidutinis dalelių dydis didėjo nereikšmingai. Sorbitano monooleato procentinės dalies didėjimas surfaktantų mišinyje daro reikšmingą įtaką mikroemulsijų pH reikšmei ir klampai (p < 0,05), bet neturi įtakos mikroemulsijų mechaninėms savybėms. Įvertinus 6 mėn. stabilumo tyrimo kambario temperatūroje rezultatus, mažiausiai kito ME2 kokybės parametrai (surfaktantų santykis 9:1). Šaltalankių aliejaus „Paira“ riebalų rūgščių profilis nėra visiškai būdingas šaltalankių uogų aliejui dėl nustatyto didelio polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio, kurį galėjo nulemti saulėgrąžų aliejus. Šaltalankių aliejus yra kokybiškas karotinoidų šaltinis, pasižymintis dideliu antioksidaciniu aktyvumu, didesniu nei mikroemulsijos su šaltalankių uogų aliejumi ( p < 0,05).

Tyrimo tikslas: Ištirti antibiotikų įsigijimo be receptų riziką Darbo uždaviniai: Nustatyti galimybę įsigyti antibiotikų be recepto vaistinėse; įvertinti alternatyvias įstatymų nenumatytas antibiotikų įsigijimo vietas; išanalizuoti vaistininkų suteikiamą informaciją pacientui, bandant įsigyti antibiotikų be recepto. Tyrimo objektas: Antibiotikai Tyrimo metodai: Tyrimui atlikti naudota slaptojo pirkėjo metodika. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2023m. liepos iki tų pačių metų gruodžio mėnesio. Tyrimo metu aplankytos vaistinės iš Kauno miesto ir Kauno rajono. Iš viso buvo aplankyta 150 vaistinių. Tyrimui atlikti naudoti 2 skirtingi scenarijai. Pirmojo scenarijaus metu pacientas teigia, kad jo mamai reikia antibiotiko amoksicilino bakterinio tonzilito gydymui, o antrojo scenarijaus metu prašomas tas pats antibiotikas tik imituojant alerginį rinitą. Duomenys pildyti tyrimo formoje iš karto o apsilankymo vaistinėje. Alternatyvios įstatymų nenumatytos antibiotikų įsigijimo vietos tirtos Kauno miesto turgavietėse. Aplankytos 5 turgavietės. Duomenys analizuoti SPSS programa. Tyrimo rezultatai: Iš 150 aplankytų vaistinių nei vienoje antibiotikai be recepto nebuvo išduoti. Paciento konsultacijos metu, farmacijos specialistai dažniausiai neužduodavo jokių klausimų (43%). Pas gydytoją apsilankyti siūlė apie 40% (N=60) vaisitninkų, o kitus gydymosi būdus siūlė 19% (N=28) vaistininkų. Alergijos simptomai buvo atpažinti 9 vaistinėse iš 60 (15%). Dažniausiai siūlyti preparatai bakterinio tonzilito atveju buvo purškalai gerklei, rečiau – skalavimo priemonės ir čiulpiamos tabletės. Imituojant alerginio rinito simptomus dažniausiai siūlyti preparatai nuo alergijos, nedidelė dalis siūlė preparatų slogai gydyti. Iš 7 aplankytų turgaviečių, 1 (14,28%) buvo parduodami antibiotikai be recepto. Išvados: Tyrimas atskleidė, kad galimybių įsigyti antibiotikų be recepto yra labai mažai. Taikant slaptojo pirkėjo metodą nustatyta, kad nei vienos vaistinės specialistas nesutiko parduoti antibiotikų be recepto. Įvertinant alternatyvias įstatymų nenumatytas antibiotikų įsigijimo vietas buvo atskleista, kad Kauno miesto turguose yra galimybė įsigyti antibiotikų nelegaliai. Mažiau nei puse farmacijos specialistų nukreipė pacientą pas gydytoją, šiek tiek didesnė dalis neuždavė jokių kitų klausimų. Penktadalis specialistų pasiūlė kitus gydymosi būdus. 51% farmacijos specialisto konsultacijų ivertinta teigiamai. Taip pat buvo rastas statistinis reikšmingumas tarp laukimo eilėje ir bendro aptarnavimo vertinimo Rekomendacijos: Farmacijos specialistams rekomenduojama skirti pakankamai konsultacijos laiko kiekvienam pacientui ir stengtis suteikti geriausią įmanomą konsultaciją išsiklausinėjant paciento visos naudingos informacijos ir patarti, kokios alternatyvos galimos jo gydymui, taip pat šviesti pacientus apie antibiotikų vartojimo ypatumus. Teisės aktų kūrėjams: atkreipti dėmesį į nelegalias receptinių vaistų pardavimo vietas.

Tomo Prusakovo magistro baigiamasis darbas „XIX a. I pusės medikamentinės terapijos vertinimas toksikologiniu požiūriu“. Mokslinis vadovas doc. dr. Vilma Gudienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas. Darbo tikslas: Įvertinti XIX a. I pusės medikamentinę terapiją toksikologiniu požiūriu. Darbo uždaviniai: apžvelgti 1801-2 m. ir 1830 m. receptų knygose išrašymų vaistų sudėtį remiamtis jau atliktais tyrimais; įvertinti ar nuo pacientui paskirtų vaistų galėjo pasireikšti nepageidaujami šalutiniai poveikiai, ar galėjo padidėti rizika susirgti kitomis ligomis; įvertinti paskirtos terapijos teigiamus bei neigiamus aspektus atsižvelgiant į dabartinius tyrimus. Tyrimo objektai ir metodika: Gretos Armonaitės suvesta duomenų bazė, analizuojant Vilniaus universiteto vaistinės receptų knygos turinį ir Telšių vaistinės receptų knygos analizę atlikusių V. Gudienės su Z. Šimaitienės duomenų suvestinė. Taikytas lyginamasis metodas, analizės rezultatai lyginami su kitų tyrėjų, analizavusių panašaus laikotarpio ir turinio rezultatais ir paskui atsižvelgiant į šiuolaikinius tyrimus tiriamas jų toksiškumas. Taip pat taikytas duomenų rinkimo ir sisteminimo, aprašomasis ir analitinis metodas.
Rezultatai: atlikus tyrimą nustatyta, jog XIX a. pradžios medikamentinę terapiją buvo pagrįsta augalinės, gyvūninės ir cheminės kilmės medžiagomis. Didžiąją jų dalį sudarė stipriai veikiančios ir toksinių savybių turinčios medžiagos, tokios kaip, nuodingoji ipekakuana (Carapichea ipecacuanha), opijus (Opium), juodoji drignė (Hyoscyamus niger), gyvsidabris (Hydrargyrum), švinas (Plumbum), ispaniškoji muselė (Cantharidae) ir kitos. Šių medžiagų ir iš jų pagamintų vaistų nesaugus vartojimas galėjo sukelti šalutinius poveikius: haliucinacijas, traukulius, priklausomybę, širdies sutrikimus, inkstų nepakankamumą, neurologinius pažeidimus ir kitus. Išvados: XIX a. pradžios medikamentinėje terapijoje gausu augalinių, gyvūninių, cheminių medžiagų, kurios yra stipriai toksiškos. XIX a. gydytojai išrašydavo vaistus su opijumi, juodąja drigne, nuodingąja ipekakuana, gyvsidabriu ir kitomis toksiškai veikiančiomis medžiagomis. Toksikologinių žinių trūkumas, nestandartizuotos medikamentų dozuotės, nesaugus ir netinkamas tokių vaistų vartojimas bei skyrimas galėjo tūrėti sunkių užsiliekančių ar net mirtinų pasekmių pacientų gyvenime.

Tyrimo tikslas: Įvertinti farmacijos studijų kūrimo ir vystymo eigą Tarpukario Lietuvoje. Tyrimo objektas: Farmacijos studijos Kaune 1922 metais – 1940 metais. Tyrimo metodika: Atliekant tyrimą taikytas istorinis tyrimo metodas. Vykdytas publikuotų istorinių šaltinių ir archyvinių dokumentų tyrimas, literatūros analizė, lyginamoji analizė, statistinių duomenų analizė ir analitinis interpretacinis metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) 1922 – 1940 metais farmacijos studijų programa buvo tvirtinama tris kartus ir atnaujintos programos turėjo teigiamų pokyčių: didėjo studijuojamų disciplinų, paskaitų ir laboratorinių darbų skaičius ir trukmė. Tai formavo platesnes farmacijos studentų žinias ir praktinius įgūdžius. 2. 1922 – 1940 metais viena didžiausių ir lėčiausiai sprendžiamų Farmacijos skyriaus problemų buvo dėstytojų trūkumas. Ilgą laiką visas farmacijos disciplinas dėstė vienintelis profesorius Petras Raudonikis. Kitos problemos: tinkamų patalpų, laboratorinės įrangos ir inventoriaus trūkumas buvo sprendžiamos efektyviau. 3. Palyginus Baltijos šalių ir dviejų JAV universitetų studijų programas nustatyta, kad programos turi tam tikrų skirtumų, Baltijos šalyse studijos labiau orientuotos į medicinines disciplinas, o JAV daugiau dėmesio skiriama vaistinių veiklos administravimui, kalboms ir ekonomikai. Kaimyninių valstybių – Latvijos , Estijos ir Lietuvos – studijų programos taip pat turėjo nemažai skirtumų, tai atskleidžia ribotą universitetų bendradarbiavimą.

T. Budriko magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. Ž. Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universteto Farmacijos fakulteto Farmacinių technologijų institutas – Kaunas. Darbo tikslas – atlikti farmacinių produktų, skirtų virškinimo sistemos funkcijai gerinti, receptūrų paiešką, taikant etnofarmacinius tyrimo metodus Kauno mieste. Darbo uždaviniai: Įvertinti virškinimo sistemos funkcijai gerinti skirtas receptūras, vaistinės augalinės bei kitos kilmės žaliavų, ruošiamų farmacinių formų paplitimą Kauno mieste. Įvertinti, kiek respondentų konsultuojasi su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl natūralios kilmės medžiagų naudojimo virškinimo sistemos sutrikimo tikslais. Įvertinti tyrimo metu nustatytų augalinės kilmės medžiagų vartojimo indikacijų atitikimą Europos vaistų agentūros monografijose pateiktoms vaistinių augalinių žaliavų vartojimo rekomendacijoms. Palyginti tyrimo metu gautus duomenis su Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Šimkūnaitės archyvo šaltinių duomenimis. Tyrimas vykdytas nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio Kauno mieste. Vykdant tyrimą, laikytasi Tarptautinės etnobiologijos draugijos etikos kodekso, kuris pabrėžia etinę atsakomybę ir pagarbą tyrimo dalyviams, jų kultūrai bei tradicijoms. Siekiant užtikrinti tyrimo etiškumą ir jo metodologijos tinkamumą, buvo gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr. BEC – FF – 06). Kauno mieste atliekamam tyrimui pasirinktas kokybinis pusiau struktūrizuoto interviu metodas. Tyrimo duomenų apdorojimui naudota „Microsoft Excel, 2023“ programa. Apklausti 26 respondentai. Apklaustųjų amžius svyravo nuo 42 iki 58 ir daugiau metų. Kauno mieste etnofarmaciniame tyrime dažniausiai virškinimo sutrikimo gydymui naudojamas paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.), kiaulpienė (Taraxacum officinale L.), krapai (Anethum graveolens L.), o dažniausia naudojimo indikacija – virškinimo gerinimas.