MF Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika (04.33)

Darbo autorius: Gerardas Grencevičius Darbo pavadinimas: Ankstyvos komplikacijos po krūtų rekonstrukcijos implantais ir jų rizikos veiksniai. Tyrimo tikslas: Atlikti LSMUL Kauno klinikose operuotų pacienčių analizę, kurioms buvo atlikta krūtų rekonstrukcija implantais, nustatyti ankstyvąsias komplikacijas ir jų rizikos veiksnius. Uždaviniai: 1. Nustatyti ankstyvąsias komplikacijas po krūtų rekonstrukcijos implantais. 2. Nustatyti rizikos veiksnius, kurie turi įtakos ankstyvųjų komplikacijų vystymuisi po krūtų rekonstukcijos implantais. 3. Palyginti gautus tyrimo rezultatus su literatūros duomenimis. Metodai: Retrospektyviai analizuotos LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje ir Krūtų chirurgijos skyriaus Chirurgijos klinikoje krūtų rekonstrukcijos implantais operuotų pacienčių ligos istorijos. Tyrimas apėmė vyresnių nei 18 metų moterų ligos istorijas, kurioms buvo atlikta krūties rekonstrukcija po profilaktinės krūtų pašalinimo operacijos dėl BRCA geno mutacijos arba krūties pašalinimo operacijos dėl krūties vėžio. Rinkti duomenys: komplikacijos po operacijos, pasireiškusios per 30 d. - pooperacinis kraujavimas, nekrozės, implanto protrūzijos, infekcijos, audinių surandėjimas (kapsulinės kontraktūros), seromų susidarymas taip pat galimi rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, KMI, gretutinės ligos ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas. Be to, buvo renkami duomenys apie BRCA geno mutaciją, pašalinto krūtų audinio svorį, prieš operaciją taikytą neoadjuvantinį gydymą bei operacijos tipą (vienmomentė ar atidėta). Tyrimo rezultatai ir išvados: Tyrimo metu nustatytos ankstyvosios komplikacijos po krūtų rekonstrukcijos implantais buvo: krūtų kontraktūra (6,6%), nekrozė (7,9%), infekcija (5,3%), asimetrija be kontraktūros (1,3%), pooperacinis kraujavimas (1,3%), seromos susidarymas (1,3%). Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingai didesnį komplikacijų pasireiškimą 30-45 metų pacienčių grupėje (p= 0,018), taip pat, pacientės, kurių KMI 30-34,9 kg/m2, buvo labiau linkusios patirti komplikacijas (p= 0,001). Pastebėta, jog rūkančioms pacientėms dažniau susidarė hematomos (p= 0,032). Be to, nustatyta, jog atidėta operacija siejosi su didesniu infekcijos paplitimu (p= 0,04). Dauguma tyrimo metu nustatytų komplikacijų sutapo su užsienio literatūroje pateiktais duomenimis. Priešingai nei užsienio literatūroje mūsų atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta implanto plyšimo komplikacija. Nustatyti rizikos veiksniai taipogi didžąja dalimi sutapo su kitų autorių atliktais tyrimais. Skirtingai nei kitų tyrimų duomenimis, šio tyrimo metu nenustatėme statistiškai reikšmingo ryšio tarp ankstyvųjų komplikacijų ir šių rizikos veiksnių: gretutinių ligų, operacijos priežasties, pašalintų krūtų svorio, neoadjuvantinio gydymo.

Praktinės rekomendacijos: Siūloma atlikti tyrimus, kuriuose būtų įtraukiamas didesnis pacienčių skaičius bei stebėjimo laikotarpis. Taip pat rekomenduojama atlikti multicentrinį tyrimą, kurio metu būtų galima atsižvelgti į skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų kriterijus, pagal kuriuos yra atrenkamos pacientės krūtų rekonstrukcinei operacijai implantais, ankstyvųjų komplikacijų pasireiškimą ir jų ryšį su rizikos veiksniais.

1. SANTRAUKA Autorius: Karolina Baltrušaitytė Darbo pavadinimas: 2020 – 2022 metų LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos veido srities bazalinių ląstelių karcinomos chirurginio gydymo ir recidyvavimo dažnio apžvalga Tikslas: Išanalizuoti pacientų, kuriems 2020 – 2022 metais LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje buvo nustatyta bazalinių ląstelių karcinoma veido srityje, operacinio gydymo rezultatus ir recidyvavimo dažnį. Uždaviniai: Nustatyti ir palyginti pacientų, kuriems LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje diagnozuota veido srities bazalinių ląstelių karcinoma, charakteristikas. Įvertinti navikų lokalizacijos ir dydžio veido srityje pasiskirstymą, morfologinius tipus bei operacinio gydymo taktikas, radikalumą ir radikalumo sąsajas su recidyvavimo dažniu. Darbo metodika: LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje atlikta retrospektyvi pacientų, kuriems buvo taikytas veido srities BLK operacinis gydymas nuo 2020 metų sausio 1 d. iki 2022 metų gruodžio 31 d., ligos istorijų duomenų analizė. Pacientų ligos istorijos atrinktos pagal TLK – 10 – AM kodus : C44.0 – C44.3. Gauti duomenys apdoroti IBM SPSS Statistics 27.0 programa. Rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 449 moterys ir 319 vyrų, pacientų amžiaus vidurkis siekė 73,2 metus. Labiausiai paplitusios BLK lokalizacijos nustatytos skruosto (25,3 %) ir nosies (22,9 %) srityse. Vidutinis naviko dydis statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp lyčių, atitinkamai moterų 1,1 ± 0,8 cm, vyrų – 1,2 ± 0,8 cm. Dažniausiai pastebėtas infiltracinis morfologinis tipas sudarė 529 atvejus (68,9 %). Siekiant pašalinti navikus, ekscizija su fasciokutanine plastika, kuri sudarė 647 atvejus (84,2 %), buvo reikšmingai dažniau atliekama chirurginė procedūra, lyginant su kitomis operacijų taktikomis. Radikalios BLK ekscizijos siekė 79,3 %, o neradikalios – 18,2 %. Nustatyta svari koreliacija tarp neradikaliai išoperuotų navikų ir didesnio recidyvavimo dažnio, lyginant su radikaliu pašalinimu (atitinkamai 22,9 % ir 9,4 %). Neradikaliai pašalintų navikų atveju tolimesnis gydymas žymiai dažniau apėmė rekomendaciją tikslingai reekscizijai (40,0 %) bei pakartotinę eksciziją po 0 – 12 mėnesių (28,6 %). Išvados: Dažniausiai bazalinių ląstelių karcinomos chirurginis gydymas taikytas vyresnio amžiaus pacientams, iš kurių moterys sudarė daugumą. Didžiausias navikų skaičius nustatytas skruosto bei nosies srityse, BLK dydis statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp lyčių, labiausiai paplitęs morfologinis tipas – infiltracinis. Ekscizija su fasciokutanine plastika buvo dažniausiai pasirinkta chirurginio gydymo procedūra. Radikalios BLK ekscizijos, kurios 4 kartus viršijo neradikalių operacijų skaičių, buvo siejamos su žemesniu recidyvavimo dažniu lyginant su neradikalių operacijų išeitimis.

Autorius: Kristupas Augustas Suslavičius Darbo pavadinimas: Skirtingos monopolinės bei bipolinės diatermijos galios įvertinimas krūtų redukcijos operacijų rezultatams Tikslas: Išanalizuoti skirtingos monopolinės bei bipolinės diatermijos galios nustatymų poveikį komplikacijoms, pooperaciniam skausmui, operacijos, drenažo trukmei bei pasitenkinimui po krūtų redukcijos operacijos. Uždaviniai: Palyginti pacienčių, kurioms buvo naudoti skirtingi monopolinės bei bipolinės diatermijos galios nustatymai krūtų redukcijos metu: 1. Komplikacijų pobūdį bei dažnį; 2. Skausmo intensyvumą, jo trukmę, suvartotą nuskausminamųjų vaistų kiekį; 3. Operacijos ir drenažo trukmes bei stacionare praleistą laiką; 4. Spenelių jautrumo pokyčius; 5. Estetinį bei funkcinį pasitenkinimą. Metodai ir dalyviai: Retrospektyvinis 142 pacienčių tyrimas, kurioms 2023–2024 m. atlikta krūtų redukcija dėl hipertrofijos, taikant skirtingos monopolinės bei bipolinės diatermijos galios nustatymus. Tyrimas atliktas LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Jo metu naudoti du elektrochirurginiai generatoriai: Valleylab Force FX™ bei BOWA ARC 350. I grupę sudarė 63 pacientės, kurioms krūtų redukcija buvo atliekama naudojant žemesnę galią (25 – 40W), II grupę sudarė 79 pacientės, kurioms buvo naudojama aukštesnė galia (40 – 60W). Duomenys analizuoti naudojant dvi programines įrangas: GraphPad Prism 9.5.1 bei Microsoft Excel 16.82 programinės įrangos versiją.
Rezultatai: Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp I bei II grupės amžiaus, KMI, gretutinių ligų, pašalintos audinių masės bei pasirinktos spenelį maitinančios kojytės nebuvo. Statistiškai reikšmingo komplikacijų dažnio skirtumo tarp grupių I (26,98 proc.) bei II (31,65 proc.) nebuvo. Statistiškai reikšmingai daugiau pacienčių po operacijos jautė sukietėjimų II (27,85 proc.) nei I grupėje (15,87 proc.). Reikšmingai daugiau skausmo jautė II (mediana – 5) nei I grupės (mediana – 4) pacientės. Statistiškai reikšmingai ilgiau operacija užtruko I (mediana – 152,5 min) nei II grupėje (mediana – 120 min). Reikšmingai trumpesnė drenažo trukmė buvo I grupėje (mediana 1 diena) nei II grupėje (mediana 1,75 dienos). Dažniausiai I (37,21 proc.) bei II grupės (35,29 proc.) pacientės teigė, kad spenelių jautrumas nepakito. Tiriamųjų estetinis bei funkcinis pasitenkinimas po operacijos I bei II grupėje mediana buvo 10 balų. Išvados: Naudojant žemesnę diatermijos galią po operacijos, rečiau susiformuoja sukietėjimai krūtyse, vargina mažesnis skausmas, trumpesnė drenažo trukmė, tačiau naudojant aukštesnę galią, operacija užtrunka trumpiau.

Autorius: Laura Liutkauskaitė Darbo pavadinimas: Ankstyvos komplikacijos po krūtų redukcijos operacijų ir jų rizikos veiksniai Tikslas: Išsiaiškinti ir įvertinti pacienčių, kurioms buvo atlikta krūtų redukcija, ankstyvas pooperacines komplikacijas bei jų rizikos veiksnius. Uždaviniai: 1. Nustatyti ankstyvas pooperacines krūtų redukcijos komplikacijas bei jų dažnį; 2. Išanalizuoti ankstyvų komplikacijų po krūtų redukcijos operacijų rizikos veiksnius ir jų paplitimą; 3. Įvertinti operacinio gydymo metodo įtaką ankstyvų komplikacijų po krūtų redukcijos išsivystymui. Metodai ir dalyviai: Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Retrospektyviniu būdu buvo renkami pacienčių, kurioms buvo atlikta krūtų redukcijos operacija 2023 metais, ligos istorijų bei operacijų protokolų duomenys. Gauti duomenys analizuoti naudojantis IBM SPSS Statistics 29.0 programa. Rezultatai: Tiriamosios grupės atrankos kriterijus atitiko ir į tyrimą buvo įtrauktos 164 pacientės. Ankstyvos komplikacijos pasireiškė beveik pusei (45,1 proc.) tiriamųjų. Penktadaliui (20,7 proc.) pacienčių žaizdos gijo ilgiau nei įprastai, dešimtadaliui (11 proc.) pasireiškė žaizdos infekcija. Kitos komplikacijos buvo retesnės, pasitaikė < 5 proc. atvejų (4,9 proc. spenelio nekrozė, 4,3 proc. riebalų nekrozė, 3 proc. hematoma, 1,8 proc. seroma). Amžius ir KMI statistiškai reikšmingos įtakos komplikacijų išsivystymui neturėjo (p > 0,05). Gretutinėmis ligomis sergančios tiriamosios statistiškai reikšmingai dažniau patyrė žaizdos infekciją, o vartojančios kontraceptines tabletes spenelio nekrozę (p < 0,05). Rūkančioms pacientėms reikšmingai dažniau pasireiškė riebalų nekrozė (p < 0,05). Gimdžiusios bei krūtimi maitinusios moterys statistiškai reikšmingai mažiau patyrė komplikacijų (p < 0,05). Didesnes apimtis (apimtis per krūtinę ir po krūtine) turėjusioms pacientėms dažniau pasireiškė infekcija (p < 0,05). Skirtingos operacinės technikos statistiškai reikšmingo skirtumo bendram komplikacijų dažniui neturėjo (p > 0,05). Komplikacijos dažniau pasireiškė pacientėms, kurioms atlikta didelio krūtų audinių kiekio redukcija (p < 0,05). Operacijos trukmė statistiškai reikšmingos įtakos komplikacijoms neturėjo (p > 0,05). Išvados: Ankstyvų komplikacijų dažnis po krūtų redukcijos operacijų buvo 45,1 proc. Nustatytos komplikacijos: uždelstas žaizdos gijimas 20,7 proc., infekcija 11 proc., spenelio nekrozė 4,9 proc., riebalų nekrozė 4,3 proc., hematoma 3 proc., seroma 1,8 proc. Rūkymas, gretutinės ligos, kontraceptinių tablečių vartojimas statistiškai reikšmingai didino komplikacijų riziką. Gimdymas ir maitinimas krūtimi statistiškai reikšmingai mažino komplikacijų riziką. Skirtingos operacinės technikos statistiškai reikšmingo skirtumo bendram komplikacijų dažniui neturėjo.

Autorius: Saulius Knystautas Darbo pavadinimas: Pacientų patirties įvertinimas po viršutinių vokų ptozės korekcijos atliekant blefaroplastiką LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje 2019 – 2022 metais Tikslas: Išanalizuoti pacientų, kuriems buvo atlikta viršutinių vokų plastinė operacija dėl viršutinio voko ptozės, sąlygotos minkštųjų audinių pertekliaus, patirtį LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje 2019 – 2022 metais. Uždaviniai: Išanalizuoti LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos pacientų, turinčių viršutinių vokų ptozę, sąlygotą minkštųjų audinių pertekliaus, charakteristikas, priešoperacinę, operacinę, pooperacinę skausmo ir nerimo patirtį bei pasitenkinimą operacijos rezultatu. Metodai ir dalyviai: Tiriamasis darbas atliktas LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Retrospektyviai buvo renkami ir analizuojami pacientų, gydytų operaciniu būdu nuo 2019 metų sausio 1 d. iki 2022 metų gruodžio 31 d. dėl minkštųjų audinių pertekliaus sąlygotos viršutinių vokų ptozės ligos istorijų duomenys. Taip pat atlikta anketinė atrinktų pacientų apklausa panaudojant adaptuotą FACE-Q pacientų patirties ir pasitenkinimo klausimyną. Gauti duomenys analizuoti naudojantis IBM SPSS Statistics 27.0 programa. Rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 16 vyrų ir 119 moterų. Vietinės infiltracinės nejautros procedūros sukeliamą skausmą tiriamieji vertino nuo 1 iki 9 balų, mediana 4 balai. Skausmas operacijos metu buvo vertinamas nuo 0 iki 10 balų, mediana – 2 balai. Pooperacinį skausmą tiriamieji vertino nuo 0 iki 9 balų, mediana – 2 balai. Nerimą priešoperaciniu laikotarpiu pacientai vertino nuo 0 iki 10 balų, mediana 3 balai. Nerimas operacijos metu taip pat buvo vertinamas nuo 0 iki 10 balų, mediana 3 balai. Nerimas pooperaciniu laikotarpiu buvo vertinamas nuo 0 iki 8 balų, mediana 0 balų. Beveik pusė (48,9 proc.) pacientų atsakė, kad viršutinių vokų plastikos operacija praėjo geriau negu jie tikėjosi. Taip pat beveik pusė (49,6 proc.) pacientų nurodė, jog operacijos eiga atitiko jų lūkesčius. Išvados: Dažniausiai viršutinių vokų plastikos operacija dėl minkštųjų audinių pertekliaus buvo atliekama vidutinio amžiaus moterims. Pacientai vietinės infiltracinės nejautros procedūros metu patyrė vidutinio stiprumo skausmą, o operaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu patyrė silpną skausmą. Pacientai priešoperaciniu, operaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu patyrė silpną nerimą. Pacientų pasitenkinimo lygis operacijos rezultatu yra aukštas, operacijos eiga – viršijanti arba atitinkanti pacientų lūkesčius, komplikacijos retos.

Darbo autorius: Emilija Dedelytė Darbo pavadinimas: Plaštakos funkcijos palyginimas po atviro ir endoskopinio riešo kanalo tunelinio sindromo chirurginio gydymo. Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti LSMUL KK pacientų plaštakos funkciją ir simptomus po atviro ir endoskopinio riešo kanalo tunelinio sindromo chirurginio gydymo. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų skausmo įvertinimus pagal vizualinę analogų skalę (VAS) iki operacijos, ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniais periodais. 2. Įvertinti pacientų plaštakos funkciją pagal rankos, peties ir plaštakos negalios klausimyną (DASH) iki operacijos, ankstyvuoju bei vėlyvuoju pooperaciniais periodais. 3. Išanalizuoti ir palyginti pacientų vizualinių analogų skalės bei DASH klausimyno įvertinimus bei nustatyti jų skirtumus, taikant skirtingus riešo kanalo tunelinio sindromo chirurginio gydymo metodus. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliekamas LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos bei Ortopedijos-traumatologijos klinikose. Pacientų buvo paprašyta įvertinti skausmą pagal vizualinių analogų skalę bei užpildyti DASH kasdienės veiklos ir viršutinės galūnės negalios vertinimo klausimyną operacijos dieną. Vėliau pacientai buvo pakartotinai apklausti telefonu po operacijos praėjus 1 savaitei, 1 mėnesiui bei 3 mėnesiams. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS statistics 20.0 ir Microsoft Excel 2017 programiniais paketais. Rezultatai: Visais tirtais pooperaciniais laikotarpiais pacientų rankos skausmas ir plaštakos funkcija, vertinant pagal DASH, reikšmingai mažėja abejose grupėse. Prieš operaciją VAS vidurkis 5,84 (SN ± 1,66), po 1 sav. vidurkis 2,34 (SN ± 1,52) po 1 mėn. vidurkis 1,36 (SN ± 1,14), po 3 mėn. – 0,48 (SN ± 0,59). Prieš operaciją DASH balų vidurkis buvo 51,12 (SN± 17,25), po 1 sav. vidurkis 33,27 (SN ± 15,64) po 1 mėn. nustatytas vidurkis- 16,48 (SN ± 12,06), po 3 mėn. – 3,69 (SN ± 4,01). Išvados: 1. Įvertinus atviros ir endoskopinės retinakuliotomijos rezultatus, nustatyta, jog abu gydymo metodai pasiekia gerų rezultatų, abejose grupėse skausmas vertinant po 1 sav., po 1 ir 3 mėnesių reikšmingai mažėja bei plaštakos funkcija, vertinant pagal DASH, gerėja.2.Pacientų, operuotų endoskopinės retinakuliotomijos metodu, skausmas ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniu periodu buvo mažesnis lyginant su atviros operacijos grupe, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.3. Plaštakos funkcija (pagal DASH klausimyno įvertinimus) endoskopiniu chirurginiu metodu gydytoje grupėje visais vertintais pooperaciniais laikotarpiais (po 1 savaitės, po 1 ir 3 mėnesių) buvo geresnė.

Darbo pavadinimas: Lėtinių kojų žaizdų gijimo greičio apskaičiavimas ir reikšmė. Tikslas: Įvertinti lėtinių kojų žaizdų preliminarų sugijimo laiką pagal žinomus žaizdos dydžio pokyčius gydymo eigoje Uždaviniai:

1. Apskaičiuoti kojų lėtinių žaizdų matmenis ir jų pokytį per gydymo epizodą.

2. Įvertinti kojų lėtinių žaizdų gijimo greitį.

3. Sudaryti prognozes kada būtų galima tikėtis visiško žaizdų sugijimo. Tyrimo objektas: pacientai, kurie 2014-2018 metais buvo stacionarizuoti į LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos kliniką dėl lėtinių kojų žaizdų. Tiriamųjų atranka ir tyrimo metodai: naudojantis turima pacientų, gydytų 2014-2018 metais LSMUL KK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje dėl lėtinių kojų žaizdų, duomenų baze, atlikti planimetriniai žaizdų antspaudų matavimai. Iš išmatuotų rodiklių atlikti išvestiniai skaičiavimai žaizdų gijimo greičiui apskaičiuoti ir sugijimo prognozei nustatyti. Pacientų žaizdų duomenys apdoroti IBM SPSS Statistics 20 programa. Tyrimo metu gautų duomenų konfidencialumo užtikrinimas: tyrimo metu analizuojami pacientų žaizdų duomenys, t.y žaizdų matmenys, jų kitimo dėsningumai, atliekami išvestiniai skaičiavimai. Turimi duomenys yra nuasmeninti. Tyrimo metu nenaudojami tiriamųjų vardai, pavardės, gyvenamieji adresai ar kita asmeninė informacija. Kiekvienam tiriamąjam priskiriamas unikalus kodas, kurio dekodavimas šio tyrimo vykdytojui nėra prieinamas dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tyrimo rezultatai paskelbti tik apibendrinti. Galimas rizikos bei žalos pacientams įvertinimas: tyrimas atliekamas analizuojant pacientų žaizdų matmenų duomenis. Tiesioginio kontakto su pacientais nebuvo. Naudojami žaizdų antspaudai buvo surinkti ankstesnio tyrimo metu. Rezultatai: Visiems, tyrime dalyvaujantiems pacientams, buvo taikytas vienodas gydymas, kurį sudarė žaizdų perrišimai steriliais tvarsčiais, drėgnos žaizdų aplinkos palaikymas bei kompresinė terapija. Didžiąją dalį pacientų sudarė ambulatoriniai ligoniai. Iš viso, buvo ištirta 81 lėtinių kojų žaizdų iš 67 pacientų. Gydymo epizodo pabaigoje, 11 (13,6 %) žaizdų matmenys padidėjo, 54 (66,6 %) žaizdų matmenys mažėjo, 16 (19,8 %) žaizdų visiškai sugijo. Vidutinis laikas, kiek pacientas buvo gydomas buvo 48,4 dienos. Pirminės vidutinės žaizdų perimetro ir ploto reikšmės atitinkamai buvo 6,24 cm ± 0,48 cm ir 4,07 cm² ± 0,67 cm². Apskaičiuota galutinė žaizdos perimetro reikšmė buvo 3,51 cm ± 0,45 cm, ploto – 1,83 cm² ± 0,44 cm². Pagal vidutinius žaizdų matmenis gydymo pradžioje ir pabaigoje, apskaičiuotas vidutinis žaizdos matmenų pokytis per gydymo epizodą: perimetro – 2,72 cm ± 0,29 cm, ploto – 2,23 cm² ± 0,44 cm². Remiantis Slovėnijos mokslininko D. Cukjati sudaryta formule, apskaičiuotas lėtinių žaizdų gijimo greitis. Greičiausiai žaizda gijo 0,935 mm/d greičiu, lėčiausiai – 0,002 mm/d greičiu. Suskaičiuotas vidutinis žaizdų gijimo greitis – 0,1057 mm/d ± 0,06 mm/d. Apskaičiavus gijimo greitį bei nustačius rodiklį q, kuris parodo kiek kartų žaizdos plotas yra didesnis už perimetrą, matematiškai buvo nustatyta prognozė, kad vidutiniškai žaizda sugis po 102 dienų nuo gydymo pradžios. Svarbu paminėti, kad žaizdų vidutinis greitis ir prognozė skaičiuoti remiantis ne visų, o 70 lėtinių žaizdų matmenų duomenimis, t.y. pagal naudojamą formulę nebuvo įmanoma apskaičiuoti gijimo greičio ir prognozės žaizdų, kurių matmenys gydymo metu didėjo. Išvados:

4. Per vidutinį, 48,4 dienas trukusį stebėjimo periodą, žaizdų perimetras vidutiniškai sumažėjo 43,59 % (2,72 cm ± 0,29 cm), žaizdos plotas sumažėjo 54,79 % (2,23 cm² ± 0,44 cm²).

5. Apskaičiuotas vidutinis žaizdos gijimo gretis yra 0,1057 mm/d ± 0,06 mm/d.

6. Vidutinė 4,07 cm² ± 0,67 cm² ploto lėtinė žaizda, gyjanti vidutiniu 0,1057 mm per dieną greičiu, apytiksliai sugis per 102 dienas.

Viljamas Sipavičius. Suaugusiųjų nudegimų epidemiologija Lietuvoje 2016 – 2020 metais Darbo tikslas ir uždaviniai. Įvertinti suaugusiųjų nudegimų epidemiologiją Lietuvoje 2016-2020 metais ir nustatyti nudegimų traumatizmo tendencijas. Ištirti 2016-2020 metų ligotumo dėl nudegimų ir stacionarizuotų suaugusių pacientų rodiklius, demografinius duomenis pagal lytį, žaizdų lokalizaciją, nudegimo traumų priežastis. Metodai. Tyrimui panaudoti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys, apskaičiuoti iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos informacinės sistemos SVEIDRA. Išanalizuoti penkerių metų laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31 duomenys. Surinkti duomenys buvo suskirstyti į pacientų lytį, pacientų ligotumą, stacionarinius pacientus, nudegimų priežastis, nudegimų lokalizaciją. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 23.0 programinę įrangą. Tyrimo rezultatai. Bendras ligotumas sumažėjo nuo 7140 iki 5466 atvejų ir bendras stacionarizuotų suaugusių pacientų skaičius sumažėjo nuo 570 iki 395 atvejų. Dažniausiai ligotumas buvo dėl riešo bei plaštakos (20,53 %) ir akies bei jos priedinių organų (21,34 %) nudegimų. Daugiausiai stacionarizuota dėl klubo bei kojos (21,85 %) ir liemens (18,4 %) nudegimų. Dažniausios nudegimo priežastys buvo ugnies, liepsnos poveikis (23,34 %), sąlytis su karštu maistu, gėrimais, riebalais ir maistiniais aliejais (20,52 % ), su kitais karštais skysčiais (17,71 %). Ligotumą dėl nudegimų patyrė 55,51 % vyrų ir 44,49 % moterų, (p<0,05). Stacionarizuota 66,48 % vyrų ir 33,52 % moterų (p<0,05). Išvados. Per 2016-2020 metų laikotarpį Lietuvoje nudegimus patyrė 32469 suaugusiųjų, 2437 pacientai buvo stacionarizuoti. Dažniausiai ligotumas buvo dėl riešo ir plaštakos, akies bei jos priedinių organų nudegimų, o stacionarizuota dėl klubo bei kojos ir liemens nudegimų. Dažniausios nudegimų priežastys buvo ugnies, liepsnos poveikis, sąlytis su karštu maistu, gėrimais, riebalais ir maistiniais aliejais, su kitais karštais skysčiais. Dėl nudegimų ligotų ir stacionarizuotų vyrų buvo daugiau nei moterų (p<0,05). Pastebima teigiama tendencija, nes Lietuvoje nudegusių pacientų skaičius mažėja.

Rokas Paškevičius Pacientų, sergančių delno fascijos fibromatoze (Diupitreno liga), plaštakos funkcijos ir ligos stadijos santykio nustatymas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti dėl Diupitreno ligos gydytų pacientų rankos funkciją prieš operaciją ir palyginti ją su ligos stadija. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti pacientų rankos funkcinę būklę prieš operaciją; 2. Nustatyti DASH klausimyno tinkamumą Diupitreno ligos vertinimui; 3. Objektyviai įvertinti Diupitreno ligos stadiją; 4. Įvertinti ligos sunkumą priklausomai nuo amžiaus; 5. Išanalizuoti rankos funkcinės būklės ryšį su ligos stadija. Tyrimo metodai. Siekiant išsiaiškinti DASH klausimyno sąsają su Tubiana klasifikacija, tiriamajai grupei buvo išdalinti DASH klausimynai, įvertinti jų rezultatai ir objektyviai goniometru išmatuoti pažeistų pirštų sąnarių ekstenzijos deficitai, o kontrolinėje grupėje, kur vertinti pacientai sergantys riešo kanalo tuneliniu sindromu, vertintas tik DASH klausimyno rezultatas. Vertinti ligos sunkumą pasitelkta Tubiana klasifikacija. Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) 27.0 programinės įrangos versiją. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 193 pacientai. 132 pacientai sergantys Diupitreno liga ir kuriems numatytas chirurginis gydymas buvo tiriamoji grupė, o 61 pacientas sirgo riešo kanalo tuneliniu sindromu ir sudarė kontrolinę grupę. Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiąją pacientų dalį sudaro vidutinio ir vyresnio (>50m.) amžiaus vyrai. Diupitreno liga sergančių pacientų DASH prieš operaciją mediana buvo 12,50 (0,00-90,83), o dažniausiai pasitaikanti ligos stadija pagal Tubiana klasfikaciją buvo II (38,64%). DASH priklausomybė nuo klinikinės stadijos nustatyta nebuvo (p=0,143). Ligos sukelto funkcinio plaštakos sutrikimo priklausomybė nuo paciento amžiaus taip pat nenustatyta (p>0,05). Išvados. 1. Prieš operaciją nustatytas vidutinis DASH nurodo nesunkų funkcijos sutrikimą; 2. DASH klausimynas nėra geras įrankis vertinti Diupitreno ligos sukeltus plaštakos funkcinius parametrus dėl savo struktūros netinkamumo; 3. Nustatyta, kad dažniausiai į gydymo įstaigą pacientai atvykdavo sirgdami II stadijos Diupitreno liga; 4. Tyrimo duomenys patvirtino, kad didžioji dalis Diupitreno liga sergančių pacientų yra vidutinio ir vyresnio amžiaus (>50 m.) vyrai; 5. Tarp DASH klausimyno ir klinikinės stadijos vertinimo pagal Tubiana klasifikaciją nebuvo rasta statistiškai reikšmingo ryšio.

Darbo autorius: Vincentas Natkevičius Darbo pavadinimas: Pacientų, patyrusių kąstinius veido sužalojimus, gydymo LSMUL Kauno klinikose retrospektyvinė analizė. Tyrimo tikslas: Atlikti, veido kąstinius sužalojimus patyrusių pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose analizę ir ištirti epidemiologines charakteristikas, sužalojimo aplinkybes ir gydymo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti veido kastinių sužalojimų epidemiologines ir demografines charakteristikas; 2) Ištirti veido kąstinių sužalojimų aplinkybes; 3) Ištirti veido kąstinių sužalojimų žaizdų charakteristikas; 4) Ištirti kokios buvo atliktos operacijos; 5) Ištirti kaip ilgai truko stacionarinis gydymas; 6) Ištirti antibiotikų paskyrimo charakteristikas. Tyrimo metodika: Atliktas retrospektyvinis, 2015 – 2019 m. LSMUL Kauno klinikose dėl veido kąstinių sužalojimų gydytų pacientų, tyrimas. Tirti 32 atskiri pacientai patyrę veido kąstinius sužalojimus. Pacientai atrinkti pagal nurodytas TLK – 10 – AM koduotas diagnozes ir aplinkybės kodus. Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumo sąlyga tikrinta Shapiro-Wilk testu. Siekiant charakterizuoti analizuojamą imtį buvo naudota aprašomoji statistika. Rezultatai nepasiskirstę pagal normalųjį skirstinį išreikšti pasinaudojant medianą. Hipotezių tikrinimui pasirinktas p<0,05 reikšmingumo lygmuo. Rezultatai: Jauniausias pacientas buvo 1 mėn. amžiaus, vyriausias 85 metų amžiaus. Amžiaus mediana 25 metai, 14 (43,8%) pacientų buvo nepilnamečiai. Vaikai iki 10 metų amžiaus sudarė 40,6% (N=13) visų pacientų. Daugiausiai žmonių (N=29, 90,6%) nukentėjo nuo šuns, 2 (6,3%) žmonės nukentėjo nuo katės įkandimo, iš jų 51,6% (N=16) atvejų įkando savas augintinis. Didžioji dalis pacientų (N=18, 56,3%) buvo gydyti Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Daugumai (N=22, 68,8%) pacientų traumos metu buvo pakenkta vienai anatominei sričiai. Dažniausiai sužalotos vietos - viršutinė arba apatinė lūpa (N=17, 53,1%) ir nosis (N=12, 37,5%). Dažniausiai žaizdos dydis buvo >2 - ≤4 cm intervale (N=13, 40,6%). Stacionarizavimo trukmė svyravo nuo 1 lovadienio iki 12 lovadienių, mediana buvo 2 lovadieniai. Daugiausiai buvo atlikta pirminio chirurginio žaizdos sutvarkymo operacijų (N=22, 68,8%), 8 (25%) pacientams buvo atliktos rekonstrukcinės operacijos vietiniais lopais. Didžiajai daliai pacientų (N=28, 87,5%) po operacijos buvo taikytas gydymas antibiotikais. Dažniausiai pasirinktas preparatas (N=14, 43,8%) buvo amoksicilinas su klavulano rūgštimi. Išvados: Dažniausiai nukentėjo vaikai iki 10 metų amžiaus, nuo savo auginamo šuns. Dažniausiai pažeidžiama viena anatominė sritis – lūpos arba nosis. Dažniausiai atliekama operacija – pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Stacionarinio gydymo mediana – 2 lovadieniai. Daugumai žmonių buvo skirtas antibiotinis gydymas amoksicilinu su klavulano rūgštimi.