FARMACIJOS FAKULTETAS (03)

Disertacijos tikslas – įvertinti liposominių ir mikrokapsuliuotų modifikuoto atpalaidavimo formų įtaką naringino ir naringenino tirpumui bei nustatyti technologinių parametrų poveikį mikrokapsulių kokybei ir veikliųjų medžiagų tirpimui in vitro. Pirmojoje darbo dalyje optimizuotos tvarios greipfrutų žievių ekstrakcijos ir hidrolizės sąlygos, siekiant padidinti flavanonų (naringino ir naringenino) išeigą. Taip pat įvertinta pagalbinių medžiagų įtaka ekstrakcijos efektyvumui, stabilumui ir antioksidaciniam aktyvumui. Antrojoje dalyje in vivo pelių modelyje palygintas greipfrutų žievės ekstrakto ir gryno naringino biologinis aktyvumas, analizuojant oksidacinio streso biocheminius žymenis. Siekiant pagerinti ekstraktų technologines ir funkcines savybes, jie buvo įkapsuliuoti taikant purškiamojo ir liofilizacinio džiovinimo metodus. Mikrokapsulių apvalkalui naudotos įvairios pagalbinės medžiagos, įvertintas jų poveikis miltelių kokybei. Flavanonų tirpumui ir biologiniam pasisavinimui gerinti suformuoti lipidiniai nešikliai – liposomos. Jų stabilumui didinti taikytas dvigubo įkapsuliavimo principas, liposomas paverčiant milteliais purškiamuoju džiovinimu. Taip pat sukurtos žandinės burnos plėvelės kaip alternatyvus veikliųjų medžiagų tiekimo būdas, leidžiantis išvengti skilimo virškinamajame trakte. Baigiamojoje dalyje atlikti in vitro tirpimo tyrimai modelinėse terpėse. Palygintos skirtingos dozavimo sistemos ir nustatytos formuluotės, gerinančios naringino tirpumą, stabilumą ir užtikrinančios kontroliuojamą ar pailgintą atpalaidavimą.

Tyrimo tikslas. Įvertinti liposomų su paprastųjų saldymedžių (Glycyrrhiza glabra L.) šaknų ekstraktu poveikį oksidacinio streso žymenims laboratorinių pelių kraujyje, kepenyse ir smegenyse. Uždaviniai. Pagaminti liposomas su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu ir įvertinti jų fizikochemines savybes; nustatyti liposomų su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu poveikį redukuoto glutationo ir malondialdehido koncentracijoms laboratorinių pelių kraujyje, kepenyse ir smegenyse po AlCl3 tirpalu sukelto oksidacinio streso; įvertinti liposomų su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu poveikį katalazės aktyvumui laboratorinių pelių kepenyse ir smegenyse po AlCl3 tirpalu sukelto oksidacinio streso. Tyrimo objektas. Laboratorinių pelių, paveiktų liposomomis su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu, kraujas, kepenys ir smegenys. Metodai. Liposomų su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu gamybai naudotas plono lipidų sluoksnio drėkinimo metodas, o jų dydis, polidispersiškumo indeksas ir zeta potencialas buvo periodiškai vertinami 21 dienos laikotarpiu nuo homogenizavimo. Tyrimas atliktas su BALB/c linijos pelėmis (n = 40), kurios suskirstytos į 5 grupes: 1) kontrolinę, 2) veikiamą AlCl3 tirpalu (7,5 mg Al³⁺/kg), 3) veikiamą liposomomis su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu, 4) veikiamą AlCl3 tirpalu ir liposomomis su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu, 5) veikiamą fosfolipidų suspensija. Spektrofometriškai nustatytos redukuoto glutationo ir malondialdehido koncentracijos pelių kraujyje, kepenyse, smegenyse bei katalazės aktyvumas kepenyse ir smegenyse po 21 dieną trukusio medžiagų įvedimo pelėms. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Pagamintų liposomų dydžio, polidispersiškumo ir zeta potencialo pokyčiai buvo statistiškai nereikšmingi (p > 0,5) 21 dienos laikotarpiu. Liposomos su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu, esant aliuminio jonų poveikiui, statistiškai reikšmingai (p ≤ 0,05) padidino redukuoto glutationo koncentraciją bei statistiškai reikšmingai (p ≤ 0,05) sumažino malondialdehido koncentraciją pelių kraujyje, kepenyse, smegenyse, statistiškai reikšmingai (p ≤ 0,05) padidino katalazės aktyvumą pelių kepenyse bei smegenyse. Išvados. Liposomos su Glycyrrhiza glabra L. šaknų ekstraktu, sukėlus oksidacinį stresą aliuminio jonais, turėjo teigiamą poveikį redukuoto glutationo ir malondialdehido koncentracijoms pelių kraujyje, kepenyse ir smegenyse bei katalazės aktyvumui pelių smegenyse ir kepenyse, o tai rodo šių liposomų antioksidacines savybes.

Faisal Habib Patel baigiamasis magistro darbas „Oleogelių su Naftifino HCl formulavimas ir biofarmacinis vertinimas“. Mokslinė vadovė dr. Indrė Šveikauskaitė-Radučienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Klinikinės farmacijos katedra, Kaunas, 2026 m. Darbo tikslas: Sumodeliuoti oleogelius su naftifino HCl ir įvertinti jų kokybę fizikiniais ir biofarmaciniais tyrimais. Darbo uždaviniai: Modeliuoti oleogelius su naftifino HCl; įvertinti oleogelių, kurių sudėtyje yra naftifino HCl, fizines savybes; įvertinti naftifino HCl atpalaidavimą iš oleogelių in vitro; įvertinti fizikines ir chemines savybes, turinčias įtakos oleogelių stabilumui. Tyrimo objektas: oleogelių formuluotės, kurių sudėtyje yra 1 proc. naftifino HCl. Metodai: In vitro atpalaidavimo eksperimentai buvo atliekami naudojant modifikuotas Franz difuzines celes; kiekybiniai naftifino HCl kiekiai visuose mėginiuose buvo analizuojami validuotu UPLC metodu; atlikti ex vivo skvarbos į žmogaus odą tyrimai; pH reikšmės įvertintos pH-metru, klampumas – viskozimetru; stabilumas įvertintas šaldymo-atšildymo ciklais, centrifugavimu ir ilgalaikiais stabilumo tyrimais. Rezultatai: Pagamintų naftifino HCl oleogelių pH vertės buvo 4,89–5,92. Jų veikimas priklausė nuo gelifikuojančios medžiagos tipo ir aliejinės fazės sudėties. Aerosilo pagrindu sukurtos sistemos pasižymėjo pailgintu in vitro atpalaidavimu, o augalinio aliejaus turinčios sistemos – greitu atpalaidavimu. Ex vivo skvarbos tyrimų metu nustatyta, jog naftifino HCl geriausiai skverbiasi į odą, kai gelifikuojančia medžiaga naudojamas aerosilas, o aliejinę faze sudaro mineralinis aliejus su saulėgrąžų aliejumi,. Stabilumo tyrimų metu nustatyta, jog oleogeliai stabilūs, gelifikuojančia medžiaga naudojant aerosilą. Išvados:1) Gelifikuojančių medžiagų 8% aerosilo arba 10% Span 60 koncentracijos sąlygojo stabilių oleogelių susiformavimą. 2) Gelifikuojančios medžiagos įtaka formuluočių klampai ir stabilumui tiesiogiai priklausė nuo aliejinės fazes tipo. 3) Aerosilas sąlygojo lėtesnį naftifino HCl in vitro atpalaidavimą, kuomet Span 60 sistemos, kurių sudėtyje buvo natūralių aliejų, sąlygojo greitą naftifino HCl in vitro atpalaidavimą. 4) Oleogeliai sąlygojo statistiškai reikšmingai (p < 0.05) didesnį naftifino HCl kaupiamąsi žmogaus odos sluoksniuose ex vivo, lyginant su komerciniu preparatu. 5) Gelikuojančia medžiaga naudojant aerosilą, suformuluoti fiziniu ir temperatūros požiūriu stabilūs oleogeliai.

Tyrimo tikslas: Nustatyti dekoratyvinių obelų vaisių fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties varijavimą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti dekoratyvinių obelų vaisių ėminių fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygas. 2. Ištirti dekoratyvinių obelų vaisių ėminių fenolinių junginių kokybinę ir kiekybinę sudėtį. 3.Nustatyti dekoratyvinių obelų vaisių ėminių ištraukų antiradikalinį aktyvumą in vitro. 4. Nustatyti dekoratyvinių obelų vaisių ėminių ištraukų redukcinį aktyvumą in vitro. Tyrimo objektas ir metodai: 19 dekoratyvinių obelų veislių vaisių ėminiai. Spektrofotometrijos ir skysčių chromatografijos metodai. Bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas taikant Folin–Ciocalteu metodiką, o antioksidacinis aktyvumas in vitro – ABTS ir CUPRAC metodikas. Rezultatai ir išvados: Nustatytos dekoratyvinių obelų vaisių ėminių fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygos: 63 proc. (v/v) etanolis, 20 min. ekstrakcijos trukmė ir 1130 W ultragarso galia. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis (26,05±0,10 mg GRE/g) nustatytas Malus 'Vaja' veislės vaisių ėminiuose, tačiau statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo M. purpurea 'Professor August Waaga' ir M. x zumi 'Professor Sprenger' ėminiuose nustatytų kiekių (atitinkamai 23,56±0,31 mg GRE/g ir 22,21±0,02 mg GRE/g). ESC metodu dekoratyvinių obelų vaisių ėminiuose identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti fenoliniai junginiai: chlorogeno rūgštis, procianidinas B2, (–)–epikatechinas, hiperozidas, reinotrinas, avikuliarinas, floridzinas ir izokvercitrinas. Didžiausias suminis identifikuotų fenolinių junginių kiekis (18383,04±1276,29 µg/g, p<0,05) nustatytas ištyrus Malus 144959 hibrido dekoratyvinių obelų vaisių ėminius. Tirtuose dekoratyvinių obelų vaisių ėminiuose labiausiai varijavo procianidinas B2 (VK=93,41 proc. Stipriausias antiradikalinis aktyvumas in vitro (1328,45±44,67 µmol TE/g, p<0,05) nustatytas ištyrus Malus 'Vaja' veislės vaisių ištraukas. Stipriausias redukcinis aktyvumu in vitro (1772,92±28,79 µmol TE/g, p<0,05) nustatytas ištyrus Malus 173224 hibrido vaisių ėminių ištraukas.

Simonos Puodžiūtės magistro baigiamasis darbas „Ekstrakcijos metodų ir pagalbinių medžiagų įtaka fenolinių junginių išeigai ir antioksidaciniam aktyvumui iš liepų (Tillia cordata L.) žiedų“. Mokslinė vadovė dr. Jurga Andrėja Kazlauskaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas. Pavadinimas: Ekstrakcijos metodų ir pagalbinių medžiagų įtaka fenolinių junginių išeigai ir antioksidaciniam aktyvumui iš liepų (Tillia cordata L.) žiedų. Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti liepų žiedų ekstraktų antioksidacinį aktyvumą bei nustatyti, kaip skirtingi ekstrakcijos metodai ir pagalbinės medžiagos veikia jų antioksidacinį potencialą. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės literatūros analizę. 2. Palyginti įvairių ekstrakcijos metodų efektyvumą fenoliniams junginiams gauti ir atrinkti geriausias ekstrakcijos sąlygas. 3. Įvertinti įvairių pagalbinių medžiagų poveikį fenolinių junginių išeigai iš mažalapių liepų (Tillia cordata L.) žiedų pagal atrinktas ekstrakcijos sąlygas. 4. Atlikti ekstraktų antioksidacinio aktyvumo įvertinimą ir palyginti, kaip skirtingi ekstrakcijos metodai veikia antioksidacinį potencialą iš liepų žiedų. Tyrimo objektas ir metodai: Tyrimo objektas – mažalapių liepų (Tillia cordata L.) žiedai gauti iš keturių tiekėjų. Bendras fenolinių junginių, flavonoidų ir proantocianidinų kiekis mažalapių liepų (Tillia cordata L.) žiedų ekstraktuose nustatytas spektrofotometriniais metodais. Ekstraktų antioksidacinis aktyvumas įvertintas taikant DPPH, FRAP ir ABTS metodus. Tyrimo rezultatai: Pagalbinių medžiagų naudojimas ekstrakcijos metu padidino fenolinių junginių, flavonoidų kiekius ir antioksidacinį aktyvumą, ypač vertinant ABTS metodu. Didžiausi rodikliai nustatyti naudojant β-ciklodekstriną, o mažiausi – kontroliniuose mėginiuose be pagalbinių medžiagų. Ciklodekstrinų mišinio taikymas pagerino rezultatus, palyginti su α- ir γ-ciklodekstrinais, tačiau efektyvumu nepralenkė β-ciklodekstrino. Taip pat nustatyta, kad T1 ir T2 žaliava pasižymėjo didesniu bioaktyviųjų junginių kiekiu nei T3 ir T4, o skirtumai daugeliu atveju buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Tyrimo išvados: Didžiausi fenolinių junginių kiekiai gauti taikant kaitinimą tirpiklio virinimo temperatūroje ekstrakciją, 1 val., naudojant 70 % (v/v) etanolį. Ciklodekstrinai padidino fenolinių junginių ir flavonoidų kiekius, o efektyviausias buvo β-ciklodekstrinas (apie 40 – 45 % didesni kiekiai). Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas T1-70β mėginyje, o didesni bioaktyviųjų junginių kiekiai tiesiogiai siejosi su stipresniu antioksidaciniu aktyvumu.

V. Tavoraitės magistro baigiamasis darbas „Plačialapių gysločių (Plantago major L.) žolės ir lapų bioaktyvių junginių cheminės sudėties ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas“ / mokslinis vadovas prof. V. Jakštas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: Ištirti skirtingose Lietuvos augavietėse surinktų plačialapių gysločių lapų ir žolės mėginių sudėtį ir įvertinti antioksidacinį aktyvumą in vitro. Tyrimo objektas: Plačialapių gysločių lapai ir žolė, surinkti iš skirtingų Lietuvos augaviečių 2024 metų gegužės – liepos mėnesiais. Dalis tyrimams naudotos žaliavos buvo sudžiovinta, kita dalis – užšaldyta ir atitirpinta. Tyrimo metodai: Bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas spektrofotometriniu metodu, naudojant Folin-Ciocalteu reagentą. Antioksidacinis aktyvumas įvertintas spektrofotometriniu DPPH metodu. Fenolinių junginių kokybinis ir kiekybinis nustatymas atliktas naudojant UESC-MS/MS metodą. Tyrimo rezultatai: Fenolinių junginių kiekis tarp skirtingose augavietėse rinktų lapų mėginių kito nuo 33,14 mg GRE/g iki 46,55 mg GRE/g, žolės mėginiuose fenolinių junginių kiekis įvairavo nuo 27,76 mg GRE/g iki 51,21 mg GRE/g. Antioksidacinis aktyvumas lapų mėginiuose įvairavo nuo 91,77 μmol TE/g iki 105,76 μmol TE/g, žolės mėginiuose – nuo 87,62 μmol TE/g iki 100,56 μmol TE/g. Naudojant UESC-MS/MS metodą, lapų ir žolės mėginiuose buvo identifikuota 16 fenolinių junginių. Šaldytų plačialapių gysločių lapų mėginiuose fenolinių junginių kiekis įvairavo nuo 6,75 mg GRE/g iki 10,87 mg GRE/g, žolėje – nuo 5,13 mg GRE/g iki 11,98 mg GRE/g. Antioksidacinis aktyvumas lapų mėginiuose kito nuo 13,49 μmol TE/g iki 33,55 μmol TE/g, žolėje – nuo 10,61 μmol TE/g iki 43,27 μmol TE/g. Išvados: Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas Šiaulių rajone rinktų plačialapių gysločių lapų ir žolės mėginiuose. Mažiausiai fenolinių junginių aptikta Kelmės rajone rinktų lapų ir žolės mėginiuose. Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas Šiaulių rajone rinktų lapų mėginyje ir Kauno rajone augusios žolės mėginyje. Nustatyta, kad visose augavietėse, išskyrus Kauno rajoną, lapų mėginių antioksidacinis aktyvumas buvo didesnis nei žolės mėginių. Naudojant UESC-MS/MS metodą, tiek lapų, tiek žolės mėginiuose didžiausias kiekis nustatytas flavono liuteolin-7-O-gliukozido. Ištyrus šaldytos žaliavos mėginius, didžiausias fenolinių junginių kiekis nustatytas Šiaulių rajone rinktų lapų ir žolės mėginiuose. Atlikus tyrimus su šaldyta žaliava, didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas Klaipėdos rajone rinktų lapų mėginyje ir Šiaulių rajone rinktos žolės mėginyje.

E. Žemaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinio darbo vadovė lekt. dr. Lauryna Pudžiuvelytė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos Fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas – Kietų kapsulių su karčiųjų kiečių (Artemisia absinthium L.) žolės ekstraktu sudėties modeliavimas ir kokybės vertinimas Darbo tikslas – suformuluoti kietos farmacinės formos (kietosios kapsulės) sudėtį naudojant karčiųjų kiečių (Artemisia absinthium L.) žolės ekstraktą ir įvertinti jų kokybę. Darbo uždaviniai: įvertinti ekstrahavimo sąlygų (laikas ir ekstrahento koncentracija) įtaką veikliųjų medžiagų išeigai iš karčiųjų kiečių žolės žaliavos. Nustatyti karčiųjų kiečių žolės skystųjų ekstraktų bendrą fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą in vitro taikant spektrofotometrijos metodus. Parinkti pagalbines medžiagas ir pritaikyti skysčio–kietosios fazės technologiją miltelių gamybai. Atlikti miltelių ir kietųjų kapsulių, kurių sudėtyje yra karčiojo kiečio žolės skystasis ekstraktas, kokybinį įvertinimą. Tyrimo objektas: karčiųjų kiečių (Artemisia absinthium L.) žaliava. Tyrimo metodai: karčiųjų kiečių žolės bendras fenolinių junginių kiekis buvo nustatytas taikant Folin–Ciocalteu spektrofotometrinį metodą, naudojant galo rūgšties ekvivalentą. Antioksidacinis aktyvumas in vitro nustatytas taikant DPPH ir ABTS radikalų surišimo metodus. Fenolinių junginių identifikavimui buvo naudojamas aukšto efektyvumo skysčių chromatografijos (HPLC) metodas. Tyrime pasirinkta farmacinė forma – kietosios kapsulės, kurių kokybė vertinta pagal Europos farmakopėjos reikalavimus, taikant kapsulių masės vienodumo ir suirimo nustatymo metodus. Tyrimo rezultatai ir išvados: nustatyta, kad optimaliausios karčiųjų kiečių (Artemisia absinthium L.) veikliųjų junginių ekstrahavimo sąlygos buvo 50 proc. etanolio koncentracija ir 30 min. ekstrahavimo trukmė kambario temperatūroje. Šiomis sąlygomis gautuose ekstraktuose nustatytas didžiausias fenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas in vitro. Remiantis gautais rezultatais, pasirinktas ekstraktas buvo pritaikytas kietųjų želatinos kapsulių gamybai, naudojant skirtingas pagalbines medžiagas. Nustatyta, kad maltodekstrino ir ekstrakto mišinys pasižymėjo geriausiomis birumo savybėmis, o pagamintos kapsulės atitiko Europos farmakopėjos reikalavimus pagal masės vienodumą ir suirimo laiką.

V. Merhej’s master's thesis/supervisor Doc. Dr A. Stankūnienė, Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas. Research objective: To evaluate the use of medications in the elderly in Lebanon. Research participants: Elderly people in Lebanon. Research methodology: Anonymous questionnaires were distributed to the elderly population in Lebanon. The research was conducted in September 2025. A total of 156 correctly completed questionnaires were collected and used in the analysis. Results: More than half of the respondents were women (53.8%), and the average age of participants was 72.4 years. The majority assessed their health as fair or good, and 68.6% reported having at least one chronic health condition. Most participants used 1–2 prescribed medications (43.6%), while about one-third reported using three or more medications, and in many cases, medicines were prescribed by more than one doctor. In addition to prescription drugs, almost half of the respondents reported using over-the-counter medicines (49.4%), and 41.7% used alternative medicines when needed. Although most participants indicated that they understood the purpose and instructions of their medications fairly well, 37.3% still needed help to understand how to take their medications. Medication adherence was suboptimal: only 32.1% always followed their medication schedule, while 52.7% missed doses at least once per week. Financial difficulties and previous negative experiences were among the most common reasons for refraining from buying prescribed medicines. Almost half of the respondents (47.4%) reported experiencing side effects during the last year, most of which were moderate, yet only about one-third stopped the medication because of them. Concerns about drug interactions were not universal, and a considerable proportion of participants were unsure about them, even though half had discussed medication-related issues with healthcare providers. Many respondents were comfortable talking to their doctors about medicines, but only a small proportion (14.7%) stated that their medications were always thoroughly reviewed. Conclusions: The research establishes that the prescription of medication by the elderly population in Lebanon is characterized by moderate polypharmacy, low adherence, low systematic medication review, and high cost-related impediments. These results demonstrate that better coordination of care, systematic medication reviews, increased learning among patients, and interventions to eliminate the financial barriers should be implemented to facilitate safer and more efficient medication use among them.

Polyamines are small, positively charged, and ubiquitously present in all living cells. These poly-cationic micro molecules such as putrescine, spermidine, and spermine play important role in many vital met-abolic processes in cells. dysregulation in polyamines can lead to numerous neurodegenerative diseases in-cluding Alzheimer’s disease and Parkinson’s disease, autoimmune disease, inflammatory conditions, and cancer. Polyamines are tightly regulated in mammalian cells by numerous biosynthetic processes including enzymes like ornithine decarboxylase (ODC), and a vast network of precursors and intermediate products. In this study we try to find potential effects of polyamines in regulating microglial metabolism with the help of measuring inflammatory hallmarks such as NO, oxygen consumption rates (OCR), viability of cells with presto blue and more importantly we took a deeper insight into the effects of polyamines in mitochondrial activity in inflammation by using fluorescence microscopy method and analyzing images with ImageJ pro-gram. Our results have revealed that Exogenously added putrescine, spermidine, and spermine (1-100 µM) have no toxic effects on BV-2 cells. Inhibition of polyamine synthesis by DFMO can significantly in-hibit LPS-induced proliferation in BV-2 cells. Exogenously added putrescine, spermidine, and spermine (1-100 µM) or odc1 inhibitor DFMO did not have significant effects on mitochondrial respiration rates in BV-2 cells. Putrescine (1 µM) significantly decreases mitochondrial mass in LPS-activated BV-2 cells while simultaneously increasing mitochondrial membrane potential. Higher concentrations of DFMO, spermidine and spermine increases mitochondrial potential without changing mitochondrial mass is LPS-activated BV-2 cells. Spermidine (10-100 µM) and spermine (10-100 µM) inhibit nitric oxide (NO) production in LPS-activated BV-2 cells.

A. Siaurusevičiūtės magistro baigiamasis darbas „Gelių su dirvinių asiūklių (Equisetum arvense L.) žolės ekstraktu sudėties modeliavimas ir fizikinių savybių vertinimas“ / mokslinis vadovas dr. Agnė Mazurkevičiūtė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacinių technologijų institutas. – Kaunas. Darbo tikslas: sumodeliuoti ir pagaminti stabilius hidrogelius su dirvinių asiūklių (Equisetum arvense L.) žolės ekstraktu ir įvertinti jų fizikines savybes. Tyrimo objektas: geliai su dirvinių asiūklių (Equisetum arvense L.) žolės ekstraktu. Tyrimo metodai: Atliktas eksperimentinių gelių sudėties modeliavimas. Pagamintas dirvinių asiūklių žolės ekstraktas ir ESC metodu ištirta jo fitocheminė sudėtis. E. arvense žolės ekstraktas įterptas į hidrogelius, kurių formulavimui naudota metilceliuliozė, hidroksipropilceliuliozė ir „Pullulan“ kaip gelifikuojančios medžiagos. Eksperimentinių gelių kokybė vertinta atsižvelgiant į reologinių dydžių reikšmes, pH ir temperatūros įtaką formuluotėms. Dirvinių asiūklių ekstrakte esančių junginių atpalaidavimas iš eksperimentinių gelių įvertintas naudojant difuzines celes. Tyrimo rezultatai: Dirvinių asiūklių žolės ekstrakte suminis fenolinių junginių kiekis ekstrakte – 845,82 µg/ml. Eksperimentinių gelių konsistencijos koeficientai 23 °C temperatūroje buvo 1,52 Pa·s (GH-1), 2,78 Pa·s (GHP-1) ir 56,64 Pa·s (GM-1). Atpalaidavimo tyrimo metu daugiausia identifikuotų junginių buvo atpalaiduota iš GH-1 formuluotės, mažiausia iš GM-1 (p < 0,05). Gelio su metilceliulioze nustatytas pH – 7,17. Temperatūrinis tyrimas su metilceliuliozės geliu parodė, kad formuluotė išlieka stabili temperatūrai kintant nuo 0 °C iki 32 °C. Išvada: Dirvinių asiūklių žolės ekstrakto, išskirto naudojant vandenį ir polietilenglikolį, kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimo metu identifikuoti fenoliniai junginiai ir flavonoidai yra būdingi Equisetum arvense L. Sumodeliuotos hidrogelio formuluotės, naudojant tris skirtingas gelifikuojančias medžiagas (metilceliuliozę, hidroksipropilceliuliozę ir „Pullulan“), į kurias įterptas dirvinių asiūklių žolės ekstraktas. Gelis, pagamintas su metilceliulioze (17 proc.), pasižymėjo dideliu konsistencijos koeficientu ir maža tekėjimo indekso reikšme. Geliai, pagaminti naudojant hidroksipropilceliuliozę (13 proc.) ir „Pullulan“ (10 proc.) kartu su hidroksipropilceliulioze (6,5 proc.), nesuformavo tinkamos gelinės struktūros, pasižymėjo mažu konsistencijos koeficientu ir niutoniniams skysčiams būdingu tekėjimo indeksu. Įvertinus dirvinių asiūklių žolės ekstrakte esančių junginių atpalaidavimą iš formuluočių nustatyta, kad daugiausia fenolinių junginių atpalaiduoja geliai, pagaminti naudojant hidroksipropilceliuliozę, o mažiausiai gelis su metilceliulioze (p < 0,05). Gelio su metilceliulioze kompleksinė klampa nuo 0 °C iki 32 °C, konsistencijos koeficientas kambario temperatūroje ir pH statistiškai reikšmingai nekinta iki keturių mėnesių (p < 0,05).