VF Mikrobiologijos ir virusologijos institutas (13.02)

Karvių spenių vilgymas po melžimo laikomas esminiu metodu, mažinant bakterijų skaičių ant spenių odos ir piene bei siekiant užkirsti kelią mastitui ir užtikrinti gerą spenių odos būklę. Naujų vilgiklių kūrimą skatina besivystantis bakterijų atsparumas ūkiuose naudojamiems antiseptikams, taip pat nurodomas neigiamas šių produktų sausinamasis poveikis spenių odai. Gyvulininkystės specialistų nuomone, trūksta vilgiklių, kurių kokybė ir efektyvumas būtų pagrįsti moksliniais tyrimais, jie būtų saugūs gyvūnams ir aplinkai, pasižymėtų tvarumu. Darbo tikslas: iš organinių medžiagų derinių sukurti melžiamoms karvėms po melžimo skirtus spenių vilgiklių eksperimentinius prototipus ir įvertinti jų savybių atitikimą vilgikliams keliamiems reikalavimams. Uždaviniai: (1) sukurti eksperimentines spenių vilgiklių kompozicijas, derinant antimikrobines medžiagas (pieno rūgštį, chlorheksidino digliukonatą, jodo povidoną) su natūraliais tirštikliais, dažikliais ir augaliniais ekstraktais; (2) nustatyti eksperimentinių vilgiklių reologines savybes in vivo; (3) nustatyti eksperimentinių vilgiklių stabilumą, tekstūrą ir antimikrobinių medžiagų skvarbą į spenių odą; (4) nustatyti eksperimentinių vilgiklių antimikrobinį poveikį referentinėms ir klinikinėms mikroorganizmų kultūroms.

“Comparative Analysis of Giardia in Canine Clinical Specimens Using Fassisi Giardia Immunochromatographic Rapid Tests” Hen Hanouka Shiman Master thesis This study was conducted in order to identify Giardia Duodenalis in dogs clinical samples using the Fassisi Giardia test. The investigation took place in two regions in Germany: the state of Bavaria (Obergünzburg), where the Kleintierpraxis Obergünzburg clinic and the shelter Tierheim Beckstetten are located; and the state of Schleswig Holstein, with location of the Tierarztpraxis Michl & König clinic in Leck town. Dogs (N=32), suffered from symptoms such as diarrhoea, dehydration, anorexia, abdominal pain, mucus faeces, were selected for this study, coming from private homes, and divided into three analysis groups: according to age, sex and living conditions (as an inside living, outside living and shelter dogs’ subgroups). The dogs’ faeces samples (N=48) were analysed using rapid diagnostic method Lateral Flow Immunoassay (LFA) (Fassisi Giardia) and compared with IDEXX SNAP Giardia Enzyme Immunoassay and Flotation tests. The results were compared to the manufacturer's claims of sensitivity, specificity and accuracy. The Fassisi giardia test has the best sensitivity and accuracy compared to other methods used during the study (92.8% and 93.7%, respectively). Both the Fassisi giardia and the IDEXX SNAP tests have proven to have a significant correlation (r = 0.785 <0.001) between detection and the severity of clinical symptoms. A significant connection between the age group of the investigated dogs and the Giardiasis clinical symptoms (r = 0,655 <0,001) was identified. Young and old dogs have shown more severe clinical symptoms when compared to the adult age group – 50 ± 2.5% (46.2 – 52.2% CI) and 33.33 ± 1.8% (29.9 – 35.2% CI) respectively of all cases with severe clinical symptoms. More Giardia-positive females (55 ±15.05% CI 38 – 67.19%), than males’ (45% ± 15.02% CI 30.22% - 60.26%) samples were found, however this may be the result of randomization or different living conditions of the investigated female dogs. The statistical analysis of Giardia-positive cases found no significant link between living conditions, clinical symptoms and the ratio of each dog group. Shelter dogs have a bigger ratio of experiencing severe clinical symptoms when compared to house dogs (1.374/1) and to outside dogs (1.178/1). The Autumn (33%) and the Spring (26%) were the seasons with the most positive infections. It is believed, that the change of human behavior and environmental conditions can have a direct qualitative and quantitative influence on the diagnosis of Giardiasis positive infections in dog clinical samples by both fast Fassisi giardia and IDEXX SNAP diagnostic tests.

Pastaraisiais metais galvijininkystės ūkiai stambėja, juose didėja gyvulių skaičius bandoje, todėl sunkiau užtikrinti individualaus gyvūno sveikatingumą ir gerovę. Stambių pienininkystės ūkių pranašumą lemia karvių produktyvumo ir sveikatingumo stebėsenai naudojamos kompiuterizuotos bandos valdymo sistemos. Šio darbo tikslas – įvertinti bandos valdymo programų integracijos svarbą sveikatingumo stebėsenai didelio produktyvumo melžiamų karvių ūkyje. Tyrimas buvo atliekamas 2022 – 2024 metais, X žemės ūkio bendrovėje pietvakarių Lietuvoje, kuriame laikoma 1350 melžiamų karvių. ŽŪB nuo 2012 metų įdiegta GEA DairyPlan bandos valdymo programa, o nuo 2023 metų integruota GEA „CowScout“ sensorinių jutiklių sistema. Tyrimo metu buvo analizuojami bandos struktūros pokyčiai, karvių produktyvumo lyginimas bei nustatomas karvių ligų pasireiškimas ūkyje. Buvo atrinkta 300 karvių, dažniausiai ūkyje pasireiškusiomis ligomis 2023 metais bei lyginamas 50 produktyviausių ūkio karvių sergamumas nagų ligomis prieš įdiegiant sveikatingumo stebėsenos „CowScout“ programą į bendrą bandos valdymo sistemą ir integravus pirmais metais. Melžiamų karvių bandos dydis ir struktūra per pastaruosius metus nekito, taip pat statistiškai reikšmingai nekito karvių produktyvumas. Ūkyje dažniausiai buvo diagnozuojami mastitai (34,5 proc), endometritai/metritai (24,8 proc.) ir nagų/kojų ligos (18 proc.). Prieš taikant ir įdiegus GEA „CowScout“ stebėsenos programą nagų ligomis sergančių karvių dažnis, gydymo trukmė, procedūrų skaičius ir struktūra pagal atvejų sunkumą statistiškai reikšmingų pokyčių neparodė.

Konjunktyvitas - tai uždegimas akies junginėje ir viena dažniausių akių ligų, diagnozuojamų veterinarinės medicinos praktikoje. Infekcinį konjunktyvitą gali sukelti įvairios bakterijos, virusai, mikoplazmos, grybeliai ir parazitai. Konjunktyvitas gali būti pirminis ir antrinis, sąlygotas sisteminių susirgimų, tačiau diferencijuoti juos sudėtinga. Šunims bakterinės kilmės konjunktyvitus dažniausiai sukelia gramteigiamos bakterijos, tokios kaip Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Corynebacterium spp. Iš gramneigiamų bakterijų dažniausiai išskiriama Pseudomonas spp. ir Esherichia coli. Katėms konjunktyvitus dažniausiai sukelia Chlamydia felis, Mycoplasma spp., Staphylococcus spp., Streptococcus spp. ir Micrococcus spp. (20). Bakterinio konjunktyvito gydymui vietiškai naudojamos įvairios antimikrobinės medžiagos, tačiau jos turėtų būti paskirtos išskyrus ir identifikavus patogeną, bei ištyrus jo jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimas truko pusę metų, per tą laiką surinkti 62 šunų bei kačių akies apatinio voko junginės mėginiai iš veterinarijos klinikos. Buvo nustatyti pagrindiniai šunų bakterinio konjunktyvito sukėlėjai: koaguliazei neigiami stafilokokai 18,9 proc., S. pseudintermedius 12,2 proc., Streptococcus spp. 12,2 proc., Corynebacterium spp. 12,2 proc., Moraxella spp. 6,7 proc., Pseudomonas spp. 6,7 proc., E. coli 5,6 proc., Micrococcus spp. 5,6 proc. Kačių pagrindiniai bakterinio konjunktyvito sukėlėjai: koaguliazei neigiami stafilokokai 32,4 proc., Corynebacterium spp. 14,7 proc., S. aureus 8,8 proc., S. pseudintermedius 8,8 proc.

Spenių vilgikliai – tirpalai su antiseptinėmis medžiagomis, kuriuose mirkomi pieninių karvių speniai, siekiant išvengti pieno liaukos uždegimo – mastito. Mastitą gali sukelti didelė mikroorganizmų įvairovė, kurie gali būti perduodami per aplinką, melžimo procesą ir nuo vienos karvės kitai. Stambiuose pieno ūkiuose didelė dalis mikroorganizmų pasižymi įvairaus lygio atsparumu antimikrobinėms medžiagoms dėl intensyvaus jų naudojimo. Mikroorganizmų rezistentiškumą retais atvejais gali padidinti ir antiseptinių medžiagų naudojimas, tačiau tyrimų, nagrinėjančių šį reiškinį yra atlikta nedaug. Šio darbo tikslas – ištirti vilgiklio su jodo junginiu veiksmingumą naikinant įvairių rūšių bakterijas ir išsiaiškinti, ar atsparumas vilgikliui susijęs su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimui surinkti mėginiai iš skirtingų pieninių galvijų ūkių nuo karvių tešmens ir spenių ir išskirta 20 mastitą galinčių sukelti mikroorganizmų rūšių – gramteigiamos, gramneigiamos bakterijos bei mielės. Tyrimui naudotos dar 5 referentinės padermės. Mikroorganizmų jautrumui antimikrobinėms medžiagoms įvertinti atliktas tyrimas Kirby-Bauer diskų difuzijos metodu, naudojant įvairių klasių antibiotikus. Panašiu metodu nustatytos ir išmatuotos inhibitorinės zonos vilgikliui su jodu. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad gramteigiamos bakterijos pasižymėjo didesniu jautrumu ir antibiotikams, ir vilgikliui su jodu. Pseudomonas aeruginosa buvo atspariausias mikroorganizmas, pasižymėjęs daugybiniu atsparumu antibiotikams ir didžiausiu rezistentiškumu jodo vilgikliui. Koreliacija tarp rezistentiškumo antimikrobinėms medžiagoms ir vilgikliui nebuvo statistiškai patikima, tačiau buvo silpnai teigiama, tad galima įtarti, kad bakterijos, pasižyminčios didesniu atsparumu antibiotikams, yra atsparesnės ir antiseptinėms medžiagoms, bei atvirkščiai.

Paukščių infekcinis bronchito viruso (PIBV) sukeliama žala paukščių fermose, daro milžiniškus nuostolius. Siekiant, sumažinti viruso plitimą, ieškomi skirtingi būdai, kuriais būtų galima griežtesnė viruso kontrolė paukštininkystės ūkiuose. Pastarosiomis dienomis, ieškomos ir kuriamos medžiagos, kurios pasižymėtų virucidinėmis savybėmis arba turėtų fizikinių savybių, sukeliančių paviršių savaiminį valymą. Varis ir cinkas jau senais laikais buvo naudojami kaip antivirucidinėmis ir antibakterinėmis savybėmis pasižymintys metalai. Šiame tyrime buvo naudojamas iš trijų Beaudette padermės PIBV pasažų, 22 pasažas, pagal turimą didžiausią aritmetiškai viruso kiekį. Naudojant varį, cinką, bei sukurtą polivinilbutiralo (PVB) polimerą su įterptomis vario nanodalelėmis (PVB+CuND), buvo vertinamas jų skirtingas virucidinis poveikis, šlapioje ir sausoje aplinkoje. Stipriausias virucidinis poveikis pasireiškė po kontakto su vario metalu, bei PVB+CuND. Geležies metalas, PVB pasižymėjo nereikšmingu virucidiniu poveikiu. Laikant skirtingomis sąlygomis mėginius, vario ir PVB+CuND virucidinės savybės sustiprėja dar labiau, negu laikant šlapioje aplinkoje. Po kontakto su šiomis medžiagomis, viruso pusinis inaktyvacijos laikas buvo mažiausias (15,34 ir 15,59) iš visų bandinių.

Tam tikros Staphylococcus spp., E. coli ir Enterococcus spp. padermės paukščių organizme komensalinės, tačiau pasikeitus aplinkybėms gali tapti oportunistiniais patogenais. Šių patogenų augantis atsparumas antibakterinėms medžiagoms kelia nerimą dėl galimo perdavimo žmonėms ir verčia susimąstyti apie antibiotikų naudojimo alternatyvas. Šio darbo tikslas buvo įvertinti įprastinėmis ir ekologiško ūkininkavimo sąlygomis laikomų vištų (Gallus gallus) žarnyno mikroroganizmų (S. aureus, E. faecalis, E. faecium, E. coli) jautrumą antibakterinėms medžiagoms, bei galimą atsparių antibakterinėms medžiagoms bakterijų keliamą riziką žmonių sveikatai. Mėginiai imti iš 2 X paukštynų. Ištirta 50 įprastomis sąlygomis ir 50 ekologiškomis sąlygomis augintų broilerių mėginių. Petri lėkštelėse išauginus Staphylococcus spp., Enterococcus spp. ir E. coli, Kirby-Bauer metodu tirtas atsparumas antibakterinėms medžiagoms. Tyrimo metu išskirtos 8 stafilokokų rūšys: S. hyicus, S. xylosus, S. capitis, S. warneri, S. vitulinus, S. lentus, S. aureus, S. sciuri. Didžiausias stafilokokų atsparumas fiksuotas amoksicilinui, augintų įprastai broilerių mėginiuose atsparios amoksicilinui stafilokokų padermės sudarė 24 proc., o ekologiškai augintų- 14 proc. E. coli taip pat buvo labiausiai atspari amoksicilinui- įprastai augintų broilerių mėginiuose atsparios amoksicilinui E. coli padermės sudarė 52 proc., o ekologiškai augintų- 26 proc. Enterokokai taip pat buvo daugiausiai atsparūs amoksicilinui, atsparių amoksicilinui E. faecalis ir E. faecium mėginių dalis sudarė atitinkamai 14 ir 20 proc. įprastai augintų broilerių mėginiuose ir atitinkamai 8 ir 16 proc. ekologiškai augintų broilerių mėginiuose. Taip pat fiksuotas panašus atsparumas tetraciklinui E. faecium mėginiuose, įprastai augintų broilerių mėginiuose atsparumas tetraciklinui sudarė 22 proc., o ekologiškai augintų- 16 proc.

Paukščių infekcinis bronchitas (IBV) yra virusinė, ūmi ir lengvai plintanti liga, kurią sukelia koronavirusas, priklausantis koronavirusų šeimai. Dėl didžiulių ekonominių nuostolių ši liga yra nuolat nagrinėjama ir yra ieškoma būdų ją suvaldyti. Viena tokių alternatyvų gali būti augalinių ekstraktų naudojimas, tokių kaip kanadinės jakšūnės (Desmodium canadense) ekstraktas. Šiame tyrime iš trijų Beaudette padermės paukščių koronavirų pasažų buvo pasirinktas 15-tas (tinkamiausias) pasažas pagal titrą log10 LKID50 Vero ląstelėse. Pasitelkus kanadinės jakšūnės (Desmodium canadense) CO2 ir etanolio ekstraktų bei frakcijų skirtingas koncentracijas buvo vertinamas virucidinis poveikis. Palyginamasis įvertinimas atliktas naudojant 3,33 mg/ml koncentraciją. Etanolio ekstraktas buvo efektyvesnis nei CO2 ekstraktai ir pasižymėjo stipriu poveikiu. Abu (A ir B) CO2 ekstraktai pasižymėjo neženkliu virucidiniu poveikiu. Vertinant I, II ir III etanolio ekstrakto frakcijas, stipriu virucidiniu poveikiu esant 3,33 mg/ml koncentracijai pasižymėjo III frakcijos etanolio ekstraktas, o II frakcijos etanolio ekstraktas pasižymėjo vidutiniu virucidiniu poveikiu, tuo metu I frakcijos etanolio ekstraktas pasižymėjo neženkliu virucidiniu poveikiu.

Paukščių infekcinis bronchitas (IB) – sunkus ir nuostolingas virusinis susirgimas, kurį sukelia paukščių koronavirusai paplitę visame pasaulyje. Prevencijai naudojamos vakcinos, tačiau dėl infekcinio bronchito virusų (IBV) padermių įvairovės vakcinacijos efektyvumas mažesnis negu tikimasi. Dėl šios priežasties ieškomos ir išbandomos alternatyvios priemonės, kurios veiktų paukščių koronavirusus. Vienas būdas – vaistinių augalų (pipirmėtės, čiobrelio ir melisos) ekstraktai ir jų mišiniai. Tyrimo pradžioje buvo parinktas tinkamiausias IBV Beaudette padermės pasažas, remiantis titravimo ir realaus laiko AT-PGR metodo tyrimų rezultatais– pagal LKID50 ir Ct ir reikšmes. Iš viso vertinti penki IBV pasažai. Nustatyta, kad didžiausias titras (LKID50) ir mažiausia Ct reikšmė (didžiausias viruso RNR kiekis) buvo 12 pasažo, nors abejais atvejais tarpgrupiniai skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Vertinant adsorbcines savybes nustatyta, kad 12 pasažo per valandą adsorbuotų ir neadsorbuotų virusų kiekis didesnis nei kitų pasažų. 12 pasažas parinktas tolimesniems tyrimams. Virucidinis poveikis buvo vertinamas IBV veikiant ekstraktais prieš Vero ląstelių užkrėtimą. Esant 4,17 mg/ml koncentracijai pipirmėtės ir pipirmėtės mišiniai su melisa bei čiobreliu pasižymėjo stipriu virucidiniu poveikiu – paveikus 5,25 log10 LKID50, per 1 valandą kambario temperatūroje buvo inaktyvuota 100 proc. virusų. Esant tai pačiai koncentracijai CO2 ekstraktai veikė silpnai arba nereikšmingai. Tiriant 3 (I-III) frakcijas didžiausiu virucidiniu poveikiu pasižymėjo III frakcija (90 proc. etanolio), o I frakcija (10 proc. etanolio) – mažiausiu.

Šunų parvovirusai labai paplitę patogenai. Jie dažnai sukelia susirgimus, ypač jauniems šuniukams. Šunų parvovirozė pasireiškia karščiavimu, apatija, vėmimu, viduriavimu su krauju. Veterinarijos gydytojai susirgimą gerai atpažįsta ir plačiai taiko vakcinacijos programą daugybę metų. Nepaisant specifinės profilaktikos Lietuvoje ir visame pasaulyje parvovirusai išliko, juos platina nevakcinuoti ir vakcinuoti šunys, neturintys specifinio imuniteto serga dažniau ir sunkiau, neretai nugaišta. Dėl plataus virusų paplitimo, su parvovirusais atlikta nemažai tyrimų Lietuvoje, taikyti įvairūs virusų nustatymo būdai kokybinės ir kiekybinės molekulinės biologijos metodais. Šio darbo tikslas buvo įvertinti šunų parvovirusų diagnostikos ir epidemiologijos aspektus panaudojant tikro laiko SYBR Green polimerazės grandininę reakciją. Tyrimas atliktas LSMU VA Mikrobiologijos ir virusologijos institute. Buvo ištirti sergančių (n41) ir sveikų (n10) šunų fekalijų mėginiai. Visi mėginiai tirti paprasta bei tikro laiko SYBR Green polimerazės grandinine reakcija, o iš jų – 27 šunų (tik sergančių) imunochromatografiniais testais. Iš 51 fekalijų mėginio 74,5 proc. buvo teigiami ištyrus paprasta polimerazės grandinine reakcija, ir 86,3 proc. teigiami taikant tikro laiko SYBR Green PGR. Tarp sergančių šunų 92,7 proc. buvo teigiami ištyrus paprasta PGR, o 100 proc. teigiami tikro laiko SYBR Green PGR metodu. Taikyti metodai buvo 100 proc. specifiški. Imunochromatografinių testų jautrumas buvo 77,8 proc., paprastos PGR jautrumas – 88,9 proc., o tikro laiko SYBR Green PGR – 100 proc. Nevakcinuotų, sergančių skirtingo amžiaus grupių šunų fekalijų mėginiuose aptiktas vidutinis parvovirusų kopijų kiekis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), o skirtumai tarp šuniukų iki 6 mėnesių amžiaus atskirose grupėse buvo nuo 104,4 iki 108,3.