Petraitienė, Agnė

Cukrinis diabetas (CD) yra liga, kuri sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus ir hiperglikemiją. CD gali turėti įtakos daugelio organų sistemų patologiniams pokyčiams, įskaitant diabetinę pėdą, kuri dažniausiai išsivysto dėl CD sukeltos neuropatijos ar PAL ir yra dažna komplikacija. Diabetine pėda sergantys pacientai praranda jautrumą skausmui ir temperatūrai, taip pat susilpnėja jų vibracijos ir prisilietimo suvokimas. Ši CD komplikacija gali pasireikšti opomis, infekcijomis ir gangrena, kuri gali baigtis pėdos amputacija. Prevencija turi didelę reikšmę, siekiant išvengti šios būklės ir jos padarinių. Pagrindiniai prevencijos principai apima pėdos rizikos nustatymą, reguliarią pėdos apžiūrą, pacientų ir jų šeimos narių edukaciją, tinkamą avalynės dėvėjimą ir išopėjimo rizikos veiksnių šalinimą. Pacientų, sergančių CD, pėdos turėtų būti tikrinamos reguliariai. Vykdant patikrą, vertinami simptomai ir atliekami diagnostiniai tyrimai. Pacientams, turintiems opos išsivystymo riziką, reikalingas išsamesnis tyrimas. Edukacija yra svarbi pacientams ir jų sveikatos priežiūros specialistams, siekiant išvengti diabetinės pėdos ir jos komplikacijų. Pacientai turėtų pasirūpinti tinkama avalyne, kuri paskirsto krūvį ir mažina išopėjimo riziką. Taip pat svarbu šalinti rizikos veiksnius, pvz., gydyti grybelines infekcijas ir spręsti nagų problemas.

Keratitas – tai ragenos uždegimas, kuris gali būti sukeltas bakterijų, virusų, grybelių arba atsirasti dėl neinfekcinių priežasčių. Pagrindiniai pacientų skundai : akies skausmas, svetimkūnio jausmas, šviesos baimė, refleksinis ašarojimas, vokų raumenų spazmai bei regos pablogėjimas. Priklausomai nuo etiologijos, klinikinė keratitų išraiška skiriasi. Remiantis esminiais skirtumais, svarbu įtarti galimą sukėlėją, parinkti tinkamą diagnostikos bei gydymo metodą.

Įžanga Šeimos gydytojai yra pirminė sveikatos priežiūros grandis, į kurią kreipiasi pacientai dėl lėtinių ligų kontrolės bei ūminių ligų diagnozavimo ir gydymo. Žinant dažniausiai pasitaikančius ūminius susirgimus skirtingais sezonais, galima atkreipti didesnį gydytojų dėmesį į tų ligų simptomus bei gydymą. Taip pat labai svarbu žinoti ligų pasiskirstymą skirtingose amžiaus grupėse, kad būtų efektyviau taikoma ligų profilaktika bei prevencija, atsižvelgiant į tų grupių dažniausius ūminius susirgimus. Tikslas Įvertinti dažniausius besikreipiančių pacientų ūminius sveikatos sutrikimus skirtingose amžiaus grupėse bei skirtingais sezonais. Uždaviniai 1. Nustatyti dažniausių ūminių susirgimų pasiskirstymą skirtingose amžiaus grupėse. 2. Nustatyti dažniausius ūminius susirgimus rudens, žiemos, pavasario sezonais. Metodika Tyrimas vykdytas nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Duomenys rinkti Kauno miesto Saulės šeimos medicinos centre (SŠMC). Šeimos gydytojai pacientų vizitų metu pildė anonimines anketas apie į SŠMC besikreipiančius pacientus, pažymėdami jų apsilankymo datą, amžių, lytį bei ūminės ligos kodą, kuomet ta liga buvo kreipimosi priežastimi (ligos šifruotos TLK–10–AM kodais). Viso tyrime dalyvavo 10 SŠMC šeimos gydytojų, kurie surinko duomenis apie atsitiktinai atrinktus 1855 besikreipiančius pacientus, iš kurių atrinkti visi pacientai, sergantys ūminėmis ligomis (713 pacientų). Iš kiekvieno sezono buvo atrinkta po penkias dažniausiai pasitaikančias ligas. Pagal amžių pacientai suskirstyti į šešias grupes: ≤17 m., 18 – 24 m., 25 – 34 m., 35 – 49 m, 50 – 64 m, ≥65 m. Vasaros sezono metu dauguma gydytojų atostogavo, nepavyko surinkti pakankamo kiekio duomenų, kurie būtų reikšmingi bei tinkami naudoti atliekant statistinius skaičiavimus. Duomenų statistinė analizė atlikt[...].

Įžanga Sveikas gyvenimo būdas – vienas efektyviausių metodų, galinčių pagerinti savijautą, padėti išvengti ligų bei pasiekti aktyvios, neinvalidizuojančios senatvės. Svarbu tinkamai maitintis, sportuoti, nerūkyti – šie principai turėtų būti akcentuojami įvairioms pacientų amžiaus grupėms, norint pasiekti prieš tai išvardintų tikslų.[1] Atliktose mokslinėse studijose buvo nustatyta, kad palaikant normalų KMI, valgant daug vaisių, daržovių, maistą, turintį nedaug riebalų ir druskos, mankštinantis, vartojant minimalius kiekius alkoholinių gėrimų, ženkliai sumažėja arterinės hipertenzijos, metabolinių ligų rizika bei ilgėja gyvenimas.[2][3] Kadangi pacientams itin svarbi gydytojo nuomonė, patarimai, šeimos gydytojo vaidmuo pacientų sveikos gyvensenos įgūdžių formavime yra reikšminga. Šiuo tyrimu siekiame išsiaiškinti, kaip dažnai skirtingoms tikslinėms grupėms paaiškinami sveikos gyvensenos principai. Žinant šiuos duomenis, būtų galima efektyviau integruoti tinkamos gyvensenos mokymą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Tikslas Išsiaiškinti šeimos gydytojų aktyvumą paaiškinant pacientams, priklausantiems rizikos grupei, sveikos gyvensenos principus. Uždaviniai 1. Nustatyti, kokių amžiaus grupių pacientams šeimos gydytojai apie sveiką gyvenseną paaiškina dažniausiai. 2. Išsiaiškinti ryšį tarp sveikos gyvensenos mokymo ir paciento turimo rizikos veiksnio. 3. Nustatyti ar pacientų sergamumas lėtinėmis ligomis turi įtakos sveikos gyvensenos paaiškinimo dažniui. Metodika Tyrimas vykdytas nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Duomenys rinkti Kauno miesto Saulės šeimos medicinos centre (SŠMC). Šeimos gydytojai pacientų vizitų metu pildė anonimines anketas apie į SŠMC besikreipiančius pacientus, pažymėdami jų gimimo datą, rizikos veiksnius (rūkymą, KMI > 25 kg/m2, alkoholio vartojimą), lėtin[...].

Įžanga Asimptominės hematurijos pasireiškimas vaikų amžiuje yra gana dažnas – gali siekti iki 4,1proc. populiacijos (1). Šis pokytis dažniausiai nustatomas atliekant vaikų profilaktinius patikrinimus (2). Ji gali atsirasti dėl aktyvios fizinės veiklos, pasireikšti kaip paveldėtas gerybinis šeiminės hematurijos atvejis ar būti pirmasis rimtos inkstų patologijos ženklas (3), todėl indikuotinas tolimesnis paciento ištyrimas. Siekiant įvertinti klinikinę hematurijos reikšmę, reikalinga apžvelgti taikomus diagnostinius metodus bei stebimus pokyčius juose. Tikslas Nustatyti dažniausias kreipimosi į vaikų gydytojus nefrologus priežastis, esant asimptominei hematurijai, taikomus diagnostinius metodus bei palyginti gautus rezultatus tarp ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų. Uždaviniai 1. Nustatyti kreipimosi dėl asimptominės hematurijos priežastis. 2. Įvertinti asimptominės hematurijos pasireiškimą tarp lyčių. 3. Įvertinti klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pokyčių dažnį. 4. Įvertinti klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pokyčių skirtumus ikimokyklinio (iki 7 metų) ir mokyklinio amžiaus (nuo 7 metų) vaikams. Metodika Atlikta retrospektyvinė LSMUL KK Vaikų ligų klinikos pacientų ambulatorinių kortelių analizė. Atrinktos vaikų, turinčių diagnozę R.31 – asimptominė hematurija (pagal TLK–10–AM), ambulatorinės kortelės (2013–2015 m.). Surinkti duomenys: lytis, amžius, skundai, patologiniai pakitimai šlapime, šlapimo pasėlio atsakymai, iš kraujo biocheminio tyrimo: antistreptolizino–O (ASO) titras (n = 0–145 kU/l), komplemento komponento 3 (C3) koncentracija (n = 0,79–1,52g/l); viršutinio pilvo aukšto echoskopijos (VPAE) išvados, glomerulų filtracijos greičio (GFG), ūgio, arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimai. Tiriamųjų vardas, pavardė, adresas ir kiti asmeniniai duomenys nebuvo re...].

Įžanga Šeimos gydytojai yra pirminė sveikatos priežiūros grandis, į kurią kreipiasi pacientai dėl lėtinių ligų kontrolės bei ūminių ligų diagnozavimo ir gydymo. Žinant dažniausiai pasitaikančius ūminius susirgimus skirtingais sezonais, galima atkreipti didesnį gydytojų dėmesį į tų ligų simptomus bei gydymą. Taip pat labai svarbu žinoti ligų pasiskirstymą skirtingose amžiaus grupėse, kad būtų efektyviau taikoma ligų profilaktika bei prevencija, atsižvelgiant į tų grupių dažniausius ūminius susirgimus. Tikslas Įvertinti dažniausius besikreipiančių pacientų ūminius sveikatos sutrikimus skirtingose amžiaus grupėse bei skirtingais sezonais Uždaviniai 1. Nustatyti dažniausių ūminių susirgimų pasiskirstymą skirtingose amžiaus grupėse. 2. Nustatyti dažniausius ūminius susirgimus rudens, žiemos, pavasario sezonais. Metodika Tyrimas vykdytas nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Duomenys rinkti Kauno miesto Saulės šeimos medicinos centre (SŠMC). Šeimos gydytojai pacientų vizitų metu pildė anonimines anketas apie į SŠMC besikreipiančius pacientus, pažymėdami jų apsilankymo datą, amžių, lytį bei ūminės ligos kodą, kuomet ta liga buvo kreipimosi priežastimi (ligos šifruotos TLK-10-AM kodais). Viso tyrime dalyvavo 10 SŠMC šeimos gydytojų, kurie surinko duomenis apie atsitiktinai atrinktus 1855 besikreipiančius pacientus, iš kurių atrinkti visi pacientai, sergantys ūminėmis ligomis (713 pacientų). Iš kiekvieno sezono buvo atrinkta po penkias dažniausiai pasitaikančias ligas. Pagal amžių pacientai suskirstyti į šešias grupes: ≤17 m., 18 – 24 m., 25 – 34 m., 35 – 49 m., 50 – 64 m., ≥65 m. Duomenų statistinė analizė atlikta SPSS 20.0 statistiniu paketu. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai Rudens sezonu nustatyti 305 ūminiai susirgimai. [...].

Introduction: A healthy lifestyle is one of the most effective ways that can help one to improve their wellbeing, prevent diseases and to achieve an active and disability-free old age. It is important to eat healthy, exercise and not to smoke – these principles must be emphasized when advising patients of all age groups in order to achieve the aforementioned results. Aim: The aim of this study was to identify whether general practitioners tend to explain the principles of a healthy lifestyle for their patients. Methods: Anonymous questionnaires were used and filled by general practitioners during patient visits to ‘SŠMC’ to collect data including their date of birth, risk factors (smoking, obesity, BMI >25kg/m2, alcohol consumption), the ICD-10-CM code of a chronic disease in cases the disease was the reason the patient seeked the general practitioner, and identified whether the patient was made familiar with the ways of his or her lifestyle improvements. Results: The risk factor alcohol consumption was identified for 38 patients (2.2 percent), 1654 patients (97.7 percent) deny the alcohol consumption. It was not identified that the ways to improve a lifestyle were more often explained for those who were consuming alcohol: explained for 13 consumers (35.1 percent), and for 409 who does not consume (24.7 percent) (p>0.05). The risk factor obesity (BMI >25 kg/m2) was identified for 255 patients (15.07 percent). It was found that the ways to improve a lifestyle were statistically significant more often explained for obese patients than for non-obese: it was explained for 100 (39.2 percent) obese patients, and for 322 (22.4 percent.) non-obese patients (p<0,01). The risk factor smoking was identified for 341 patients (20.17 percent), 1350 (79.83 percent) of patients were nonsmokers. [...].