Vaitiekus, Domas
Item type:ETD, [Impact of Hematopoietic Stem Cell Transplant Conditioning Regimen on Patient Outcomes (Cardiovascular Damage)]Tyrimo tikslas: įvertinti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sąsają su kardiovaskulinės sistemos pažaidos rodikliais, analizuojant širdies echoskopijos parametrų pokyčius prieš ir po transplantacijos bei jų skirtumus tarp pagrindinių hematologinių ligų grupių. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti širdies struktūros ir funkcijos pokyčius, remiantis širdies echoskopijos parametrų duomenimis prieš ir po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos; 2. Palyginti širdies echoskopijos parametrų pokyčius tarp skirtingomis hematologinėmis ligomis sergančių pacientų grupių po transplantacijos; 3. Nustatyti, kurie širdies echoskopijos parametrai po transplantacijos kinta statistiškai reikšmingai, vertinant tiek atskiras ligų grupes, tiek bendrą tiriamųjų imtį. Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis vieno centro klinikinis tyrimas LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinikoje, analizuojant kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos pacientų medicininius duomenis ir širdies echoskopijos parametrų pokyčius prieš ir po transplantacijos, taikant IBM SPSS Statistics (Statistical Package for Social Sciences) 29 versiją. Tyrimo dalyviai: į tyrimą įtraukti 50 pacientų, kuriems LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinikoje buvo atlikta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija ir buvo surinkti širdies echoskopijos duomenys prieš ir po transplantacijos. Tyrimo rezultatai: išanalizuoti 50 pacientų duomenys, amžiaus mediana – 64 metai. Daugumą sudarė mieloma (66 %), ūmine mieloblastine leukemija (ŪML) sirgo 20 %, limfoma – 14 % pacientų. Mielomos ir limfomos grupėse echoskopijos parametrų pokyčiai dažniausiai buvo statistiškai nereikšmingi (p > 0,05), išskyrus limfomos grupėje nustatytą KSGDD padidėjimą (p = 0,048). ŪML grupėje išstūmimo frakcija sumažėjo nuo 54,47 % iki 47,83 % (p = 0,017), E/E′ padidėjo nuo 6,91 iki 10,87 (p = 0,007). Bendroje imtyje išstūmimo frakcija sumažėjo nuo 57,15 % iki 55,08 % (p = 0,022), KSGDDi padidėjo nuo 24,90 iki 25,57 mm/m² (p = 0,032). Išvados: po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos nustatyti širdies echoskopijos parametrų pokyčiai, kurie skyrėsi tarp hematologinių ligų grupių. Ryškiausi pokyčiai nustatyti ūmine mieloblastine leukemija sirgusių pacientų grupėje, o limfoma ir mieloma sirgusių pacientų grupėse daugumos rodiklių pokyčiai buvo statistiškai nereikšmingi. Vertinant bendrą imtį, nustatytas kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas ir širdies dydžio indeksų padidėjimas.
14 Item type:ETD, [The Impact of Viral Infections (EBV and CMV) on the Outcomes of Hematopoietic Stem Cell Transplantation]Tikslas: Įvertinti Epstein-Barr viruso (EBV) ir citomegalo viruso (CMV) infekcijų įtaką kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos išeitims. Uždaviniai: 1. Įvertinti EBV ir CMV reaktyvacijos dažnį ir laiką LSMUL KK pacientams po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. 2. Įvertinti EBV ir CMV reaktyvacijos sąsajas su infekcinėmis ir kitomis komplikacijomis po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. 3. Įvertinti EBV ir CMV reaktyvacijos įtaką ankstyvajam potransplantaciniam mirtingumui. Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojant 2020–2025 m. LSMUL Kauno klinikose gydytų pacientų, kuriems atlikta alogeninė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, duomenis. Duomenys surinkti iš LIS sistemos. Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 77 pacientai. Po transplantacijos CMV reaktyvacija nustatyta 53,2 % pacientų, EBV – 16,9 %. CMV reaktyvacija pasireiškė anksčiau nei EBV (mediana atitinkamai 14 ir 21 diena), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Nustatyta tendencija, kad CMV reaktyvacija buvo susijusi su didesniu infekcinių (70,7 %, palyginti su 55,6 %) ir bendrų komplikacijų (85,4 %, palyginti su 72,2 %) dažniu, tačiau šios sąsajos statistinio reikšmingumo nepasiekė. EBV reaktyvacijos reikšmingų sąsajų su komplikacijomis nenustatyta. Be to, CMV infekcijai dažniau prireikė medikamentinio gydymo. Pacientams, kuriems pasireiškė transplantanto prieš šeimininką liga, tiek CMV, tiek EBV reaktyvacija nustatyta dažniau, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Virusų DNR kopijų kiekis nebuvo susijęs su komplikacijų skaičiumi. CMV reaktyvacija buvo statistiškai reikšmingai susijusi su didesniu ankstyvuoju potransplantaciniu mirtingumu (36,6 %, palyginti su 11,1 %; p = 0,010) ir išliko nepriklausomu rizikos veiksniu daugiamatėje regresinėje analizėje (OR = 5,00; 95 % PI: 1,44–17,39), tuo tarpu EBV reaktyvacija su ankstyvuoju mirtingumu susijusi nebuvo. Išvados: 1. CMV reaktyvacija po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos nustatyta dažniau (53,2 %) nei EBV reaktyvacija (16,9 %). CMV reaktyvacija taip pat pasireiškė anksčiau nei EBV reaktyvacija. 2. CMV reaktyvacija buvo susijusi su didesniu infekcinių ir kitų komplikacijų dažniu, tačiau šios sąsajos statistinio reikšmingumo nepasiekė. Tuo tarpu EBV reaktyvacijos reikšmingų sąsajų su komplikacijomis nenustatyta. Be to, CMV infekcijai dažniau buvo taikomas medikamentinis gydymas. 3. CMV reaktyvacija buvo statistiškai reikšmingai susijusi su didesniu ankstyvuoju potransplantaciniu mirtingumu ir išliko nepriklausomu rizikos veiksniu atliktoje daugiamatėje regresinėje analizėje, tuo tarpu EBV reaktyvacija su didesniu ankstyvuoju potransplantaciniu mirtingumu susijusi nebuvo.
26 Item type:ETD, [Nutritional Deficiency Influence to Complications for Patients after Hematopoetic Stem Cell Transplantation]Darbo autorė: Monika Vaškaitė Darbo pavadinimas: Mitybos nepakankamumo įtaka komplikacijų pasireiškimui pacientams po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos Tyrimo tikslas. Įvertinti mitybos nepakankamumo (MN) įtaką komplikacijų pasireiškimui prieš ir ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. per pirmąsias 30 d.) po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (KKLT). Uždaviniai. 1. Nustatyti su pacientu susijusių rizikos veiksnių įtaką MN komplikacijų pasireiškimui ir vystymuisi. 2. Nustatyti gretutinių ligų įtaką MN komplikacijų pasireiškimui ir vystymuisi. 3. Nustatyti veiksnius prieš KKLT, galinčius daryti įtaką MN komplikacijų pasireiškimui. 4. Nustatyti ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. per pirmąsias 30 d.) po KKLT veiksnius, galinčius daryti įtaką MN komplikacijų pasireiškimui. Metodai. Atliktas retrospektyvinis kiekybinis tyrimas. MN nustatytas remiantis ESPEN gairėmis. Pacientai laikomi turinčiais MN, jei pagal šias gaires jiems buvo skiriama parenterinė mityba. Vertinta albumino, bendro baltymo (BB) ir hemoglobino (Hgb) koncentracija kraujyje prieš ir ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. nadyrą per 30 d.) po KKLT. Tyrimo dalyviai. Pacientai, kuriems nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinikoje buvo atlikta autologinė ar alogeninė KKLT. Tyrimo rezultatai. Ištirti 120 pacientų: 91 pacientui (75,8 proc.) atlikta autologinė KKLT (auto KKLT), o 29 (24,2 proc.) – alogeninė KKLT (alo KKLT). MN dažnis buvo didesnis tarp pacientų, kuriems atlikta alo KKLT 55,9 proc. (p < 0,001). Jaunesni pacientai dažniau patyrė MN (p = 0,042). Lytis, KMI ir dauguma gretutinių ligų nebuvo susiję su MN (p > 0,05), išskyrus cukriniu diabetu (CD) sergantys pacientai MN nepatyrė (p = 0,038). Albumino, BB ir Hgb koncentracijos kraujyje reikšmingai pakito prieš ir po KKLT (p < 0,001). Auto KKLT pacientai su MN turėjo daugiau nei 9 kartus didesnę komplikacijų tikimybę po KKLT (p = 0,037). Išvados. 1. Jaunesnis amžius buvo susijęs su didesne MN rizika (p = 0,035). Tikėtina, kad tai galėjo lemti intensyvesnis kondicionavimo režimas, dažniau taikytas jaunesnio amžiaus tiriamiesiems. 2. Lytis, KMI ir gretutinės ligos nebuvo susiję su MN rizika (p > 0,05). 3. Mažesnė BB prieš auto KKLT (p = 0,010) ir mažesnė Hgb koncentracija prieš alo KKLT (p = 0,032) buvo susiję su MN rizika. 4. Mažesnė albumino ankstyvuoju laikotarpiu (t. y. per pirmąsias 30 dienų) po auto KKLT (p = 0,027) ir mažesnė BB koncentracija (p = 0,025) po alo KKLT buvo susiję su MN vystymusi. 5. Auto KKLT pacientams, kuriems buvo nustatytas MN, komplikacijų rizika po transplantacijos buvo daugiau nei 9 kartus didesnė, pabrėžiant mitybos būklės svarbą transplantacijos baigčiai (p = 0,037). Rekomendacijos. Koregavimas laiku albumino, BB ir Hgb, gali padėti sumažinti MN riziką.
10 Item type:ETD, [Factors That Influence Heart Damage for Patients Who Underwent Hemopoietic Stem Cell Transplantations]Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti ir apžvelgti veiksnius įtakojančius širdies pažaidą pacientams, kuriems buvo atliktos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti su pacientu susijusius rizikos veiksnius (lytis, amžius, šeiminė anamnezė sirgti kardiovaskulinėmis ligomis, rūkymas ir kt.) ir jų įtaką kardiotoksiškumo vystymuisi tarp pacientų kuriems atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. 2. Nustatyti gretutinių ligų (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, lipidų apykaitos sutrikimai ir kitų) įtaką kardiotoksiškumo vystymuisi pacientams kuriems atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. 3. Nustatyti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos peri-procedūrinio laikotarpio eigos ypatumus, galinčiu įtakoti širdies pažaidą pacientams kuriems atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Metodai: Į retrospektyvinių duomenų analizę buvo įtraukti 84 pacientai, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų Hematologijos skyriuje 2020-2023 metais buvo atliktos autologinės ir alogeninės KKLT bei pacientai įvertinti dvimatėmis echokardiografijomis prieš ir po kondicionavimo režimo bei transplantacijos procedūros. Iš stacionarinių ligos istorijų buvo atrinkti pacientų demografiniai ir su rizikos veiksniais susiję duomenys. Identifikuoti su pacientu susiję rizikos veiksniai širdies pažaidai buvo gretutinės ir ŠKL ligos pacientų ligos istorijose, amžius ir antsvoris. ŠKL buvo apibrėžta kaip įvykęs miokardo infarktas, insultas, aritmijos epizodai, esamas širdies nepakankamumas bei lėtinės aritmijos. Pirminė arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir dislipidemija, buvo išskirtos kaip gretutinės ligos. Transplantacijos tipas, mobilizacijai ir kondicionavimui naudoti preparatai, ciklofosfamido, melfalano, citarabino ir rituksimabo kumuliacinės dozės kartu su antraciklinų paskyrimu, spinduline terapija, pasireiškusiomis infekcijomis ir anemija buvo nustatyti kaip galimi peri-procedūriniai rizikos veiksniai širdies pažaidos išsivystymui. Labiausiai šiame tyrime buvo atsižvelgta į kairiojo skilvelio galinio diastolinio ir prieširdžio dydžio pokyčius, dešiniojo skilvelio ir prieširdžio pokyčių dydžius, išmetimo frakcijas prieš ir po KKLT, E/A santykį bei E dydžius diastolinei širdies funkcijai vertinti ir skysčio kiekį perikarde. Atlikta statistinė duomenų analizė, taikyta aprašomoji statistika, naudotas Chi kvadrato ir Fišerio tikslusis kriterijus. Priklausomybės ir skirtumai tarp tiriamųjų grupių požymių laikyti statistiškai reikšmingi, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p – reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktas reikšmingumo lygmuo (=0,05). Rezultatai: 46,4 proc. pacientų pasireiškė įvairaus laipsnio ir klinikos širdies pažaida, statistiškai reikšminga sąsaja su širdies pažaida buvo rasta tarp ŠKL pacientų istorijoje ir pacientų amžiaus. Reikšminga sąsaja tarp širdies pažaidos, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, cukrinio diabeto, komorbidiškumo, mobilizacijai ir kondicionavimui naudotų režimų ir šių preparatų kumuliacinės dozės nebuvo rasta. Infekcijos ir anemijos širdies pažaidos išsivystymui neturėjo. Išvados: 1. Vyresni pacientai bei pacientai, prieš tai turėję širdies ir kraujagyslių ligas, turi didesnę riziką širdies pažaidos išsivystymui lyginant su pacientais, kurie ŠKL ligomis nepersirgę. 2. Koreliacija tarp mobilizacijai ir kondicionavimui naudotų preparatų ir širdies pažaidos išsivystymo pastebėta nebuvo. 3. Koreliacija tarp dažniausių po procedūrinių komplikacijų (infekcijų ir anemijų) ir širdies pažaidos rasta nebuvo.
85 2