Lizdenienė, Vita

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Aim Obtaining a bone specimen to diagnose diabetic foot osteomyelitis (DFO) is the generally accepted standard for diagnosing the infection and the only definitive way to identify the causative pathogens. However, percutaneous bone biopsy is typically not performed in most suspected cases of DFO due to a lack of healthcare professionals adequately trained to perform the procedure and/or concerns about potential adverse effects, such as bone fractures or induced infections [1]. Our aim is to evaluate the results of implementation of medical treatment for DFO in routine clinical practice. Methods In 2024, the Multidisciplinary diabetic foot team (MDT) applied medical treatment for DFO to 4 patients who either refused amputation or did not meet the criteria for surgical treatment. A percutaneous bone biopsy was performed for all 4 patients after at least 2 weeks of antibiotic-free interval. Two samples were sent for microbiological, and one for histological analysis. Results The pathogen was identified in 3 out of 4 cases (Peptostreptococcus species, Proteus mirabilis and Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus). The histological examination helped make the decision regarding the infection diagnosis despite a negative culture. Treatment was adjusted based on the culture results, with an average treatment duration of 6 weeks, using an antibacterial treatment with good bone penetration. The patients were monitored for at least 6 months, and remission was observed in all cases (no need for reoperation, additional antimicrobial treatment, or wound recurrence) (Figure 1). Conclusions In conclusion, these cases challenge the commonly held belief that osteomyelitis always requires surgery and that it cannot be cured without surgical intervention. Remission was observed in all patients treated with medical treatment over the course of one year, with no complications. Routine clinical practice in our centre now newly includes percutaneous bone biopsy, bone histological examination, and antibacterial therapy with good bone penetration, although there were logistical challenges in performing this procedure.

Kortizolis - regis, tai šių laikų herojus. Daugybė antraščių spaudoje, socialiniuose tinkluose ir sveiko gyvenimo guru pasisakymuose skelbia, kaip svarbu kontroliuoti kortizolio kiekį organizme. Kartu siūloma daugybė įvairiausių žolinių, natūropatinių ir neaiškios kilmės preparatų, neva normalizuojančių kortizolio lygį kraujyje ir padedančių išvengti nutukimo, streso, miego sutrikimų - trumpai tariant, visų gyvenimo problemų. Bet kaip yra iš tikrųjų?

Apetitą ir kūno svorį kontroliuoja centrinė nervų sistema, kuri, reaguodama į išorinius ir vidinius signalus, atlieka pagrindinį vaidmenį energijos homeostazei palaikyti. Valgymo kon- trolės procesus žmogaus smegenyse vykdo ke- lios sistemos: homeostazės (pagumburio sritis), dėmesio (parietalinė ir regos žievės), emocijų ir atminties sistemos (migdolinis kūnas ir hipo- kampas), kognityvinė kontrolė (prefrontalinė žievė) bei atlygio sistema, formuojanti ir įpro- čio funkcijas, angl. reward systems (mezolimbi- në sistema) [1]. Manoma, jog pakitęs atlygio" signalizavimas smegenyse yra pagrindinė nu- tukimo priežastis, sukelianti nekontroliuojamą apetitą ir riebaus, kaloringo maisto poreikį [2]. Kognityvinė kontrolė, leidžia žmogui priimti sprendimus, kada, kiek, ką valgyti ar atsisakyti maisto. Keletas tyrimų parodė, jog nutukusiems žmonėms ši slopinimo kontrolė yra sutrikusi stebėtas prefrontalinės smegenų žievės aktyvu- mo susilpnėjimas (3). [...].

Congenital Adrenal Hyperplasia (CAH), a genetic adrenal gland disorder, can disrupt hormonal balance, leading to fertility issues in females. Timely interventions, like hormone therapy, are essential for managing fertility concerns and ensuring a safe pregnancy for individuals with CAH. A 28-year-old patient consulted an endocrinologist for a detailed examination due to infertility issues persisting for 2 years. Prior to this, the patient had given birth to a 22-week-old newborn who died within the first day due to infection. During the investigation of infertility causes, 17-OH was incidentally tested despite the absence of hyperandrogenism symptoms (regular menstrual cycle, no hirsutism, no acne). A significantly elevated 17-OH level was found (63.81 nmol/l). Suspecting congenital adrenal hyperplasia, a Synacthen test was performed, but the diagnosis was ruled out (Synacthen test results: 17-OH 0‘ 11.9 nmol/l, 30‘ 11.8 nmol/l, 60‘ 9.06 nmol/l). The patient consulted with a geneticist, and two pathogenic variants of the CYP21A2 gene were identified. Upon repeating the Synacthen test, CAH was diagnosed (Synacthen test results: 17-OH 0‘ 37.3 nmol/l, 30‘ 154 nmol/l, 60‘ 199 nmol/l). Treatment with dexamethasone 0.25 mg/p was prescribed, assisted fertilization was recommended, and the male partner was advised to undergo CYP21A2 mutation screening (not detected). The patient underwent intrauterine insemination, but it was unsuccessful: at 13 weeks, a single embryo reduction was performed, and at 17 weeks, there was a miscarriage of the second fetus. Two days later, with no remaining fetal cardiac activity, an abortion was performed. After the unsuccessful pregnancy, the patient was reevaluated by a geneticist, and antiphospholipid syndrome was confirmed (anti-cardiolipin antibodies (IgM) - 99.96). The patient underwent a second intrauterine insemination and one successfully implanted. Due to CAH, dexamethasone was discontinued, and hydrocortisone 5 mg was started three times a day. Aspirin and low-molecularweight heparin were prescribed for antiphospholipid syndrome. During pregnancy, the patient consulted with a geneticist again, and it was assessed that the risk of CAH for the fetus was minimal (the fetus is an obligate carrier of one pathogenic variant of the CYP21A2 gene). Chromosomal anomaly testing (PRISCA) was performed with low-risk results. A healthy male newborn was delivered via cesarean section at 38 weeks (APGAR 9). Stress doses of hydrocortisone were administered during delivery, and the postoperative period was uneventful. In conclusion, despite complexities involving congenital adrenal hyperplasia, antiphospholipid syndrome, and infertility, a multidisciplinary approach, including genetic consultations, resulted in the successful delivery of a healthy newborn.

Diabetinė sensorinė polineuropatija (DSPN) pasireiškia maždaug trečdaliui diabetu sergančių žmonių. [...].

Algoritmas (lot. algorismus

Context Cystic adenomas of the parathyroid gland are relatively rare, with an estimated incidence of 0.3-1.5% of all parathyroid tumors. These tumors are benign and typically present as a single cyst or multiple small cysts within a solid nodule. Due to their rarity and nonspecific imaging features it may be challenging to diagnose preoperatively. However, the diagnosis is confirmed by fine-needle aspiration(FNA) biopsy and pathological examination of the tissue obtained by FNA. Case Illiustration We report the case of a 69-year-old woman admitted to endocrinologist’s due to increased sweating and worsening eyesight. The patient had a multifocal goitre that did not require any particular treatment. She was found to have hypercalcemia (2.95 mmol/l; normal: 2.2-2.65 mmol/l), hypercalciuria (10.03mmol/24 h; normal 0-6.2 mmol/24 h) and elevated PTH (26.4 pmol/l; normal:1.26-6.74 pmol/l). The plasma phosphorus (0.86 mmol/l; normal: 0.81-1.45mmol/l), urine phosphorus (30.0 mmol/24 h; normal: 12.9-42 mmol/24 h) and 25-hydroxyvitamin D (76.60 nmol/l; normal: 70-250 nmol/l) were normal. There was no renal failure or osteoporosis. Ultrasonography of the neck revealed a 1.4x0.7x0.9 cm cystic mass below the left lobe of the thyroid gland. The nodule found in ectopic thyroid tissue had a mixture of solid and cystic components, this is not a typical feature of a parathyroid gland. SPEC/CT of the neck and mediastinum with 99mTc-MIBI was performed. There was no evidence of accumulation of radiopharmaceutical 99mTc-MIBI, the absence of a parathyroid adenoma was confirmed. As a result of the high previous suspicion of the parathyroid adenoma, it was decided to conduct a fine-needle aspiration of the solid nodule. Cytological and biochemical tests (PTH analysis in rinse material revealed high PTH (210.6 pmol/l)) confirmed parathyroid gland. The multidisciplinary consortium made the decision that surgical treatment is the most appropriate treatment for a parathyroid adenoma. After a parathyroidectomy, histological examination was performed, the diagnosis of a cystic parathyroid adenoma was confirmed. Additionally, post-operative laboratory tests showed normal levels of calcium (2.44 mmol/l) and PTH (2.03 pmol/l) which indicates that surgery was successful. Discussion Cystic parathyroid adenomas are rare and have unique characteristics that can make them challenging to diagnose and treat. An experienced endocrine surgeon and multidisciplinary team approach is recommended to manage these cases.

Įvadas Antinksčių žievės karcinoma - tai retas, dažnai agresyvios eigos piktybinis navikas. Dauguma pacientų (80 proc.) diagnozės nustatymo metu yra besimptomiai. Paprastai šios ligos prognozė bloga, o 5 metų išgyvenamumas yra 20-25 proc. Klinikinis atvejis 37 m. amžiaus vyras atvyko į LSMUL KK dėl bendro silpnumo, nuovargio, protarpinio pilvo skausmo ir svorio kritimo (~ 10 kg per 9 mėn.). Atsitiktinai pilvo UG rastas dešiniojo antinksčio darinys. Klinikinė apžiūra: klinikinių hiperkortizolemijos požymių nestebėta. Laboratoriniai tyrimai: duomenų už feochromocitomą ir pirminį hiperaldosteronizmą nepakanka. 1 mg deksametazono supresijos mėginys - kortizolio supresija negauta. Mažų dozių ir didelių dozių Deksametazono mėginys - patologinis. Pilvo organų KT tyrimas: dešiniajame antinkstyje yra nehomogeniškas, aiškių ribų, ~4.6 x 4.1 cm dydžio, netolygiai kaupiantis kontrastą darinys su smulkiais kalcinatais. Atlikta laparoskopinė totalinė dešinės pusės adrenalektomija. Makroskopinio tyrimo aprašymas: dešinysis antinkstis su aplinkiniu riebaliniu audiniu 7.5 x 5 x 4 cm, pjūviuose gelsvas, su kraujosruvomis 5 x 4.5 x 3.1 cm dydžio darinys. Mikroskopinio tyrimo aprašymas: pašalintame antinkstyje rastas navikas, kurio apie 50 proc. ploto sudaro lobulinėmis ir alveolinėmis struktūromis besidėstančios, vidutinio dydžio ląstelės, turinčios apvalius, chromatingus branduolius bei vidutinio gausumo, švelniai eozinofilišką citoplazmą. Kitą naviko komponentą, apimantį iki 3.0 cm ploto, formuoja polimorfiškos, vidutinio dydžio bei didelės atipinės ląstelės, turinčios labai akcentuotus, polimorfiškus, chromatingus branduolius bei įvairaus gausumo, švelniai eozinofilišką citoplazmą. Dalis navikinių ląstelių monstriškos. Rasti siauri naviko nekrozės plotai bei platūs fibrozinio audinio intarpai. Šio komponento navikinių ląstelių mitozių rasta iki 3/10DPRL (6/50DPRL). Fibrozinės antinksčio kapsulės peraugimo nerasta. Išvada: antinksčio žievės karcinoma žievės adenomos fone pT1 Nx Mx LVI R0. Krūtinės ir pilvo KT: dešinysis antinkstis pašalintas, kairysis - be pakitimų, kita - norma - išplitimo požymių nematyti. DEXA: osteopenija. Genetiko konsultacija dėl galimo MEN1, Beckwith-Wiedemann‘o, Lynch‘o sindromų. Taikyta pooperacinė pakaitinė terapija Hidrokortizonu 30 mg/p. Reninas, aldosteronas, kortizolis (hidrokortizono vartojimo fone), AKTH, elektrolitai - normos ribose. Išvados Nefunkcionuojanti antinksčių karcinoma ir jos nespecifinė klinika gali būti iššūkis ligos diagnostikoje ir reikalauja atidžių klinikinių tyrimų. Nespecifinė antinksčių žievės karcinomos klinika dažnai gali lemti vėlyvą diagnozę, o tai lemia ligos progresavimą lokaliai bei sistemiškai.

Introduction Adrenal cortical carcinoma (ACC) is a rare and aggressive malignancy. Most patients (80%) are asymptomatic at the time of diagnosis. ACC generally has a poor prognosis with a 5-year survival rate of 20–25%. Case A 37-year-old man came to the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics for general weakness, fatigue, intermittent abdominal pain, and weight loss (w 10 kg in 9 months). During the abdominal US, the mass in the right adrenal gland was found. Physical examination: no clinical signs of hypercortisolemia and no changes in other endocrine systems were observed. Laboratory tests Diagnosis of pheochromocytoma and primary hyperaldosteronism excluded. 26.10.20 – 1 mg of Dexamethasone test – no suppression of cortisol was detected, low-dose and high dose Dexamethasone suppression tests – pathologic (Table 1). Abdominal CT In the right adrenal gland – w 4.6!4.1 cm mass, non-homogeneous with microcalcifications, unevenly accumulates contrast. Laparoscopic right adrenalectomy was performed. Macroscopic examination Right adrenal gland 7.5!5!4 cm, in incisions yellowish 5!4.5!3.1 cm mass. Microscopic examination About 50% of the tumor consists of cells, which layout in lobular and alveolar structures. Cells are medium-sized with round, chromatic nuclei and a moderately abundant, mildly eosinophilic cytoplasm. Another component of the tumor takes up to 3.0 cm of the tumor itself and is formed by polymorphic medium-sized and large atypical cells with highly accentuated, polymorphic, and chromatic nuclei. The cells have mildly eosinophilic cytoplasm of varying abundance. Part of the tumor cells is monstrous. Narrow areas of tumor necrosis and wide inclusions of fibrous tissue were found. No overgrowth of the fibrous adrenal capsule was found. Conclusion: adrenal cortical carcinoma against the background of cortical adenoma pT1 Nx Mx LVI R0. Chest and abdominal CT Right adrenal gland is removed, no signs of metastases were observed, left without changes. DXA Osteopenia. MEN1, Beckwith-Wiedemann, and Lynch syndromes were ruled out by genetic tests. Post-operative treatment included Hydrocortisone 20–30 mg/d replacement therapy. Renin, aldosterone, cortisol (in the background of Hydrocortisone use), ACTH, electrolytes – all in the normal range (Table 1). Conclusion Non-functioning adrenal carcinoma and its nonspecific clinic may be a challenge in the diagnosis of the disease and require careful clinical examination. Nonspecific clinics of adrenal cortical carcinoma can often lead to a late diagnosis, leading to local and systemic progression of the disease.