Lukoševičius, Saulius

Aim The aim of this study is to investigate the potential of artificial intelligence (AI) in mammography interpretation and to compare its diagnostic performance with that of radiologists. Objectives

1. Evaluate the diagnostic accuracy of AI in detecting breast cancer in mammography scans.
2. Compare the diagnostic accuracy of AI to that of radiologists in detecting breast cancer in mammography scans.
3. Analyze and compare the overall effectiveness between AI and radiologists in mammography interpretation.
4. Evaluate possibilities of AI clinical implementation and related ethical concerns Methods A qualitative literature review approach. In this study, scientific articles published within the last ten years were selected from PubMed and reviewed. The methodology included identifying relevant scientific articles, selecting, and analyzing the included studies. Important indicators for selecting scientific articles included sensitivity, specificity, false-positive rate, false-negative rate, recall rate, and area under the curve (AUC). No participants were directly involved. Results Artificial intelligence is comparable to, or even superior to, radiologists in diagnostic performance. Studies frequently reported that AI had a higher sensitivity, while specificity was generally similar between AI and radiologists. A reviewed meta-analysis reported an AI sensitivity of 0.85, compared with a lower sensitivity of 0.77 for radiologists, while specificity was similar, AI 0.89 and radiologists 0.9. Other findings from the reviewed studies advise that AI might reduce false negatives, lower recall rates, and improve workflow efficiency. Conclusions AI has the potential to function as an important support tool in mammography screening. Despite the heterogeneity presented among the included studies, the evidence clearly indicates that AI could have a significant impact on breast cancer detection in clinical practice.

Author: Boukhchem Sami Amine Title: Imaging Techniques for the Diagnosis of Subclinical Coronary Atherosclerosis Aim: To evaluate imaging as a systematic tool for detecting subclinical atherosclerosis in asymptomatic individuals and to demonstrate how early diagnosis can intensify primary prevention. Objectives: 1- To evaluate imaging modalities as systematic tools for detecting subclinical atherosclerosis. 2- To explore how early diagnosis enhances primary prevention strategies. 3- To assess the cost-effectiveness of imaging in early cardiovascular screening. Methodology: A systematic literature review was conducted using PubMed databases following PRISMA guidelines and 30 studies were screened and included based on the scope of the study and scientific relevance. Studies evaluated coronary artery calcium scoring, coronary computed tomography angiography and peripheral ultrasound in asymptomatic populations. Study Participants: study included asymptomatic patient Results: Subclinical atherosclerosis remains highly prevalent in asymptomatic groups and is frequently missed by traditional risk scores, whereas imaging modalities such as CAC, CCTA, and ultrasound significantly improved detection and screening. Studies demonstrated that CAC scoring effectively reclassifies risk, and CCTA allows identifying non-calcified plaque even in patients with CAC = 0. Conclusions: Non-invasive imaging techniques greatly enhance subclinical coronary atherosclerosis detection in asymptomatic population compared to conventional risk alone while CAC scoring is a good first step screening, CCTA and ultrasound give complementary information. Imaging-guided screening allow for better primary prevention and more effective treatment plan. Practical recommendations: Coronary artery calcium scoring should be used for screening population at risk and guide statin decisions while Coronary computed tomography angiography is indicated for high-risk patients with multiple risk factors. Peripheral ultrasound offers a radiation-free alternative for younger populations. Future research requires randomized trials of imaging-guided prevention and validation across diverse populations

Autorius: Gabrielė Maleckaitė Darbo tema: supratimas apie MDK (multidisciplininį konsiliumą), Radiologo vaidmuo jame. Tyrimo tikslas: atskleisti MDK svarbą ligų diagnostikoje ir gydyme, išsiaiškinti gydytojo radiologo svarbą ir funkcijas jame, įvertinti jo indėlį sprendžiant klinikinius atvejus, atskleisti gydytojų radiologų požiūrį į virtualius MDK susitikimus. Tyrimo uždaviniai: apibrėžti multidisciplininio konsiliumo (MDK) naudą ir reikšmę šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje; išskirti pagrindinius aspektus ir iššūkius, susijusius su radiologo dalyvavimu MDK, analizuojant įvairius klinikinius atvejus; aptarti virtualius MDK, gydytojų radiologų požiūrį į juos; atskleisti gydytojų, dalyvaujančių MDK, darbo krūvio mažinimo būdus. Tyrimo metodai: atlikta literatūros analizė. Atrinkti ir analizuoti 18 tyrimų iš PubMed duomenų bazės. Magistro darbe buvo nagrinėjama naujausia literatūra susijusi su MDK ir radiologų vaidmeniu jame. Tyrimo rezultatai: tyrimai atskleidė, kad daugiadisciplininės komandos (MDK) susitikimai svariai prisideda prie gydymo tikslumo ir pacientų išgyvenamumo. Tačiau jų efektyvumą dažnai riboja nepakankamas pasiruošimas ir didelės gydytojų laiko sąnaudos. Radiologai MDK pasiruošimui ir dalyvavimui vidutiniškai skiria apie 2,7 val., o tai gali neigiamai paveikti jų akademinį ir klinikinį darbą. Virtualūs MDK susitikimai vertinami teigiamai dėl lankstumo ir efektyvumo, nors kartais iškyla techninių iššūkių. Alternatyvos, tokios kaip dirbtinis intelektas, padeda sumažinti gydytojų darbo krūvį ir optimizuoti sprendimų priėmimą. Išvados: multidisciplininis konsiliumas yra neatsiejama sveikatos priežiūros dalis; radiologų įsitraukimas į multidisciplininį konsiliumą gali keisti gydymo taktiką ir sprendimų priėmimą. Dėl radiologų reikalingumo multidisciplininiame konsiliume, didėja radiologų darbo krūvis, kuris daro įtaką darbo efektyvumui ir motyvacijai, todėl reikia tobulinti MDK procesą; virtualūs MDK susitikimai yra puiki alternatyva gyviems posėdžiams, nes sutaupoma laiko ir išteklių. Derėtų tobulinti programinę įrangą ir apmokyti darbuotojus susitikimų efektyvumui; šiomis dienomis ieškoma vis daugiau pagalbinių priemonių, kurios palengvintų gydytojų, dalyvaujančių MDK susitikimuose, darbo krūvį. Norint sutaupyti laiko ir žmogiškųjų išteklių derėtų įtraukti dirbtinį intelektą ir jo rekomendacijas, klinikinius atvejus aptariant MDK metu. Reikėtų ieškoti adaptuotų MDK formų, kurios leistų efektyvinti sprendimų priėmimą, analizuojant paprastesnius klinikinius atvejus.

Aistė Ramanauskaitė „Dirbtinis intelektas atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą – iššūkiai ir perspektyvos“. Tyrimo tikslas: remiantis mokslinių publikacijų duomenimis, apžvelgti ir apibendrinti dirbtinio intelekto pritaikymą, galimybes, iššūkius ir perspektyvas atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Uždaviniai: 1. Apibendrinus literatūros duomenis, išsiaiškinti, kaip dirbtinis intelektas yra taikomas atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. 2. Apibendrinus literatūros duomenis, įvertinti dirbtinio intelekto galimybes ir iššūkius atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. 3. Remiantis literatūros duomenimis, išsiaiškinti, kokios dažniausios patologijos nustatomos naudojant dirbtinį intelektą atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. 4. Įvertinti ar dirbtinis intelektas yra patikima ir naudinga priemonė analizuojant bei vertinant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus. Metodai: sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta vadovaujantis PRISMA gairėmis [1]. Mokslinių publikacijų paieška vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prenumeruojamoje internetinėje duomenų bazėje „PubMed“ (MEDLINE). Naudojant raktinius žodžius ir papildomus filtrus, buvo aptikti 8499 straipsniai, o iš jų į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 19 straipsnių. Tyrimo rezultatai: visuose klinikiniuose tyrimuose buvo aprašytas DI algoritmų taikymas atliekant galvos smegenų MRT tyrimą ir nustatyta, kad DI metodai yra naudingi taikant juos klinikinėje praktikoje. Išvados: 1. DI gebėdamas atkurti ir automatiškai matuoti bei segmentuoti vaizdus, pagerina galvos smegenų MRT tyrimų kokybę ir diagnostinį tikslumą. 2. DI pagerina galvos smegenų MRT vaizdų kokybę, automatiškai segmentuoja ir analizuoja galvos smegenų anatomines struktūras, pokyčius, prognozuoja ligos progresavimą bei pritaiko individualizuotą gydymą. DI algoritmams reikalingi dideli, įvairūs ir išsamiai aprašyti duomenų rinkiniai, o algoritmai gali būti šališki, taip pat juos taikant susiduriama su etiniais iššūkiais. 3. DI kartu su galvos smegenų MRT tyrimu dažniausiai taikomi nustatyti Alzheimerio ligą, Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę, Vilsono ligą, smegenų navikus, metastazes, išeminį insultą, venų trombozę. 4. DI yra patikima ir naudinga priemonė analizuojant bei vertinant galvos smegenų MRT vaizdus.

Kipras Stašinskas. Įvairių veiksnių įtaka ūminio išeminio insulto radiologinės diagnostikos trukmei. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (LSMUL KK SPS) ūminio išeminio galvos smegenų insulto (ŪIGSI) radiologinės diagnostikos trukmės priklausomybę nuo įvairių veiksnių. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti laikotarpį nuo paciento atvykimo į LSMUL KK SPS dėl ŪIGSI iki galvos KT tyrimo aprašymo pateikimo nustatant trumpiausią, ilgiausią trukmę bei medianą. 2. Įvertinti radiologinio galvos KT tyrimo aprašymo trukmę (angl. radiological turnaround time) nustatant trumpiausią, ilgiausią trukmę bei medianą. 3. Įvertinti, ar pacientų amžius yra susijęs su galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukme. 4. Ištirti, ar galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmė skiriasi tarp skirtingų lyčių. 5.Įvertinti, ar galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmė statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo paros laiko: dienos meto (8:00–20:00) ir nakties meto (20:01–7:59). 6. Nustatyti, ar galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmė skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos. Tyrimo metodika. Peržiūrėtos 142 ligos istorijos, pilnamečių pacientų, atvykusių į LSMUL KK SPS dėl ŪIGSI (diagnozė pagal TLK -10-AM I63.5) nuo 2022 metų birželio 24 d. iki 2022 metų rugpjūčio 24 d. Surinkti demografiniai pacientų duomenys (amžius ir lytis), taip pat surinkti duomenys apie pacientų atvykimo laiką, galvos KT tyrimo pradžios laiką ir išvados gavimo laiką. Uždavinių hipotezėms tikrinti taikyti Mano – Vitnio ir Kruskalio – Voliso testai. Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai p < 0,05. Rezultatai. Trumpiausias laikas nuo paciento atvykimo iki galvos KT tyrimo išvados pateikimo buvo 21 minutė, ilgiausias – 607 minutės. Bendroji atvejų mediana sudarė 65 minutes. Galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmės mediana sudarė 29 minutes. Greičiausiai galvos KT tyrimas buvo įvertintas ir atsakymas pateiktas per 5 minutes, o ilgiausias aprašymo laikas siekė 152 minutes. Galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmė ir pacientų amžius neturėjo statistiškai reikšmingos koreliacijos (r = 0,148; p = 0,078), nors ir buvo pastebėtas labai silpnai teigiamas ryšys. Pacientų lytis neturėjo reikšmingos įtakos galvos KT tyrimo aprašymo trukmei (|Z| = 0,901, p = 0,367). KT tyrimo aprašymo trukmė taip pat reikšmingai nesiskyrė skirtingu paros metu (|Z| = –0,729, p = 0,466). Skirtingomis savaitės dienomis galvos KT tyrimo aprašymo trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (H = 5,488; l.l. = 6; p = 0,483). Išvados. 1.Laikotarpio nuo paciento atvykimo iki galvos KT tyrimo išvados pateikimo mediana viršijo vieną valandą. 2.Galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmės mediana sudarė 29 minutes. 3.Paciento amžius neturėjo įtakos galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmei. 4.Reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmei nepastebėta. 5.Paciento galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmė nepriklauso nuo paros meto. 6.Galvos KT tyrimo dėl ŪIGSI aprašymo trukmė tarp savaitės dienų nesiskyrė.

Darbo autorius: Lukas Matulevičius Darbo pavadinimas: Dirbtinio intelekto vertė diagnozuojant rentgenologinę plaučių patologiją Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti, kokia dirbtinio intelekto (DI) vertė diagnozuojant rentgenologines plaučių patologijas. Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie DI taikymą radiologijoje, DI vertę diagnozuojant įvairias plaučių patologijas, DI naudą, trūkumus, ateities perspektyvas.
2. Atlikti pacientų rentgenologinių nuotraukų, vertintų pasitelkiant DI programą, retrospektyvinę analizę.
3. Palyginti DI ir pačio radiologo vertinimus, įvertinti skirtumus, DI tikslumą ir trūkumus.
4. Padaryti išvadas, kokia DI vertė radiologijoje. Tyrimo dalyviai: Pacientai, kurie serga plaučių ligomis (TLK J00-J99) ir kuriems 2024 m. buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenografija. Tyrimo metodika: Retrospektyvinė analizė atlikta naudojant LSMU Kauno ligoninės elektroninę sveikatos istorijos sistemą ir medicininių vaizdų peržiūros programą MedDream (MedDream, UAB). Buvo atrinkta 100 pacientų, kurie serga plaučių ligomis (TLK J00-J99), kuriems 2024 m. buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenografija ir kurių krūtinės ląstos rentgenogramos buvo įvertintos pasitelkiant sertifikuotą DI programą. Programos suformuluota diagnozė buvo lyginama su tikrąją diagnoze, kurią suformulavo 2 patyrę gydytojai radiologai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 29.0 ir Microsoft Excel kompiuterinę programą. Skirtumai tarp duomenų laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai: DI teisingai nustatė paciento diagnozę 59 atvejais, tačiau diagnozė buvo neteisinga 31 atveju, o 10 atvejų – dalinai teisinga (DI pateikė nepilną diagnozę). DI visiškai teisingai įvertintino 59 % visų atvejų. Kappa suderinamumo koeficientas buvo 0,526, p < 0,001. Kappa reikšmė rodo vidutinį suderinamumą tarp DI ir radiologo vertinimų. Tyrimo metu DI jautrumas siekė 83 %, specifiškumas – 67 %, o tikslumas – 74 %. Teigiama predikcinė vertė buvo 64 %, neigiama predikcinė vertė buvo 85 %. Atlikus McNemar testą paaiškėjo, kad DI ir gydytojų vertinimai skiriasi statistiškai reikšmingai (p = 0,002). Išvados:
5. Atlikus literatūros apžvalgą paaiškėjo, kad DI užsienio ligoninėse dažnai taikomas diagnozuojant rentgenologines patologijas. Literatūroje minima, kad moksliniuose tyrimuose stebimi aukšti DI jautrumo bei tikslumo rodikliai. Mokslininkai teigia, kad geriausi rezultatai stebimi tada, kai DI naudojamas kaip pagalbinė priemonė vertinant gydytojui ekspertui.
6. Pacientų rentgenologinių vaizdų retrospektyvinės analizės metu buvo pastebėta, kad DI galimybės kiekvienu klinikiniu atveju pastebimai skiriasi.
7. Palyginus DI bei gydytojo radiologo rentgenogramų vertinimus galima teigti, kad tirta sertifikuota DI programa geba pakankamu jautrumu analizuoti krūtinės ląstos rentgenogramas, nors bendras programos specifiškumas buvo tik vidutinis. Taip pat stebėtas vidutinis suderinamumas tarp DI vertinimų ir gydytojo radiologo vertinimų. Pakankamai aukšta neigiama prognostinė vertė leidžia patikimai atskirti pacientus, kurie yra sveiki, nuo tų, kurie išties turi vieną iš penkių patologijų.
8. Apibendrinant galima teigti, kad DI programos, analizuojančios rentgenologines plaučių patologijas, turi potencialą tapti vertingais įrankiais, padedančiais gydytojams radiologams išvengti klaidų vertinant tarpuplaučio mases, židinius, konsolidaciją. Šias patologijas DI programa įvertino aukštu jautrumu ir specifiškumu. Nors DI šiuo metu nėra pajėgus plaučių patologijas diagnozuoti taip pat tiksliai, kaip gydytojas radiologas, DI programa gali būti naudojama kaip vidutiniškai tiksli pagalbinė priemonė vertinant patologijas.

The role of CT and PET/CT in the diagnosis and treatment of medullary thyroid cancer. Aim: To evaluate the value of PET/CT in the diagnosis, treatment, and follow-up of medullary thyroid cancer. Objectives:

1. To determine the diagnostic precision of PET/CT
2. To evaluate the influence of PET/CT on decision-making by investigating the impact of PET/CT findings on the treatment process and surgical interventions and their relationship to calcitonin values.
3. To assess the effectiveness of post-treatment surveillance Methodology: A systematic literature review was performed and included English articles from the years 2009-2024 with a preference for articles from the years 2013-2024. The targeted database was PubMed. The main four key phrases for the search were: “Medullary thyroid cancer”, “Medullary Thyroid Cancer treatment”, “PET/CT diagnosis” and “Neuroendocrine tumors” Conclusions:
4. The sensitivity of FDG-PET scanning for detecting metastatic disease varies, as well as the specificity. Nuclear medicine proves as a good alternative when other imaging modalities fail.
5. Studies have found that the use of PET/CT is beneficial before surgery to determine the extent of surgery. The accuracy of the findings are linked to a minimum Calcitonin level of 150 pg/ml.
6. PET/CT is effective in post-treatment surveillance, with high sensitivities found in studies. The sensitivity improves with higher calcitonin levels.

This Master Thesis discusses how interventional radiology performs a therapeutic and diagnostic role in benign, malignant gynecologic conditions. Interventional radiology is a subspecialty of minimally invasive advanced image-guided percutaneous techniques in gynaecology. It discusses the viability of interventional radiology in treating malignant and nonmalignant gynaecological diseases. The objectives are to evaluate interventional radiology in treating malignancies (uterine, ovarian, and cervical cancers), its use for benign conditions (fibroids and pelvic congestion syndrome), safety patient satisfaction, and outcomes with traditional surgery. Various research approaches involving literature review, retrospective data analysis, and case studies will be used to gather qualitative and quantitative information. This intended impact would bring forward the main procedures, specify safety and success rates, and provide comparative analyses with recommendations for interventional radiology integration into gynecologic treatment protocols. The objective of this research is to improve patient management as well as treatment options in gynaecology.

Autorius: Vakarė Puronaitė Darbo pavadinimas: „Šiuolaikinių MRT naudojamų kontrastinių medžiagų saugumas“ Tyrimo tikslas: Išanalizuoti sistemiškai atrinktas mokslines publikacijas, kuriose tirtas šiuolaikinių MRT naudojamų kontrastinių medžiagų, turinčių EMA leidimą, saugumas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti pasirinktas GBCA medžiagas ir dažniausiai pasitaikančius nepageidaujamus įvykius; 2. Įvertinti atrinktų kontrastinių medžiagų NRV dažnį skirtingose pacientų populiacijose; 3. Remiantis atrinktais straipsniais atskirose pagal medžiagą grupėse, įvertinti kiekvieno kontrastinio preparato saugumo profilį. Tyrimo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis elektronine PubMed duomenų baze. Mokslinių publikacijų paieška atlikta pagal raktažodžių ir jų sinonimų derinius. Straipsnių atranka buvo vykdoma laikantis PRISMA atrankos protokolo reikalavimų. PubMed sistemoje buvo atrinkti su žmonėmis atlikti straipsniai, ne senesni nei 10 metų, parašyti anglų kalba ir kuriuose buvo vertinamas gadolinio pagrindo kontrastinių medžiagų: dinatrio gadoksetato, gadobutrolio, gadoterato meglumino, gadoteridolio, gadopiklenolio saugumas. Tyrimo rezultatai: Po atrankos pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus į literatūros apžvalgą buvo įtraukta 15 straipsnių. Atrinktuose tyrimuose bendras tiriamųjų skaičius – 72 372. Bendras pacientų amžiaus intervalas nuo 1d. iki 98m. Tyrimai atlikti su įvairių šalių žmonėmis šešiuose žemynuose. 8 straipsniuose aprašoma apie gadobutrolio, 5 - gadoterato meglumino, 3 – gadopiklenolio, 2 – gadoteridolio ir 1 – dinatrio gadoksetato saugumą įvairioms populiacijoms. Išvados: 1. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos visoms tirtoms GBCA buvo: vaikams - pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, pokyčiai kraujo rodikliuose, o suaugusiems – alerginės reakcijos. 2. Bendrai NRV dažnis svyravo nuo 0% iki 6,9%, o pagal subgrupes: vaikai iki 2m. (1,6% - 2,3%), vaikai nuo 2m. iki 17m. (0,06% - 2,5%), suaugusieji be IFS (0% - 6,9%) ir nefrologiniai pacientai (0% - 1,1%) su 0% NSF atvejų. 3. Vertinant straipsnius atskirose grupėse pagal tą pačią kontrastinę medžiagą, visos tirtos penkios GBCA pademonstravo palankius rezultatus, kurie leidžia teigti, kad šiuolaikinės MRT kontrastinės medžiagos, jas naudojant pagal EMA patvirtintus saugumo protokolus, yra patikimos ir saugios.

Darbo autorius: Martynas Vekteris. Darbo pavadinimas: Radiologiniai gresiančio galvos smegenų arterinės aneurizmos plyšimo požymiai: literatūros apžvalga Tyrimo tikslas. Įvertinti literatūroje aprašytų radiologinių rodiklių sąsajas su gresiančiu galvos smegenų arterijų aneurizmų plyšimu. Uždaviniai. 1. Išanalizuoti literatūroje aprašytus gresiančių galvos smegenų arterinių aneurizmų plyšimų testavimo metodus. 2. Išanalizuoti radiologinius rodiklius, kurie gali parodyti gresiantį galvos smegenų arterinės aneurizmos plyšimą. 3. Rasti sąsajas tarp radiologinių rodiklių ir gresiančio galvos smegenų arterinės aneurizmos plyšimo. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga naudojant Pubmed duomenų bazę 2023.01.01 – 2023.12.31. Remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais į tyrimą įtraukti 11 straipsniai. Rezultatai. Iš viso tiriant 71 galvos smegenų arterinę aneurizmą, visos QSM teigiamos aneurizmos buvo simptominės su mikrohemoragijom, indikuojančiom aneurizmos nestabilumą. Ištyrus 679 galvos smegenų arterines aneurizmas naudojant MRT-VWI ir vertinant AWE rodiklį, buvo pastebėta, kad teigiamas AWE dažniau stebimas aneurizmose, kurios yra simptominės, turi dukterinių maišų, kinta morfologiškai, yra didesnės, turi morfologinių nereguliarumų. Prospektyvinių tyrimų metu plyšusios aneurizmos taip pat buvo AWE teigiamos, o atlikti histopatologiniai tyrimai, įtvirtina teiginius, kad AWE teigiamos aneurizmos yra nestabilios. Vertinant aneurizmos dydį ir formą kartu su oleino ir arachidono rūgštimis, IL1-β ir TNF-α citokinais galima nustatyti aneurizmos plyšimo riziką dviejų metų laikotarpiu.
Išvados. 1. Šiuo metu literatūroje, kaip pagrindiniai gresiančio GSA plyšimo radiologiniai testavimo metodai, yra aprašomi MRT-QSM tyrimo metodas ir MRT-VWI. 2. Labiausiai šiuo metu prognozuojantys GSA plyšimą rodikliai yra QSM teigiama aneurizma su mikrohemoragija, AWE teigiama aneurizma išsiskirianti dydžio matmenimis, AWE teigiama aneurizma su dideliu WEI ir aneurizma, kuri yra teigiama tiek AWE, tiek QSM. 3. AWE teigiamos GSA visuose tyrimuose statistiškai reikšmingai buvo didesnės arba demonstravo didėjimą, dažniau buvo simptominės, demonstravo morfologinį pokytį, o kai kurių tyrimų eigoje jos ir plyšo. Aneurizmas vertinant pagal ELAPSS ir PHASES skales ar naudojant Liu ir kitų sukurtą rizikos klasifikavimo modelį, galima įvertinti GSA plyšimo ir didėjimo riziką 2, 3 ar 5 metų laikotarpiu.