Stražinskas, Mindaugas

Introduction. A case report of a male patient who was diagnosed with interstitial lung disease due to illicit stimulants abuse. Case Description. A 33-year-old man was found sleeping breathlessly. Resuscitation was initiated by his girlfriend until the paramedics arrived. Naloxone was injected. Signs of respiratory failure began appearing upon arrival at the emergency room. The patient was somnolent through examination, his limbs were cyanotic, saturation was 49 percent. Positive dynamics was observed after another naloxone injection. Toxicology screen had been carried out. Test results were positive for cocaine, amphetamine, 3,4-Methylenedioxymethamphetamine (MDMA), benzodiazepines, and opioids. A chest roentgenogram and a computed tomography scan show altered lung tissue. CT images show infiltration of ground-glass opacity (GGO) predominating in central parts of the lungs in all lobes. The radiograph shows infiltrates of GGO and interstitial edema in all parts of the lungs. Positive dynamics was observed radiologically during the treatment and lung aeration increased on both lungs in chest x-rays performed later. Summary. Illicit stimulants, such as cocaine, amphetamine, and their derivatives (e.g., “ecstasy”), continue to exact heavy toll on health care. Abuse of both inhaled and intravenous forms of these substances can result in a variety of acute and chronic injuries to practically every part of the respiratory tract, leading potentially to permanent morbidities as well as fatal consequences - including but not limited to nasal septum perforation, pulmonary hypertension, pneumothorax, pneumomediastinum, interstitial lung disease, alveolar hemorrhage, reactive airway disease, pulmonary edema, pulmonary granulomatosis, infections, foreign body aspiration, infections, bronchoconstriction, and thermal injuries. Conclusion. In the meantime, health care providers must be aware of the host of respiratory toxidromes-associated stimulant abuse to [...].

Įžanga. Europos urogenitalinės radiologijos draugijos Kontrastinių medžiagų saugumo komitetas didžiuojasi pristatydamas Kontrastinių medžiagų gairių 8-ąją versiją. 7.0-oji versija buvo išleista prieš 4 metus ir buvo išversta į rusų, kinų, prancūzų, italų, ispanų, portugalų, vengrų, vokiečių, rumunų, lenkų, graikų, japonų, persų, čekų ir turkų kalbas. Nuo to laiko, kai buvo paskelbtos mūsų pirmosios gairės, jau atspausdinta daugiau kaip 100 000 jų egzempliorių. Jokios kitos kontrastinių medžiagų gairės nebuvo atspausdintos tokiu dideliu tiražu ir išverstos į tiek daug kalbų. Mūsų pagrindinis tikslas – pateikti paprastas praktines rekomendacijas, atrodo, yra įvykdytas. Gairių 8-oje versijoje yra atnaujinta informacija apie kontrastinių medžiagų sukeliamą nefropatiją, dializę, vėlyvąsias nepageidaujamas reakcijas ir gadolinio pagrindu pagamintų kontrastinių medžiagų sukeliamą nefrogeninę sisteminę fibrozę. Skyriaus apie kepenims specifinius kontrastinius preparatus buvo atsisakyta, nes geležis ir manganas kai kuriose šalyse nebenaudojami, o klausimai apie kepenims specifinius gadolinio pagrindu pagamintus preparatus yra pateikiami skyriuje apie ekstraląstelinius gadolinio pagrindu pagamintus preparatus. Mes tikimės, kad naujas leidinys Jums patiks ir bus praktiškai naudingas Jums bei Jūsų pacientams. 2013 m. bus išleistas knygos "Kontrastinės medžiagos saugumo klausimu ir EURD gairės" (angl. "Contrast Media: Safety issues and ESUR guidelines) (Springer, Vokietija) trečiasis leidimas. Juo grindžiamos šiame leidinyje pateikiamos gairės. Komentarus ir klausimus prašome pateikti EURD interneto svetainėje www.esur.org, kurioje galima rasti ir šių gairių elektroninę versiją. EURD Kontrastinių medžiagų saugumo komitetas 2012 m. gegužės mėn. Pirmininkas Henrik S. Thomsen. 8.1 versijoje yra papildytas 3.4 skyrius.

Kvėpavimo takų infekcijos klinikiniai požymiai, kaip antai kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, gali pasireikšti sergant įvairioms kvėpavimo sistemos ligoms bei imituoti kitos kilmės plaučių ligas, pvz., navikinį procesą. Įtariant kvėpavimo takų infekciją, krūtinės ląstos rentgenografija yra pirmos eilės radiologinis tyrimo metodas. Tačiau, kai klinikiniai simptomai nelengvėja ar ligonio būklė pablogėja, o pradinis radiologinis vaizdas kartojant rentgenogramą lieka neaiškus ar pokyčiai išplitę, būtina atlikti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją (KT). Kai jonizuojančiąja spinduliuote pagrįsto KT tyrimo daryti negalima, pvz., nėščiosioms pacientėms arba ligoniams, alergiškiems jodo kontrastinėms medžiagoms, gali būti atliekama nekenksminga magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Ji suteikia tą pačią informaciją kaip ir KT. Sluoksniniai radiologiniai tyrimo metodai (KT ir MRT) gydytojui klinicistui suteikia papildomos vertingos informacijos apie plaučių infekcinio pažeidimo lokalizaciją ir išplitimą, apie gretimų ligų foną ir predisponuojančius veiksnius, padeda diagnozuoti komplikacijas ir stebėti ligonio būklę gydant ir po gydymo. Radiologiniuose vaizduose dauguma bakterinės kvėpavimo takų infekcijos požymių yra panašūs ir netipiniai, todėl jų vertė nedidelė. Vis dėlto yra keletas specifinių radiologinių požymių (TBC, virusinė ar grybelinė infekcija), rodančių proceso kilmę, išplitimą ir komplikacijas.

Darbo tikslas. Išanalizuoti inkstų navikų radiologinių ir histologinių požymių koreliaciją ir įvertinti, kiek patikimai radiologiniai tyrimai gali nustatyti diagnozę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose gydytų pacientų, kuriems 2011 m. kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimu buvo nustatytas inksto navikas ir atlikta to naviko histologinė verifikacija, duomenys. Rezultatai. Į tiriamąją grupę įtraukti 63 pacientai. Inkstų navikai dažniau rasti kairiajame inkste (57,1 proc.) nei dešiniajame (42,9 proc.). Navikai viršutiniame ir apatiniame inkstų poliuose rasti po 15 kartų (po 23,8 proc.), o 33 kartus (52,4 proc.) – vidurinėje inksto dalyje. 47 atvejais (74,6 proc.) histologinio tyrimo metu rasta šviesiųjų inksto ląstelių karcinoma, 5 (7,9 proc.) – onkocitoma, 3 (4,8 proc.) – papilinė karcinoma, 3 (4,8 proc.) – chromofobinė karcinoma, 5 (7,9 proc.) – kiti navikai. Analizuojant imties duomenis rasta, jog inkstų dariniams gana dažnas yra požymis, kai naviko paviršius išsikiša iš inksto kontūro daugiau kaip 1/3 viso naviko perimetro – tokie atvejai imtyje sudarė 77,8 proc. Naviko ribos buvo aiškios 81 proc. atvejų, vertintos kaip neaiškios – 19 proc. Naviko struktūra nekontrastiniuose vaizduose 30,2 proc. atvejų buvo homogeniška, 69,8 proc. atvejų – nehomogeniška. Kontrastinę medžiagą (k/m) kaupė 93,7 proc. navikų, kaupimas buvo nehomogeniškas 96,6 proc. iš jų. Imtyje rasti 3 navikai, kurie peraugo inksto arteriją, ir 11 navikų, kurie peraugo inksto fasciją, 2 atvejais rasti navikiniai trombai inksto venoje. Patologiniai regioniniai limfmazgiai buvo rasti 8 pacientams, atokios metastazės tiriamojoje srityje – 6 pacientams. [...].