Mačiulskienė-Visockienė, Vita

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dantų skausmas, sukeltas endodontinės infekcijos yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi į odontologus. Šių patologijų gydymas turėtų prasidėti nuo infekcijos žininio pašalinimo, endodontinio gydymo. Tačiau klinikinėje praktikoje pasitaiko, kad endodontinei infekcijai suvaldyti skiriamas ir sisteminis gydymas antibiotikais, dažnu atveju – viršijant jų skyrimo indikacijas. Antibiotikų vartojimas pasaulyje nuolat didėja, o tai sąlygoja didėjantį antimikrobinį atsparumą. Europos ir Amerikos endodontologai pateikė antibiotikų skyrimo gaires, kuriose yra apibrėžtos jų skyrimo indikacijos, tačiau skirtingose šalyse antibiotikų skyrimo praktika skiriasi. Darbo tikslas: remiantis duomenų bazėse esančia literatūra, išanalizuoti sisteminių antibiotikų skyrimo tendencijas tarp įvairių šalių bendros praktikos gydytojų odontologų gydant endodontines infekcijas. Medžiaga ir metodai. Naudojantis duomenų bazėmis „PubMed/Medline“, „Web of Science“ ir „Science Direct“ buvo atlikta mokslinių straipsnių paieška. Literatūros apžvalgai buvo taikomi PRISMA reikalavimai. Į apžvalgą įtraukti skerspjūvio tyrimai, kuriuose analizuojamas bendros praktikos gydytojų odontologų antibiotikų skyrimas įvairioms endodontinėms infekcijoms gydyti. Rezultatai. Iš viso buvo įtraukti 8 moksliniai tyrimai. Antibiotikų skyrimo dažnis tarp įvairių šalių bendros praktikos gydytojų odontologų skirtingose klinikinėse situacijose skiriasi. Esant tik pulpos pažeidimams antibiotikų skyrimo dažnis mažesnis. Gana dažnai gydytojai skiria antibiotikus esant pulpos nekrozei su viršūniniu periodontitu ir tinimu. Daugiausiai antibiotikai skiriami, kai pasireiškia sisteminiai infekcijos požymiai. Palyginus visas šalis nustatyta, kad labiausiai išsiskiria Irano ir Kolumbijos gydytojų atsakymai. Išvados. Europos, Jungtinių Arabų Emyratų bei Saudo Arabijos gydytojai antibiotikus skiria rečiau, o Kolumbijos ir Irano – dažniau. Dažniausiai skiriami antibiotikai įvairiose šalyse sutampa, antroje vietoje – skiriasi. Antibiotikų dozavimas ir vartojimo trukmė iš esmės nesiskiria. Gydytojai per dažnai skiria antibiotikus klinikinėse situacijoje, kuriose nėra jų būtinybės.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Efektyvi šaknų kanalų dezinfekcija yra vienas svarbiausių endodontinio gydymo etapų, tačiau sudėtinga šaknų kanalų sistemos anatomija ir mikroorganizmų gebėjimas formuoti struktūriškai atsparius biofilmus apsunkina visišką infekcijos pašalinimą. Pastaraisiais metais lazerinės technologijos vis dažniau vertinamos kaip papildoma dezinfekcijos priemonė endodontijoje, o ypač daug dėmesio skiriama 445 nm mėlynos šviesos diodiniam lazeriui, kuris pasižymi antibakteriniu poveikiu. Darbo tikslas – įvertinti mokslinės literatūros duomenis apie 445 nm bangos ilgio diodinio lazerio antibakterinį efektyvumą dantų šaknų kanalų sistemoje. Medžiagos ir metodika. Mokslinių publikacijų paieška atlikta elektroninėse duomenų bazėse PubMed, ScienceDirect ir SpringerLink, analizuojant 2018–2026 m. publikuotus straipsnius. Į mokslinę sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti tyrimai, atitikę iš anksto nustatytus įtraukimo kriterijus. Įtrauktų tyrimų metodologinė kokybė ir šališkumo rizika vertinta taikant Cochrane RoB 2.0 ir Joanna Briggs Institute (JBI) vertinimo įrankius. Rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukti penki tyrimai: keturi in vitro ir vienas klinikinis in vivo tyrimas. Analizuoti tyrimai parodė, kad 445 nm diodinis lazeris pasižymi antibakteriniu poveikiu prieš Enterococcus faecalis ir kitus endodontinius patogenus, tačiau poveikio dydis skyrėsi priklausomai nuo taikytų lazerio parametrų ir vertinimo metodų. In vitro modeliuose nustatytas bakterijų kolonijų kiekio sumažėjimas dentino mėginiuose ir biofilmo modeliuose nuo 6,9% iki 97,6%, o viename tyrime nustatytas 1,0–2,5 log10 bakterijų kolonijų kiekio sumažėjimas. Antibakterinis efektas priklausė nuo lazerio galios, ekspozicijos trukmės, šviesolaidžio judėjimo greičio ir dentino storio. Klinikinio tyrimo metu vien tik 445 nm lazerio taikymas sumažino bakterijų kiekį 58,2%, o 92,7% antibakterinis poveikis nustatytas lazerį taikant kartu su 3% natrio hipochloritu. Visuose įtrauktuose tyrimuose nustatyta maža metodologinė šališkumo rizika. Išvados. 445 nm diodinis lazeris pasižymi antibakteriniu poveikiu prieš Enterococcus faecalis ir kitus endodontinius patogenus, tačiau jo efektyvumas priklauso nuo taikytų lazerio parametrų ir dentino storio. Kaip savarankiška dezinfekcijos priemonė jis dažniausiai yra mažiau efektyvus nei cheminiai irrigantai, tačiau lazerį taikant kartu su 2,5 – 3 % natrio hipochloritu nustatomas didesnis antibakterinis efektas. Dėl riboto klinikinių tyrimų skaičiaus 445 nm lazerio klinikinis efektyvumas endodontijoje dar negali būti galutinai įvertintas. Raktažodžiai. 445 nm diodinis lazeris; šaknų kanalų dezinfekcija; šaknų kanalai; Enterococcus faecalis; mikrobinis biofilmas.

SUMMARY Oral squamous cell carcinoma (OSCC) remains a significant global health concern due to its aggressive course and low survival rates, with many cases arising from oral potentially malignant disorders (OPMDs). Because conventional biopsy can be invasive, costly, and time-consuming, researchers have turned to non-invasive diagnostic methods involving salivary or plasma microRNAs (miRNAs). This thesis focused on evaluating four specific miRNAs, miRNA-21, miRNA-138, miRNA-145, and miRNA-184, to see if their altered expression could signal early malignant transformation. Relevant studies were identified and critically appraised using PRISMA guidelines and Joanna Briggs Institute tools, prioritizing clinical samples from OPMD and OSCC patients as well as healthy controls. Most of the included research showed that miRNA-21 levels were frequently elevated in OPMD and OSCC, while miRNA-138, miRNA-145, and miRNA-184 tended to be downregulated, although some inconsistencies were noted depending on whether saliva or plasma was analyzed. These findings suggest that a panel of dysregulated miRNAs might help detect malignant changes before they become clinically evident. Nonetheless, variations in patient populations, laboratory protocols, and sample handling emphasize the need for further large-scale, standardized studies. Overall, the review underscores the promise of salivary and plasma miRNAs as minimally invasive biomarkers that could supplement current diagnostic practices and potentially improve early detection and patient outcomes in OSCC.

Periodontitas – šešta pagal dažnumą liga pasaulyje ir dažniausia dantų netekimo priežastis suaugusių žmonių populiacijoje. Periodontito etiologija siejama su burnos ertmės mikrobiomo disbalansu, pasireiškianti progresuojančiu dantis supančių audinių (dantenų, periodonto raiščio, alveolinio kaulo) netekimu. Klinikiniai periodontito požymiai apima klinikinės jungties netekimą, radiologiškai stebimą alveolinio kaulo destrukciją, zonduojamas dantenų kišenes ir dantenų kraujavimą. Negydoma ar laiku nediagnozuota periodonto patologija lemia ankstyvą dantų netekimą, nors dauguma ligos atvejų gali būti gydomi, taip užkertant kelią dantų netekimui. Pagrindinis periodontologinio gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą, atkurti sveikus, stabilius periodonto audinius ir, jei įmanoma, regeneruoti prarastus. Pagrindinė sėkmingo periodontito gydymo sąlyga – efektyvus podanteninio biofilmo pašalinimas. Idealiu atveju, periodontologinio gydymo metu, periopatogeninių mikroorganizmų rūšys, sukeliančios ar palaikančios periodonto audinių infekcijas, turėtų būti pašalinamos arba stipriai sumažinamas jų kiekis. „Aukso standartas“ periodontito gydyme – kruopštus virš ir podanteninio apnašo ir konkrementų pašalinimas ultragarsu ir / ar rankiniais instrumentais. Tačiau šis gydymo būdas turi nemažai apribojimų – ligai pažengus, bakterinį apnašą, susikaupusį giliose kišenėse, furkacijose, intrakauliniuose defektuose, anatominėse šaknų įdubose ir vagelėse mechaniškai pašalinti tampa sunku ar net neįmanoma. Tyrimai rodo, kad, net ir po labai kruopštaus podanteninio konkrementų valymo, ant 30 proc. valytų šaknų paviršių lieka nenuvalytų dantų akmenų ir apnašo, o tai sąlygoja greitą mikroorganizmų rekolonizaciją į jau valytas sritis, o to rezultatas – sumažėjęs gydymo efektyvumas ir kliniškai stebimos negyjančios periodontologinės kišenės. Kadangi periodontitas yra mikroorganizmų sąlygota liga, logiška, kad kartu su mechaniniu instrumentavimu galima naudoti ir papildomas priemones, kurios padėtų eliminuoti ar inaktyvuoti patogeninę mikroflorą tose vietose, kur mašininiai ar rankiniai instrumentai fiziškai pasiekti negali. Pastaruoju metu literatūroje aptinkama duomenų apie „Clean and Seal“ (C&S) metodiką kaip galimą alternatyvą periodontito gydyme. C&S metodas paremtas dviejų papildomų priemonių (natrio hipochlorito (NaOCl) /amino rūgščių gelio (Perisolv®, Regedent AG, Zürich, Switzerland) ir vidutiniškai stabilizuotos didelio molekulinio svorio hialurono rūgšties (xHyA) (Hyadent BG, Regedent AG Zürich, Switzerland) gelio) ir kruopštaus podanteninio instrumentavimo panaudojimo kartu. Iki šiol nebuvo atlikta nė vieno atsitiktinės imties kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuris leistų išsiaiškinti, ar papildomas šių preparatų panaudojimas kartu su podanteniniu instrumentavimu nulemtų geresnius klinikinius bei mikrobiologinius periodontito gydymo rezultatus, lyginant su standartiniu periodontito gydymu, kai naudojamas ultragarsas ir rankiniai instrumentai. Šio darbo tikslas - ištirti klinikinius, mikrobiologinius ir histologinius papildomo NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių naudojimo kartu su podanteniniu instrumentavimu rezultatus, palyginti juos vien su podanteninio instrumentavimo rezultatis, gydant II–III stadijos A, B laipsnių periodontitą. Nustatyti pagrindiniai darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, ar papildomas NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių kartu su podanteniniu instrumentavimu panaudojimas lemia geresnius klinikinius periodontito gydymo rezultatus (PD sumažėjimą, CAL padidėjimą, BOP sumažėjimą), palyginus su vien podanteniniu instrumentavimu.
2. Nustatyti, ar papildomas NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių kartu su podanteniniu instrumentavimu panaudojimas lemia geresnius mikrobiologinius periodontito gydymo rezultatus (nustatyti pagrindinių periopatogenų – Aggregatibacter actinomycetemcomitans (A.a), Prevotella intermedia (P.i), Treponema denticola (T.d), Porphyromonas gingivalis (P.g), Tanerella forsythia (T.f) aptikimo dažnį ir bendrą skaičių prieš ir po gydymo), palyginus su standartiniu podanteniniu instrumentavimu.
3. Atlikti histologinę analizę ir nustatyti NaOCl/amino rūgščių ir xHyA gelių poveikį periodonto audiniams.

Relevance and Aim: Pulp necrosis and disturbed root development followed by dental trauma is still a major concern in nowadays dentistry. This study aims to evaluate the efficacy of regenerative endodontic procedures using various scaffolds.

Materials and methods: A literature search was conducted using the ScienceDirect, PubMed and Google Scholar databases. Selection criteria and Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses (PRISMA) guidelines were followed in the selection of relevant articles. Data was gathered from English-language research published between 2019 and 2024.

Results: Six articles were included in this review, where a total of 197 immature permanent teeth with pulp necrosis in 171 patients were treated. The results were compared evaluating an increase in root length, width, and a decrease in apical diameter 6 months after treatment. In terms of root length, the results showed no statistical difference (Cohen’s d-0.51, 95%CI = -1.21 to 0.20; p = 0.16), (-0.55, 95%CI = 1.15 to 0.05; p = 0.15). Regarding root width, the results showed no statistically significant difference (-1.19, 95%CI = -3.78 to 1.40; p = 0.37), (-0.87, 95%CI = 2.82 to 1.08; p = 0.00). The results showed no statistical difference regarding the decrease in apical diameter (0.02, 95%CI = - 1.42 to 1.45; p = 0.98).

Conclusions: The quantitative and qualitative analysis showed that there were no differences between the patients who received REP using any kind of experimental scaffolds and those who merely received PRP, considering the primary outcomes.

Problemos aktualumas. Danties ėduonis - yra lėtinė ir dinaminė danties kietųjų audinių liga, sukelianti danties emalio ir dentino demineralizaciją. Ligos išraiška būna įvairaus intensyvumo danties emalio ir dentino demineralizacijos židiniai, kurie gali palaipsniui vystytis iki visiško kietojo audinio suirimo. Odontologijos mokslo progrese, kai gydymo metodikos, rekomendacijos tobulėja, pacientų su išlaikytais savais dantimis daugėja. Dantų šaknies ėduonis - viena iš dažnėjančių odontologinių problemų pas vyresnio amžiaus pacientus, kurie nori išlaikyti savo natūralius dantis kaip įmanoma ilgiau. Darbo tikslas: Atlikti mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti šaknies ėduonies pasireiškimo dažnį tarp vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonių bei aptarti šakninio ėduonies progresavimo įtaką darančius veiksnius. Medžiaga ir metodai. Šiai literatūros apžvalgai ir analizei buvo pasirinkti klinikiniai tyrimai su žmonėmis, aprašyti anglų kalba, publikuoti nuo 2013 metų iki 2023 metų. Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta „PubMed“ („MEDLINE“), „Cochrane Library“ ir „Wiley Online Library“ duomenų bazėse, remiantis PRISMA protokolu. Rezultatai: Apibendrinti 5 įvairių klinikinių tyrimų duomenys. Nustatyti skirtingi vyresnio amžiaus grupių (45-64, 65-84,>85) dantų šaknies ėduonies pasireiškimo ypatumai ir faktoriai. Visų autorių priežastys skirtingos, tačiau lieka vieninga nuomonė dėl burnos higienos svarbos. Išvados. Publikacijų analizuoti duomenys apie dantų šaknies ėduonies pasireiškimą vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonėms neturėjo vieningo atsakymo kas lėmė pažeidimų pasireiškimo dažnį. Geresni burnos sveikatos rezultatai ir mažesnis dantų šaknies ėduonies pasireiškimas buvo stebimas pas pacientus, kurie galėjo pasirūpinti savimi ir neturėjo rimtų gretutinių ligų, nei tiriamieji, kurie gyveno slaugos namuose ir buvo priklausomi nuo medicininio personalo. Ėduonies pasireiškimas skirtingose šalyse buvo kitoks nei tikėtasi, dėl to galima manyti, jog tam įtakos turi šalies sveikatos politika.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Išsivysčius dantų ėduoniui, reikalingas jo gydymas. Šiuo metu, siekiant kuo ilgiau išlaikyti sveikus ir funkciją atliekančius dantis, sparčiai populiarėja konservatyvūs ėduonies ertmių gydymo metodai. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti gydytojų odontologų žinias apie konservatyvius gilių ėduonies ertmių gydymo metodus. Medžiaga ir metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje, kuri buvo išdalinta Kauno miesto ir Kauno rajono privačių ir valstybinių klinikų gydytojams odontologams, dalyvavo 54 respondentai. Gauti rezultatai buvo palyginti su Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto odontologijos studentų apklausos rezultatais. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS office Excel ir SPSS 29.0 programas. Kokybinių dydžių analizei taikytas χ2 kriterijus, poriniai palyginimai atlikti taikant z kriterijų. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai. Apklausti gydytojai odontologai ėduonies ertmių gydymui taiko konservatyvius metodus: 63% apklaustųjų teigia, jog operacinį atstatomąjį danties gydymą pradeda taikyti esant vidutiniam danties audinių neteikimui. 88,9% tiriamųjų mažiausiai ertmei preparuoti rinktųsi tik kariozinius audinius. Mažesnę nei 10 metų darbo patirtį turintys odontologai statistiškai dažniau (p<0.05), šalinant ėduonies pažeistą dentiną dalinai, rinkosi minkštą dentiną šalinti nuo ertmės sienų ir palikti tik ertmės dugne. Išvados. Gydytojai odontologai taiko tausojančius ėduonies ertmių gydymo metodus. Esant giliam ėduonies pažeidimui, daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų renkasi ėduonies pažeistą dentiną pašalinti dalinai, tam, kad apsaugotų pulpą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp apklaustų gydytojų odontologų ir odontologijos studentų ėduonies ertmių gydymo metodų pasirinkimo nenustatyta. Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad jų gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo pacientų bendrosios burnos būklės, amžiaus, galutinės danties restauracijos bei bendros gydymo trukmės.

SUMMARY Introduction: The goal of this review is to describe dental caries prevalence within adult HIV positive population based on the published epidemiological studies.

Material and methods:
Selection of articles was conducted using the databases PubMed and Cochrane database. After scanning the abstracts titles, and objectives, data were found by selected specific keywords and MESH terms from the published publications in accordance with PRISMA principles. The search was limited to articles published in the English language from 2012 – 2022.

Results: In total 112 literature sources were observed, the 7 articles were chosen based on the inclusion and exclusion criteria and selected keyboards. The publication analyzed HIV positive patients, suffering from dental caries. Recent articles from the Africa continent, suggest that it’s possible to predict dental caries in high percentage in immunological compromised patients, which would explain dental caries in HIV patients. Age, gender and using tobacco/alcohol aren’t statistically significant as influence factor on progression in tooth decay among HIV patients. The factors that have been shown in association with tooth decay as following: knowledge, socio-economic status, antiviral therapy, changes in saliva characteristics, as well as poor understanding of HIV/ AIDS influence on dental care.

Conclusion: The premise concludes there is an association between caries progression among HIV patients. Further investigation should be done on the correlation between changes in the saliva and antiviral therapy to dental caries development in HIV patients. The connection between HIV patients with oral health problems influenced by the factors listed above.

Aim: To explore relationship between perception of online learning and symptoms of depression and anxiety in odontology students during Covid-19 pandemic. Material and methods: Cross-sectional research conducted to explore relationship between perception of online learning, symptoms of depression and anxiety during pandemic at LSMU. 2nd to 5th year international odontology students were invited to participate through online questionnaire that consisted of sociodemographic question, perception of online learning, modified PHQ-9, and GAD-7. Of the total 188, 54 students participated. Statistical significance level showed significant at p < 0.05. Results: Response rate was 28.8%, including 46.3% males, 53.7% females. 33.3% indicated suffering from depression (PHQ-9 ≥ 10) and 35.2% from anxiety (GAD -7 ≥ 10). Direct correlation was found between depression and anxiety (r=0.7). 79.6% found that online learning had negative impact on clinical practice. 42.6% found that online learning had positive impact on lectures, a significant difference was found (p=0.033). 53.7% found that online learning had negative impact on clinical confidence. 46.3% found that communication with teachers was not impacted. Conclusion: 1. About one third of international odontology students who responded to the questionnaire indicated suffering from depression and anxiety. A direct correlation between depression and anxiety was found. 2. Covid-19 had negative impact on the clinical aspects of learning. Students are open to online lectures. There was no significant impact in communication with teachers. 3. Significant difference was found between students’ anxiety levels and the impact of online learning on lectures.

Problemos aktualumas: Dantų ėduonis apibrėžiamas kaip dinamiškas dantų kietųjų audinių demineralizacijos procesas, besivystantis dėl mikrobinės dantų bioplėvelės metabolinio aktyvumo skaidant lengvai fermentuojamus angliavandenius. Keičiantis požiūriui į ėduonies valdymą, sukurtos skirtingos karieso ertmių valymo metodikos, leidžiančios išsaugoti daugiau danties kietųjų audinių, tuo pat metu išvengiant poveikio pulpai ir užtikrinant kokybiškas restauracijas. Ėduonies pažeidimų kontrolė užima reikšmingą odontologų klinikinės praktikos dalį, todėl analizuojant skirtingų metodų ypatybes galima pasirinkti optimaliausią gydymo taktiką. Darbo tikslas: Apibendrinti mokslo spaudoje skelbiamus duomenis apie skirtingų dantų ėduonies ertmių valymo metodų efektyvumą, taikymo indikacijas bei, remiantis literatūra, parengti klinikines rekomendacijas. Medžiaga ir metodai: Mokslinių straipsnių atranka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prenumeruojamose duomenų bazėse: „PubMed/Medline“, „The Cochrane Library“, „Science Direct“, „Wiley Online Library“, „SAGE Journals“. Įtraukti ir analizuoti straipsniai, tiriantys skirtingas nuolatinių dantų ėduonies pažeidimų valymo metodikas ir jų efektyvumą. Rezultatai: Apibendrinti 7 klinikinių tyrimų duomenys. Nustatyta, kad atliekant dviejų etapų valymą, gydymo efektyvumas siekia nuo 56% iki 97,3%, selektyvų valymą - nuo 80% iki 92,53%, neselektyvų - nuo 46,3% iki 98.21%. Pulpos atvėrimo rizika didžiausia neselektyvaus valymo, mažiausia – selektyvaus valymo metu. Išvados: Neselektyvus ėduonies ertmių valymas pasižymi mažiausiu ilgalaikiu sėkmingumu ir didžiausia komplikacijų rizika. Dviejų etapų valymas gali būti efektyviai taikomas įvairaus gylio ertmėms, tačiau išlaiko pulpos atvėrimo riziką ir priklauso nuo paciento kooperatyvumo. Selektyvus ertmių valymas iki minkšto dentino pasižymi sėkmingais gydymo rezultatais ir mažiausia komplikacijų rizika.