Kadusauskienė, Agnė

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Protarpinis badavimas (PB) - tai mitybos režimas, kuris pastaruoju metu išpopuliarėjo ne tik mažinant svorį, bet ir dėl galimos naudos metabolinei sveikatai. PB nėra tradicinė dieta, nes koreguojamas ne suvartojamų produktų pasirinkimas, o valgymo laikas (intervalai). Badavimo laikotarpiai gali būti įvairūs: nuo epizodinio valgio praleidimo iki reguliaraus nevalgymo 12-16 valandų per parą ar net ilgiau nei 24 valandas. PB taip pat gali būti laikomasi tam tikromis savaitės dienomis. Šis mitybos režimas patogus, nes badavimo laikotarpiai pasirenkami individualiai, pagal gyvenimo būdą. Badaujant suvartojamų kalorijų kiekis paprastai siekia nuo 0 iki 25 proc. paros normos, o valgymo dienomis gali būti neribojamas arba apribotas pagal tam tikras taisykles. Pastaraisiais metais daugėja mokslinių tyrimų apie PB poveikį metabolizmui ir endokrininei sistemai. Kai kurie jų rodo naudą, tačiau kiti pateikia prieštaringus rezultatus. Šiame straipsnyje apžvelgiama PB įtaka hormoninei sistemai, įvertinant tiek potencialią naudą, tiek galimas rizikas.

nfrared thermography has been proven to be an effective non-invasive method in diabetic foot ulcer prevention, yet current image processing algorithms are inaccurate and impractical for clinical work. The aim of this study was to investigate the accuracy of our automated algorithm for feet outline detection and localization of potential inflammation regions in thermal images. Optical and thermal images were captured by a Flir OnePro camera connected with an Apple iPad Air tablet. Both thermal and optical images were merged into an edge image and used for the estimation of foot template transformations during the localization process. According to the feet template transformations, temperature maps were calculated and compared with each other to detect a set of regions exceeding the defined temperature threshold. Finally, a set of potential inflammation regions were filtered according to the blobs features to obtain the final list of inflammation regions. In this study, 168 thermal images were analyzed. The developed algorithm yielded 95.83% accuracy for foot outline detection and 94.28% accuracy for detection of the inflammation regions. The presented automated algorithm with enhanced detection accuracy can be used for developing a mobile thermal imaging system. Further studies with patients who have diabetes and are at risk of foot ulceration are needed to test the significance of our developed algorithm.

Įžanga. 2 tipo cukrinio diabeto (CD) atsiradimui svarbią reikšmę turi atsparumas insulinui (AI). Nėra žinoma, kodėl AI progresuoja ir jau esant CD diagnozei iki sunkių AI formų. Sunki AI turi neigiamą įtaką CD kompensacijai, CD komplikacijų progresavimui, ypač kardiovaskulinei sistemai ir psichoemocinei būklei. Yra žinoma, jog AI atsiradimui ir tolimesniam progresavimui, tokie faktoriai kaip nutukimas, nejudra, netinkama dieta turi svarbią įtaką. Įvairus angliavandenių vartojimas skirtingai veikia AI, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais. Tačiau aiškių rekomendacijų, kokia dieta ir koks angliavandenių kiekio suvartojimas gerintų insulino jautrumą, nėra pateikta. Šio tyrimo tikslas buvo palyginti angliavandenių, baltymų ir riebalų vartojimą sunkaus AI ir kontrolės grupėse. Metodika. Atvejo-kontrolės tyrimas, kai atvejo, sunkaus AI grupę „A“, vertinant pagal didelį insulino poreikį ir blogą CD kontrolę sudarė 34 sergančiųjų 2 tipo CD. Kontrolinę „B“ grupę, sudarė 12 tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD ir gydomų insulinu sergantys. asmenys <1vv/kg/p ir HbA1c ≤ 8%. Surinkome demografinius duomenis ir išmatavome antropometrinius rodiklius (svorį, klubų ir liemens apimtį). Visi dalyviai atsakė į klausimynus apie insulino dozes, apie angliavandenių, baltymų ir riebalų vartojimo dažnumą (kartus per savaitę). Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 22.0“ programinį paketą. Kiekybiniai požymiai aprašyti nurodant vidurkį ir standartinį nuokrypį, kokybiniai – pateikiant atvejų skaičių ir procentinę išraišką. Tiriamosios grupės lygintos naudojant χ 2 testą. Parametrinių duomenų koreliacijos analizė atlikta taikant Pirsono koreliacijos koeficientą (r). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p <0,05. Rezultatai. Tiriamųjų A ir B grupėse amžius (61± 8,5 vs 66,7± 8,3), KMI (36,9±5,9 vs. 33,96±5,1),[...].

Introduction: Maturity-onset diabetes of the young (MODY) is a form of diabetes mellitus transmitted by an autosomal dominant mode of inheritance, usually diagnosed before the age of 25 years. Non-alcoholic fatty liver disease (NAFLD) is a chronic liver disease, particularly closely related with insulin resistance and type 2 diabetes mellitus. MODY and NAFLD combination has rarely been described in the literature. Case: A 25-year-old women was admitted to the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kauno klinikos to verify diabetes type. She has been diagnosed with type 1 diabetes a year ago. Despite dietary control and a basal-bolus insulin therapy, her glycaemic control was inadequate with glycosylated haemoglobin (HbA1c) 8.8%. Blood tests for islet-cell antibodies and glutamic acid decarboxylase autoantibodies were negative (anti GAD65 0.25 IU/ml (normal range 0–1), anti IA2 0.05 U/ml (0–1), anti-insulin 4.5% (<6.4), with enough insulin secretion (C-peptide before eating 1.49 nmol/l (0.36–1.09)). A missense GCK gene mutations were confirmed by genetic (NM_000162.3(GCK):c.[679+38T>C]); [679+38T>C]), suggesting diagnosis of MODY 2 diabetes. The insulin therapy was gradually withdrawn and sulfonylurea was introduced. Patient had no history or risk factors of liver disease, with body mass index (BMI) 27.6 kg/m2 and minor dyslipidaemia. Her liver function tests showed moderate elevations of liver enzymes (aspartate aminotransferase (AST) 147 U/l (0–35), alanine aminotransferase (ALT) 143 U/l (0–45), γ-glutamyl transferase (GGT) 168 U/l (0–55)), with normal bilirubin’s levels. Serum hepatitis markers, autoantibody screenings were negative, ceruloplasmin was normal (0.36 g/l (0.22–0.58)). There was a moderate increase in ferritin (354.4 μg/l (20–275)) with normal saturation (34% (15–45)). A liver ultrasound showed increased echogenicity with diffuse fatty infiltration confirming diagnosis of NAFLD. Despite 3 months of treatmen

Pheochromocytoma (PCC) is a rare neuroendocrine tumor, mainly sporadic, many cases are discovered incidentally by computed tomography or magnetic resonance imaging of the abdomen. Malignancy in pheochromocytoma is difficult to diagnose microscopically. Therefore, only the presence of distant metastases, derived from pleomorphic chromaffin cells, is widely accepted as a criterion of malignancy (1) Case presentation In March 2016, a 43 year old women presented with an episodic hypertension. Abdomen CT scan showed a mass in adrenal gland measuring 4.2!3.8 cm in the right. Preoperatively blood test confirmed PCC and a right adrenalectomy was performed. After histological evaluation pheochromocytoma was also certified. Patient had remission of symptoms for almost half a year until hypertension episodes appeared again. In September 2017, abdomen CT scan showed a contrast accumulation in the right adrenal place Hormonal test showed a significant increase in chromogranin A level (2594.2 ng/ml), immeasurable plasma normetanephrine level, normal metanephrin (0.2 nmol/l, n. 0–0.456). Other tests (morning cortisol, aldosterone, renin, DHEA-S, 17OHP, PTH levels) were also normal. For further evaluation an I-123 MIBG scan was performed and it showed intensive activity in right adrenal gland projection, moderate uptake of I-123 MIBG in sternum, ileum and low uptake in lowest right costal bone. There were two suspicious activity nodules in the right liver lobe margin, which were confirmed as metastasis during computed tomography imaging of the abdomen and pelvis. During chest CT scan, multiple metastasis in both lungs with pathological mediastinal, parathracheal and axillary lymph nodes were diagnosed. Laparoscopy with adrenal mass and partial liver resection was done. In January, 2018, patient was operated again. Unfortunately, during laparotomy multiple metastases in peritoneum cavity, liver surface, liver gate, ligaments of bo

Išanalizuoti Lietuvos 1997-2016 m. vaikų iki 15 metų amžiaus 1 tipo cukrinio diabeto sergamumo duomenys. Metodika. Duomenys surinkti iš vaikų cukrinio diabeto registro. Populiaciniai duomenys gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Tirtasis laikotarpis suskirstytas į du dešimtmečius (1997-2006 ir 2007-2016 m.), siekiant tiksliau palyginti sergamumo tendencijas. Rezultatai. Bendras vidutinis vaikų sergamumas 0-14 m. amžiaus grupėje yra 15,06/100000 (95 proc. PI: 14,35-15,80), bendras vidutinis standartizuotas sergamumo rodiklis – 14,71/100000 populiacijos vaikų (95 proc. PI: 14,02-15,43). Didžiausias sergamumas stebėtas 10-14 m. amžiaus grupėje ir siekė 18,76/100000 (95 proc. PI: 17,48-20,11). 1 tipo CD sergamumo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių nenustatyta. Tirtuoju laikotarpiu stebėta sergamumo augimo tendencija, didėjant bendram sergamumui 6,02 proc. per metus (p<0,001). Abu dešimtmečius stebėtas sergamumo didėjimas tarp berniukų ir mergaičių. Išvados: Lietuvoje 1997-2016 metais vaikų sergamumas 1 tipo cukriniu diabetu vidutiniškai didėjo 6,02 proc. per metus. Didžiausias sergamumas 1 tipo cukriniu diabetu stebėtas 10-14 metų amžiaus grupėje.