Ščefanavičius, Tautvydas

Feochromocitomos ir paragangliomos (FPGL) -reti neuroendokrininiai navikai (dažnis apie 0,05%), dažniausiai diagnozuojamos suaugusiems asmenims tarp 30-50 metų [1]. Chirurginis auglio pašalinimas yra pagrindinis FPGL gydymo metodas, o pacientų išgyvenamumas po operacijos siekia net 98,1%. Kadangi šie navikai produkuoja katecholaminus, dėl ketecholaminų lygio kraujyje svyravimo periopeaciniu laikotarpiu galimi tiek hipertenzijos (iki 36%), tiek hipotenzijos (iki 93%) epizodai ir įvairios ūmios būklės: kardiopulmoninės (miokardo infarktas, aritmijos, kardiogeninis šokas, plaučių edema, plaučių embolija), neurologinės (encefalopatija, išeminis/ hemoraginis insultai, traukuliai) komplikacijos, inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumas, homeostazės sutrikimai (hipo/hiper glikemija, laktatacidozė, ketoacidozė) [2, 3]. Sklandžiai anesteziologinei eigai yra svarbu suprasti šių navikų chirurginio gydymo etapus ir atitinkamai pasiruošti galimų arterinio kraujospūdžio (AKS) ir komplikacijų valdymui. Operaciniu laikotarpiu veikia įvairūs streso faktoriai, tokie kaip intubacija, bendra chirurginė stimuliacija, kontaktinis naviko dirginimas chirurginės intervencijos metu ir slėgis pilvaplėvės ertmėje laparaskopinės operacijos metu [4]. Todėl, nors ir endokrinologinis FPGL sergančių pacientų paruošimas būna efektyvus, t. y. skiriant medikamentinį paruošimą pasiekiamas tikslinis AKS iki operacijos - <130/80 mmHg, dažnai stebimas AKS didėjimas, veikiant minėtiems faktoriams [4, 5]. Tinkamas gyvybinių funkcijų monitoravimas, įtraukiant invazyvius monitoravimo elementus, tokius kaip intraarterinį AKS matavimą, centrinio veninio slėgio matavimą ar netgi transezofaginę echoskopiją, gali padėti greičiau pastebėti organizmo intarvaskulinio skysčio (IVS) tūrio, AKS pasikeitimus ir galimas ūmias komplikacijas [4]. AKS kontrolei skiriami vaistai, pasižymintys greitu veikimu ir turintys trumpą veikimo pusperiodį, tokie kaip natrio nitroprusidas, nitroglicerinas, remifentanilis [6]. Nerekomenduojama naudoti sukcinilcholino, kuris dėl raumenų fascikuliacijų gali stimuliuoti katecholaminų išsiskyrimą iš naviko, ar simpatomimetinių savybių turinčių anestetikų, kaip ketaminas [7]. Po naviko pašalinimo arba iš karto po antinksčio venos ligavimo adrenalektomijos atveju, galimas staigus katecholaminų koncentracijos kraujyje sumažėjimas ir kartu ümi hipotenzija. Ji koreguojama palaikant normalų IVS tūrį (taikant infuzoterapiją), skiriant vazopresorius, tokius kaip noradrenaliną, vazopresiną. Fenilefrinas (a-adrenoreceptorių agonistas) aprašomas kaip mažai naudingas dėl išlikusios priešoperacinės a-adrenoreceptorių blokados [4, 8]. Pooperaciniu etapu rekomenduojamas hemodinamikos ir glikemijos monitoravimas 24-48 valandas. Dažniausios komplikacijos, susijusios su hormonų disbalansu: hipotenzija, hipertenzija, hipoglikemija, bet taip pat reikia įvertinti ir galimą organų pažaidą, sukeltą hemodinamikos nestabilumo operaciniu laikotarpiu [1, 5, 8]. Anesteziologo įsitraukimas daugiadalykinėje komandoje yra būtinas, įvertinant tinkamą ligonio paruošimą, numatant galimas komplikacijas ir užtikrinant sklandžią anesteziologinę eigą.

Tyrime analizuojama miokardo pažaida po neširdinių operacijų, kuri yra dažna ir pasitaiko iki 20 proc. atvejų, didindama pacientų mirštamumą tiek trumpuoju (30 dienų), tiek ilguoju (1 metų) laikotarpiu. Tyrimo tikslas − apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą, susijusią su šios būklės diagnostikos ir gydymo metodais. Literatūros analizė atlikta naudojant PubMed ir Google Scholar duomenų bazių informaciją, pasitelkiant raktažodžius anglų kalba: Myocardial injury, Postoperative, Noncardiac surgery, Troponin (miokardo pažaida, pooperacinis, neširdinės operacijos, troponinas). Svarbi diagnostikos priemonė yra didelio jautrumo troponino testai, kurie padeda nustatyti miokardo pažeidimus, įskaitant „nebylias“ miokardo pažaidas. Gydymas apima antitrombozinę terapiją aspirinu, statinų vartojimą, beta adrenoblokatorius ir angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius, atsižvelgiant į konkrečias paciento būklės ypatybes. Svarbus vaidmuo tenka gyvensenos pokyčiams ir, esant būtinybei, vainikinių arterijų angiografijai.

The goal of study was to test the hypothesis that addition of fentanyl to low-dose spinal hyperbaric bupivacaine reduces the effective dose of bupivacaine with faster recovery and similar quality of anaesthesia for anorectal surgery. 132 adult consecutive American Society of Anaesthesiology (ASA) 1–3 patients were randomized to receive spinal anaesthesia (SA) in the sitting position at L3-4 or L4-5 with hyperbaric bupivacaine (Marcaine Spinal Heavy 0.5%) injected over 2 minutes: Group S4 (n = 66) 0.8 mL, Group S3F (n = 66) 0.6 mL + fentanyl 10 µg to 0.8 mL. After sitting for 10 minutes, surgery was started. The rate of success, level and duration of sensory and motor block, time to voiding and ambulation, complications, consumption of analgesics, quality of anaesthesia according to the patient and medical staff (0–2 score) were assessed. Student’s t, Mann-Whitney, Analysis of variance (ANOVA), Kruskall-Wallis and χ 2 tests were used. Characteristics of SA are presented as mean ± standard deviation (SD), no of cases (%), median (range), p < 0.05* regarded as statistically significant. Maximum level of sensory block was 7.7 ± 1.4 vs. 7.0 ± 1.8 dermatomes in Group S3F vs. Group S4. Level of motor block was 0 Bromage score in >85% of cases in both groups. Mean duration of sensory block was 212.7 ± 35.1* vs. 229.5 ± 36.5 minutes in Group S3F vs. Group S4. Median time to urinate was 260 (120–960)* vs. 315 (160–1140) minutes in Group S4 vs. Group S3F. Quality of anaesthesia was comparable among groups. Pruritus was recorded in 4 cases vs. 0, Group S3F vs. Group S4 (p < 0.05). In conclusion, a combination of 3 mg of spinal hyperbaric bupivacaine with fentanyl produces an adequate level of anaesthesia similar to a dose of 4 mg but with faster recovery and prolonged analgesia for adult anorectal surgery. The trial was registered retrospectively in ISRCTN registry as ISRCTN84658134 and can be viewed at https://www.isrctn.com/ISRCTN84658134.

Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, supažindinti in­tensyviosios terapijos skyriuose (ITS) dirbantį perso­nalą su sedacijos galimybėmis naudojant inhaliacinius anestetikus. Metodika. Duomenų bazėse PubMed, Google Scholar, ClinicalKey buvo atrinkta 41 mokslinės literatūros pu­blikacija, nagrinėjanti inhaliacinių anestetikų panaudo­jimo ITS indikacijas, privalumus panaudojimo būdus ir trūkumus. Rezultatai. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS sie­jamas su trumpesniu ekstubacijos laiku, retesniu delyro pasireiškimu, mažesniu opioidų poreikiu. Šis metodas lemia greitesnį atsigavimą po sedacijos, daro teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Šis sedacijos būdas negali būti taikomas vyresnio amžiaus, termina­linės būklės su dauginiu organų disfunkcijos sindromu ar galvos traumą patyrusiems pacientams. Geriausias naudos bei rizikos santykis gaunamas ilgalaikę sedaciją taikant pacientams su status epilepticus, status asthma­ticus, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakan­kamumu, ūminiu respiracinio distreso sindromu ar pri­klausomiems nuo opioidų. Inhaliaciniai anestetikai ITS gali būti tiekiami naudojant „Sedaconda“ prietaisą arba MIRUS sistemą. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS nėra kasdienė praktika, todėl reikia papildomai apmo­kyti personalą. Toks sedacijos būdas turi ir trūkumų – netinkamai naudojami prietaisai gali teršti aplinkos orą, o patekę į aplinką inhaliaciniai anestetikai yra šiltnamio efektą didinančios dujos. Naudojant inhaliacinius aneste­tikus, didėja neorganinių fluoridų koncentracija kraujyje, galinti sukelti sunkias nefrogeninio necukrinio diabeto komplikacijas. Išvados. Inhaliaciniai anestetikai yra visavertis sedacijos metodas ITS, tinkamas tam tikroms pacientų grupėms. Naudojant inhaliacinius anestetikus sedacijai, reikia atsi­žvelgti į individualias paciento savybes, įvertinti galimą komplikacijų riziką.

Parafaringinio tarpo navikai - reti galvos ir kaklo augliai. Šių navikų dažnis, literatūros duomenimis, gali siekti mažiau nei 1 proc. visų diagnozuojamų navikų. Lipomos parafaringiniame tarpe - itin reta patologija, literatūroje aprašomi tik pavieniai šių lipomų atvejai. Šiame straipsnyje pristatome vienų iš parafaringinio tarpo lipomos atvejų.

Introduction Tumors in the parapharyngeal space are within the head and neck, constituting less than 1% of all tumors [1]. Lipomas in the parapharyngeal space are an exceptionally rare phenomenon, with a limited number documented in the literature [1]. This article aims to present an instance of a lipoma in the parapharyngeal space. [...].

Introduction Takotsubo cardiomyopathy (TTC) is a condition characterized by acute reversible dysfunction of the left ventricle. While it mimics acute coronary syndromes, it is not associated with the blood supply of the coronary arteries, occurring independently of coronary artery obstruction. Although TTC typically resolves spontaneously, in certain instances the outcomes of the condition can lead to severe debilitation or even mortality [1]. Aim The objective of this review is to organize the newest existing data concerning the clinical outcomes in TTC. [...].

Introduction. Osteochondrosarcoma - a rare tumor originating from the hyaline cartilaginous tissue [1]. Metastatic heart osteochondrosarcoma is exceptionally rare, with only a few cases documented in recent literature [2–4]. This review presents a case of this condition. Case presentation 76 y. o. Patient was admitted to LUHS Hospital, Kaunas clinics, with a confirmed low-risk pulmonary embolism (PE). A heart echocardiogram revealed a tumor-like mass. A multidisciplinary team recommended a surgery, but at the patient’s request, it was rescheduled for the next month. After 3 weeks, the patient was readmitted to hospital due to a deteriorating condition. Surgery was promptly carried out, involving the removal of the mass and tricuspid valvuloplasty. Radical excision was unattainable due to subendocardial infiltration. Histological examination confirmed metastatic osteochondrosarcoma, suggesting that the metastasis likely arose from a primary costal osteochrondrosarcoma that was surgically radically removed a year prior (pT1N0M0R0G2). Following an extended hospitalization and multiple post-surgery complications, the patient was stabilized and further palliative care treatment was indicated. [...].

Pasak pasaulinės sveikatos organizacijos išeminė širdies liga išlieka pirmaujanti mirties priežastis, kiekvienais metais pasiglemžianti 15,2 mln. gyvybių . Dėl visuomenės senėjimo šios ligos atvėju daugėja daugumoje šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuva Europoje yra viena iš išeminės širdies ligos atvėjų bei mirčių nuo jos lyderių. Ši liga yra polietiologinė, turinti daug rizikos faktorių. Juos kontroliuojant būtų įmanoma sumažinti naujų ligos atvėjų bei užkirsti kelią senųjų komplikacijoms. Dėl to yra būtina pirmosios bei antrosios grandies sveikatos priežiūros specialistams būti susipažinus su šiais veiksniais bei vykdyti praktikines rekomendacijas, kurias mums siūlo Europos bei Amerikos kardiologų draugijos siekiant juos mažinti. Šiame straipsnyje bus apžvelgti pagrindiniai, didžiausią įtaką turintys rizikos veiksniai ir bus pateiktos praktikinės rekomendacijos jiems mažinti.

ADSD (aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija) gali būti pavadinta reta, paveldima kardiomiopatija, pasireiškianti širdies raumeninio audinio randėjimu dėl tarpraumeninių jungčių dismorfijos bei staigios mirties rizika dėl skilvelinių aritmijų. Miokardo raumeninį audinį palaipsniui pakeičia fibrozinis bei riebalinis audiniai. Ši patologija apima 5-10% jaunesnių nei 65 metai staigių mirčių atvėjų, o atletuose dažnis dar didesnis ir gali siekti net iki 20% ir yra 2 dažniausia staigios mirties priežastis po hipertrofinės obstrukcinės kardiomiopatijos. Naujausios studijos teigia, kad ši patologija pažeidžia ne tik dešinįjį skilvelį, bet ir kairiąjį, taip toliau didindama staigios mirties riziką. Dėl to, yra būtina atpažinti ankstyvus simptomus, pakitimus klinikiniuose ir intrumentiniuose tyrimuose juos koreguoti ir mažinti galimos staigios mirties riziką. Šiuo straipsniu siekiama supažindinti medicininę bendruomenę su šios ligos diagnostikos bei gydymo kriterijais.