Bardauskienė, Sandra

In this paper, an ad hoc section of the matrix analysis is proposed. It helps to calculate and analyse various characteristics for the analysis of local changes, capable to reveal the dynamics of the connections between parameters. Using them it becomes possible to apply the indirect analysis to the complex system profile.

Įvadas: Nesubalansuota mityba sukelia papildomą stresą organizmui ir gali apriboti kasdienio fizinio aktyvumo galimybes. Dažniausiai badavimas taikomas tiriant aukšto meistriškumo sportininkus ir asmenims, turintiems sveikatos problemų (Johnson, Leck, 2010). Nėra pakankamai duomenų, parodančių, kaip badavimas įtakoja nesportuojančių, sveikų asmenų funkcinį pajėgumą. Tikslas ir uždaviniai: Įvertinti veloergometrinio mėginio tyrimo rodiklių kaitą prieš ir po paros badavimo. Metodika: Tyrime dalyvavo 34 moterys ir 24 vyrai. Tiriamųjų moterų amžius - 32,67 ± 6,1 m. ūgis – 169 ± 0,14 cm, svoris – 72,17 ± 12,64 kg. Tiriamųjų vyrų amžius - 30,62 ± 4,94 m. ūgis – 180 ± 0,04 cm, svoris – 87,92 ± 10,29 kg. Tiriamieji atliko pakopomis kas 1 minutę didėjančio fizinio krūvio mėginį veloergometru prieš ir po 24 val. badavimo. Po pirmojo veloergometrinio funkcinio mėginio tiriamieji visą parą vartojo tik skysčius, neturinčius energetinės vertės (vanduo). ŠKS funkcinės būklės vertinimui buvo naudojama KMU Kardiologijos institute sukurta kompiuterinė elektrokardiogramos (EKG) analizės sistema „Kaunas – Krūvis“. Veloergometrinio tyrimo metu pradinis krūvis moterims buvo 25 W ir kas minutę didinamas po 25 W iki 150 W, vyrams pradinis krūvis 50 W ir kas minutę didinamas po 50 W iki 250 W. Krūvio metu apsisukimų dažnis 60-65 aps/min. Veloergometrinio mėginio metu nepertraukiamai registruota EKG. Analizuoti RR, JT ir QRS intervalų vidurkiai, dispersijos ir variabiliumas ramybės sąlygomis ir fizinio krūvio metu. Rezultatai: RR intervalo vidurkis krūvio metu prieš badavimą registruotas 538,12 ± 7,96 s, o po badavimo 556,28 ± 8,57 s (p<0,05). Atsigavimo metu RR intervalo pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). RR intervalo variabilumas krūvio metu (prieš badavimą 0,2 ± 0,008 ms, po 0,23 ± 0,017 ms) ir ... [...].

Pagrindinė mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) ligos, kurias lemia netinkama mityba, emocinis stresas, fizinio aktyvumo stoka. Esant energiniam disbalansui, nepriklausomai nuo ligos ar dėl estetinių priežasčių, neretai yra išbandomas trumpalaikis ar ilgalaikis badavimas. Tačiau badavimo poveikį nagrinėjančiuose tyrimuose daugiau dėmesio skiriama psichologiniams, o ne fiziologiniams požymiams. Dauguma su badavimu susijusių tyrimų yra atlikti asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų ar priklausančių specifinei asmenų grupei (pvz., sportininkai). Šio tyrimo tikslas – įvertinti paros badavimo įtaką arterinio kraujo spaudimo ir širdies susitraukimo dažniui veloergometrinio mėginio metu. Tyrime dalyvavo 36 moterys ir 24 vyrai. Tiriamieji veloergometru atliko pakopomis kas 1 minutę didėjančio fizinio krūvio mėginį prieš 24 valandų badavimą ir po jo. Po pirmojo veloergometrinio funkcinio mėginio tiriamieji visą parą vartojo tik skysčius, neturinčius energinės vertės (vanduo). ŠKS funkcinei būklei vertinti buvo naudojama KMU Kardiologijos institute sukurta kompiuterinė elektrokardiogramos (EKG) analizės sistema „Kaunas–Krūvis“. Tyrime analizuotas sistolinis (S) ir diastolinis (D) arterinis kraujo spaudimas (AKS), pulsinė amplitudė (S–D), širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ramybės sąlygomis ir fizinio krūvio metu. Nustatyta, kad moterų sistolinis AKS prieš badavimą ramybės metu buvo 114,72 ± 1,37 mmHg, maksimalaus krūvio metu – 158,61 ± 2,54 mmHg, po paros badavimo sistolinis spaudimas nuo 110,13 ± 1,23 mmHg ramybės metu padidėjo iki 152,91 ± 2,15 mmHg krūvio metu (p < 0,05). Moterų (p < 0,05) ir vyrų (p > 0,05) sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo po paros badavimo. [...].

Tyrimo pagrindimas ir hipotezė. Atliekant provokacinį pakopomis didinamą fizinį krūvį, dirbančio raumens deguonies įsisotinimo kaita paskutiniais krūvio etapais buvo skirtinga. Darome prielaidą, kad šis skirtumas gali lemti nevienodas centrinės bei periferinės kraujotakos reakcijas dirbant rankų, kojų ir nugaros raumenims. Tikslas: įvertinti centrinės ir periferinės širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijas aktyvuojant skirtingas raumenų grupes. Metodai. Ištirti 27 sąlygiškai sveiki vyrai (amžius 32 ± 1,8 m., KMI 25,3 ± 0,6 kg / m2). Visi tiriamieji atliko pakopomis kas minutę didinamą provokacinį fizinį krūvį veloergometru. Jo metu buvo registruojama elektrokardiograma ir vertinamas deguonies įsisotinimas neinvaziniu artimosios infraraudonosios spektroskopijos būdu. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes pagal deguonies įsisotinimą paskutiniais veloergometrinio krūvio etapais: A grupė – deguonies įsisotinimas didėjo paskutiniais veloergometrinio krūvio etapais; B grupė – deguonies įsisotinimas mažėjo visais krūvio etapais. Jie tiesė blauzdą, dilbį ir nugarą. Rezultatai. Širdies susitraukimų dažnio ir deguonies įsisotinimo rodiklių kaita parodė skirtumus tarp rankomis ir kojomis atliekamo pratimo. Nors krūvis rankoms ir kojoms buvo individualizuotas, A ir B grupės širdies susitraukimų dažnio ir deguonies įsisotinimo rodiklių kaita skyrėsi. Kiek neįprasta širdies susitraukimų dažnio reakcija taikant fizinį krūvį nugaros raumenims – širdies susitraukimų dažnis pirmomis krūvio sekundėmis sumažėdavo, bet ne padidėdavo. Ramybės sąlygomis užregistruotas deguonies įsisotinimas nugaros raumenyse buvo mažesnis nei rankų ir kojų (p < 0.05). [...].

Tyrimo pagrindimas ir hipotezė. Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) ligos yra pagrindinė mirštamumo priežastis, kurią lemia netinkama mityba, stresas, fizinio aktyvumo sumažėjimas. Siekiant teigiamų pokyčių, neretai mažinamas kūno svoris trumpalaikiu arba ilgalaikiu badavimu. Visgi tiriant badavimo poveikį dažniau akcentuojami psichologiniai, o ne fiziologiniai veiksniai. Tikslas: įvertinti paros badavimo poveikį moterų ŠKS funkcinių rodiklių kaitai fizinio krūvio metu. Metodai. 36 moterys atliko pakopomis (po 25 W) kas 1 minutę didinamo fizinio krūvio veloergometrinį mėginį prieš badavimą ir praėjus 24 valandoms po jo. Tiriamosios po pirmo veloergometrinio mėginio 24 valandas vartojo tik vandenį. ŠKS funkcinei būklei vertinti buvo naudojama KMU Kardiologijos institute sukurta kompiuterizuota EKG analizės sistema „Kaunas–Krūvis“. Tyrimo metu buvo analizuota sistolinio kraujospūdžio (S), širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) ir JT intervalo kaita ramybės sąlygomis, fizinio krūvio metu. Rezultatai. Po 24 valandų badavimo ŠSD ramybės sąlygomis ir pirmas tris krūvio minutes reikšmingai sumažėjo (p < 0,05). JT intervalo trukmė viso fizinio krūvio metu trumpėjo. Užregistruotos ilgesnės JT intervalo reikšmės ramybės metu ir pirmas dvi fizinio krūvio minutes po badavimo (p < 0,05). S ramybės sąlygomis ir viso fizinio krūvio metu po paros badavimo reikšmingai sumažėjo (p < 0,05). Aptarimas ir išvados. Vertinant nesportuojančių moterų funkcinę būklę po paros badavimo, daugelis ŠKS funkcinių rodiklių buvo pakitę: užregistruotas mažesnis ŠSD, pailgėjęs JT intervalas ir sumažėjęs S.

Beveik pusės mūsų šalies gyventojų mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) ligos, todėl vis daugiau atliekama tyrimų, orientuotų į ŠKS ligų profilaktiką. Be to, gausėja žmonių, turinčių per didelę kūno masę. Įrodyta, kad efektyviausiai viršsvoris yra mažinamas padidinus fizinį krūvį bei sudarius individualią mitybos dietą. Norėdami sumažinti turimą viršsvorį, dalis asmenų išbando periodinį vienos paros badavimą. Tačiau kaip yra veikiama ŠKS, badaujant trumpą laiką, nėra iki galo ištirta. Tyrimo tikslas - įvertinti badavimo poveikį skirtingą kūno masės indeksą turinčioms moterims pakopomis didėjančio fizinio krūvio metu. Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrime dalyvavo 36 moterys, neturinčios sveikatos problemų. Tiriamųjų amžius - 32,03 ± 1,57 metų, ūgis - 170 ± 2 cm, svoris - 71,96 ± 2,56 kg, KMI (kūno masės indeksas) - 24,71 ± 0,69 kg/m². Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes, atsižvelgiant į KMI - iki 25 kg/m² imtinai (n=22) virš 25 kg/m² (n=14). [...].

The main aim of this study was to evaluate women‘s with different body mass index electrocardiogram’s parameters changes induced by 24-hour fasting. Computerized ECG analysis system „Kaunas – Load“, which was developed at the Institute of Cardiology, was used to evaluate functional state of cardiovascular system. More expressed changes in cardiovascular parameters after 24-hour fasting was in the group of normal weight women. It is noted that women with higher fat mass expose more economical heart’s myocardium work at rest and under conditions of physical exertion.

Tikslas. Įvertinti veloergomentrinio tyrimo rodiklių kaitą prieš ir po paros, nustatyto mitybos režimo. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tiriamąjį kontingentą sudarė 23 sportuojančios moterys, kurių amžius 31,9±5,8 m., KMI 24,7±3,7. Tiriamosios 2-3 kartus per savaitę lankė sveikatą stiprinančias treniruotes. Tiriamosios atliko provokacinį fizinio krūvio veloergometrinį mėginį prieš ir po paros nustatyto mitybos rėžimo. Tiriamosios po pirmojo veloergometrinio funkcinio mėginio visą parą vartojo tik skysčius be energetinės vertės. EKG duomenis registravome naudojant KMU Kardiologijos institute sukurtą kompiuterinę programą "Kaunas-Krūvis". [...].