Adukauskienė, Dalia

Ar nesubalansuotų (izotoninių hiperjoninių) kristaloidinių tirpalų vartojimas hipovolemijos korekcijai sergant sepsiu sietinas su blogesnėmis išeitimis? Autorė: Agnė Kairytė Tikslas ir uždaviniai: šio darbo tikslas yra atliekant sisteminę literatūros analizę išsiaiškinti, ar nesubalansuotų (izotoninių hiperjoninių) kristaloidinių tirpalų vartojimas hipovolemijos korekcijai sepsio atveju, lyginant su subalansuotaisiais (izotoniniais izojoniniais), sietinas su blogesnėmis išeitimis: ūmine inkstų pažaida, ūmine inkstų pažaida su pakaitinės inkstų terapijos poreikiu bei 30 d., 90 d. mirštamumu ir mirštamumu ligoninėje. Metodai: sisteminė literatūros apžvalga parengta remiantis PRISMA reikalavimais. Klinikinių tyrimų paieška buvo atlikta naudojantis Pubmed (MEDLINE), Trials CENTRAL (Cochrane) ir Web of Science elektroninėmis duomenų bazėmis. Paieškos procesas buvo vykdomas nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. kovo 6 d. Į sisteminę literatūros analizę įtraukti tyrimai, kurie atitinka nurodytus uždavinius. Rezultatai: atlikus pirminę duomenų bazių paiešką, iš viso buvo rastos 706 publikacijos. Pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 10 publikacijų. Išanalizavus ir palyginus atrinktus tyrimus, statistiškai reikšmingų duomenų, kad nesubalansuotų kristaloidų vartojimas sepsiu sergančių pacientų hipovolemijos korekcijai yra sietinas su ūmine inkstų pažaida, ūmine inkstų pažaida su pakaitinės inkstų terapijos poreikiu bei 30 d., 90 d. mirštamumu ir mirštamumu ligoninėje, nerasta. Išvados: įsisavinus medžiagą apie sisteminės literatūros apžvalgos atlikimo metodiką nustatyta, kad nesubalansuotų kristaloidų tirpalų vartojimas hipovolemijos korekcijai sepsio atveju, lyginant su subalansuotųjų, nėra sietinas su ūmine inkstų pažaida, ūmine inkstų pažaida su pakaitinės terapijos poreikiu bei 30 d. mirštamumu, 90 d. mirštamumu ir mirštamumu ligoninėje.

Author: Akhil Sukumaran

Scientific supervisor: Dr. Prof. Dalia Adukauskiene

Research Title: Association of Bacteremia with Mortality of COVID-19 Patients in ICU

The aim of this study is: ● Bacteremia as mortality risk factor in severe cases of COVID-19

The objective of this study is to: To estimate mortality rate of severe COVID-19 patients intotal. To estimate mortality rate of bacteremia in ICU patients. To estimate mortality of severe COVID-19 patients without bacteremia. To estimate mortality of severenCOVID-19 patients with bacteremia. To compare the difference in mortality between severe COVID-19 patients with and without bacteremia.

Methodology: PRISMA guidelines were followed in researching this systematic review and meta-analysis was used to estimate the data and create an unbiased systematic review. A total of 32 articles were included in this research after thorough interpretation out of which 15 articles gave a sample population size of 3736 patients.

Results: Our analysis revealed that 19.5% of the severe COVID-19 patients with bacteremia and 16.1% without bacteremia succumbed to the disease. The study also found significant statistical associations between country-specific treatment outcomes and the presence of bacteremia, as well as between patient criticality (critical vs. non-critical) and bacteremia outcomes. The Pearson Chi-Square Test confirmed these associations with a p-value < .001, indicating a strong correlation between the mortality of COVID-19 severe patients with bacteremia compared to those without.

Conclusion: This study aimed to estimate the overall mortality rate among severe COVID-19 patients admitted to intensive care units. Through a comprehensive analysis, it was determined that out of 3,736 severe COVID-19 patients treated in ICU, 1,331 succumbed to the disease, leading to an overall mortality rate of approximately 35.63%. The mortality rate of bacteremia in ICU patients altogether was 45.9% which shows us the significant impact bacteremia has on mortality rates of ICU patients. This significant mortality rate highlights the critical nature of COVID-19, especially in severe cases requiring intensive care.The analysis conducted in this study highlights that severe COVID-19 patients without bacteremia have a mortality rate of 16.1%. This statistic underscores the inherent severity of COVID-19, even in the absence of bacteremia.The findings from this study reveal that severe COVID-19 patients who develop bacteremia experience a heightened mortality rate of 19.5%. This increased mortality rate signifies the substantial impact that secondary bacterial infections have on patients already critically ill with COVID-19. The statistical analysis provides strong evidence (p-value < .001) of the association between bacteremia and elevated mortality rates, which confirms that bacteremia is a significant contributor to increased mortality rates in severe COVID-19 patients.

The global surge in severe Covid19 cases has increased the need for a critical management in the Intensive care units, prompting varied pharmacological interventions. This systematic review examines the association between groups of medication and two key outcomes: ICU stay duration and the mortality rates. The severe course of Covid19 infection is considered if the patient has one or more of the following criteria: Respiratory rate of >30 breaths per minute, Severe respiratory distress, Oxygen saturation or room air %,<94 PaO2/FiO2 ratio < 300mmHg, Lung infiltrates affecting more than 50% of the lung fields within 24-48 hours. At the time of writing this systematic review, the confirmed amount of Covid19 cases according to the WHO are a total of 774,469,939 worldwide and the number of total deaths worldwide is 7,026,465. Therefore, the mortality rate by all forms of Covid19 is 0.909%. The severe cases of Covid19 have higher mortality. 30%-60% mortality rate for ECMO patients, 71% mortality rate during the first wave of the pandemic in German hospitals, 70%-80% mortality for older patients >60 years old. By systematically addressing each objective, this review aims to provide an understanding of the distinct impacts of these pharmacological treatments on severe Covid19 outcomes. The four objectives are the association of antiviral, steroids, antiaggregants and anticoagulants with the duration of stay in the ICU and the mortality rates in patients with severe Covid19 infection. The ICU is having one of the highest daily hospitalization expenses departments in healthcare and especially when mechanical ventilation is involved. The mechanical ventilation is associated with a significantly higher daily cost for the patient receiving treatment in the ICU. Severe Covid19 is associated with respiratory failure, thus in need for mechanical ventilation and longer stay in the ICU. Nevertheless, longer a patient stays in the ICU, the higher the chance for a hospital acquired infection. These types of infections are proved to be among the highest for the patients hospitalized in the ICU. Interventions that result in a reduced ICU stay can lead to a significant reduction total inpatient cost and patient mortality. The preliminary findings suggest a conflict between the outcomes of specific medications. Thus, the aim of this systematic review has the purpose to guide clinicians in making the best clinical strategy and ultimately optimizing the patient care and outcomes in the challenging landscape of ICU management for the severe Covid19 infection.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: ventiliacinė pneumonija (VP) yra aktuali problema intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) visame pasaulyje, kadangi ji susijusi su padidėjusiu sergamumu ir mirštamumu. Candida genties mikroorganizmai neretai randami intensyviosios terapijos skyriuje esančių mechaniškai ventiliuojamų pacientų bronchų sekreto pasėliuose, o literatūroje minimas tiesioginis ryšys tarp ventiliacinės pneumonijos ir Candida spp. aptikimo kvėpavimo takuose. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar Candida spp. bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos metu yra patogenas ir kokia yra šio grybelio radimo prognostinė reikšmė pacientui. Medžiaga ir metodai: ši sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta remiantis PRISMA rekomendacijomis. Mokslinių publikacijų paieška vykdyta „PubMed/MEDLINE“ ir „Web of Science“ elektroninėse duomenų bazėse nuo 2024 metų sausio 29 dienos iki 2024 metų vasario 29 dienos. Ieškoma straipsnių tiriančių Candida spp. radimo bronchų sekrete sąsają su ventiliacine pneumonija, negydant priešgrybeliniais vaistais. Rezultatai: atlikus sisteminę elektroninių duomenų bazių paiešką, iš viso identifikuota 784 publikacijos. Pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus bei pašalinus dublikatus, į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtrauktos 5 publikacijos. Apibendrinant visus atrinktus tyrimus, galima teigti, kad radus Candida spp. bronchų sekrete, ventiliacinės pneumonijos atveju, gydymas priešgrybeliniais preparatais nedaro jokios teigiamos įtakos pacientui, vertinant sergamumą ventiliacine pneumonija, mirštamumą, ITS ir ligoninės lovadienių trukmę. Dėl to Candida spp. radimas bronchų sekrete yra laikomas kolonizacija, o ne gydymo reikalaujančia infekcija. Candida spp. eradikacija iš kvėpavimo takų teigiamų rezultatų neduoda, todėl galėtų būti nerekomenduotina. Candida spp. aptikimas bronchų sekrete gali prognozuoti artėjančią sunkią nefermentuojančių gramneigiamų bakterijų (Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter baumannii) ventiliacinę pneumoniją. Išvados:

1. Rasta ir įsisavinta literatūra apie sisteminės literatūros apžvalgos metodiką.
2. Atrinkta ir išanalizuota literatūra tinkanti darbo temos atžvilgiu.
3. Candida spp. nustatymas bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos atveju, negydant priešgrybeliniais vaistais, sergamumo nedidina.
4. Candida spp. nustatymas bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos atveju, negydant priešgrybeliniais vaistais, mirštamumo nedidina.
5. Candida spp. nustatymas bronchų sekrete ventiliacinės pneumonijos atveju gali prognozuoti nefermentuojančių gramneigiamų bakterijų (Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter baumannii) ventiliacinę pneumoniją, tačiau gydymas priešgrybeliniais vaistais įtakos šiai prognozei neturi.

Darbo autorius: Gintarė Jurgutytė Darbo pavadinimas: Hospitalinės gramneigiamos monobakteriemijos intensyviosios terapijos skyriuje: jos rizikos veiksnių paplitimas, sukėlėjų analizė ir mirštamumo sąsaja su jo rizikos veiksniais. Darbo tikslas: Hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų sukėlėjų ir išeičių analizė Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyriuje. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti hospitalinės gramneigiamos monobakteriemijos rizikos veiksnių paplitimą. 2. Nustatyti dažniausius hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų sukėlėjus ir jų jautrumą antibiotikams. 3. Nustatyti hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų mirštamumą ir jo sąsają su nustatytais rizikos veiksniais bei hospitalinių bakteriemijų sukėlėjų atsparumo profiliu. Tyrimo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2016 – 2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) Intensyviosios terapijos klinikos pacientų, kuriems buvo nustatyta gramneigiama bakteriemija, ligos istorijų analizė. Iš atrinktų ligos istorijų buvo renkami duomenys apie pacientų gretutines lėtines ligas, ūmias būkles, hospitalizacijos laikotarpiu taikytas invazines procedūras bei jų trukmę, nustatytus hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų sukėlėjus ir jų jautrumą antibiotikams. Apskaičiuotas hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų mirštamumas ir taikant statistinius metodus su SPSS programa vertintas ryšys tarp jo ir rizikos veiksnių, sukėlėjų bei jų atsparumo antibiotikams profilio. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp dydžių vertintas esant p<0,05. Tyrimo rezultatai: Penkių metų periode (2016 – 2020 m.) išanalizuotos ir į tyrimą įtrauktos 145 pacientų ligos istorijos su 148 hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų atvejais. Nustatytas pacientų amžiaus vidurkis buvo 64,72 ± 15,456 m. Atvejų pasiskirstymas pagal lytį: moterų sudarė n=46 (31,08 %) ir vyrų n=102 (68,92 %). Pacientai LSMUL KK buvo gydomi vidutiniškai 36,14 ± 33,058 d., o intensyviosios terapijos skyriuose 22,29 ± 24,818 d. Hospitalinės gramneigiamos monobakteriemijos atvejų 30 d. mirštamumas siekė 47,30 % (n=70), o vertinant visos hospitalizacijos ligoninėje laikotarpiu jis siekė 62,84 % (n=93). Dažniausiai stebimos gretutinės lėtinės ligos buvo: širdies ir kraujagyslių (n=113; 76,35 %), rečiau – cukrinis diabetas (n=30; 20,27 %), rečiausiai reumatologinės ligos (n=5; 3,38 %). Kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumas atitinkamai stebėtas (n=138; 93,2 % ir n=83; 56,1 %) atvejuose. Tokios intervencinės procedūros, kaip dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) buvo taikyta dažniausiai (n=137; 92,6 %), o vidutinė jos trukmė – 16,68 ± 22,926 d. Hemodializė buvo atliekama n=60 (40,5 %) atvejais ir vidutiniškai atliktų hemodializių – 5,48 ± 16,365 d. Operacijų ir kitų chirurginių intervencijų dėl įvairių patologijų prireikė 110 (74,3 %) analizuotiems atvejams. Dažniausiai nustatyti hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų sukėlėjai – Acinetobacter spp. (n=37; 25,0 %), K. pneumoniae (n=32; 21,6 %), E. coli (n=22; 14,9 %) ir P. aeruginosa (n=20; 13,5 %) (p<0,001). Dauginis atsparumas antibiotikams (DAA) nustatytas 72 (48,6 %) bakteriemijų atvejais ir dažniausiai jis nustatytas easnt Acinetobacter spp. (p<0,001). Lyginant mirusiųjų ir išgyvenusiųjų grupes 30 d. mirštamumas statistiškai reikšmingai siejosi su šoku (p<0,001; rcr=0,309), kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (p=0,002; rcr=0,255) ir DPV (p=0,008; rcr=0,217), bakteriemija sukelta Acinetobacter spp. (p=0,037; rcr=0,172) ir E. coli (p=0,010; rcr=0,213). Vertinant visos hospitalizacijos ligoninėje mirštamumą, jis siejosi su kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumu, šoku (p<0,001; atitinkamai rcr=0,350, rcr=0,360 ir rcr=0,444), DPV (p<0,001; rcr=0,315) ir hemodializėmis (p=0,001; rcr=0,265). Acinetobacter spp. (p=0,001; rcr=0,283) ir sukėlėjų priklausomumas DAA profiliui (p=0,021; rcr=0,189) statististiškai reikšmingai turėjo sąsają su didesniu mirštamumu visos hospitalizacijos ligoninėje laikotarpiu. Išvados: 1. Trys ketvirtadaliai nustatytų hospitalinės bakteriemijos rizikos veiksnių – širdies ir kraujagyslių ligos ir penktadalis – cukrinis diabetas. Beveik visais atvejais intensyviosios terapijos skyriuose buvo taikoma DPV, trims ketvirtadaliams atvejų buvo atliekamos chirurginės intervencijos, beveik pusei taikyta hemodializė. 2. Dažniausiai nustatyti hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų sukėlėjai intensyviosios terapijos skyriuose – Acinetobacter spp. (ketvirtadalis), K. pneumoniae (penktadalis) ir rečiau E. coli (dešimtadalis) ir P. aeruginosa (dešimtadalis). K. pneumoniae ir E. coli visais atvejais buvo jautrios imipenemui, meropenemui ir ceftazidimui su avibaktamu, o P. aeruginosa – cefepimui ir amikacinui. 3. Hospitalinių gramneigiamų monobakteriemijų 30 d. mirštamumas siekė pusę atvejų, hospitalizacijos laikotarpiu ligoninėje – dar didesnis. 30 d. mirštamumas siejosi su šoku, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ir DPV, ir sukėlėjais (Acinetobacter spp. ir E. coli), o ligoninės – su šoku, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ir DPV, inkstų funkcijos nepakankamumu ir hemodialize, sukėlėjais – Acinetobacter spp. bei dauginiu sukėlėjų atsparumu antibiotikams.

Sepsis remains common and lethal among critically ill patients, especially in the intensive care unit (ICU). As part of early resuscitation in sepsis, fluid administration remains a universal intervention in acute medicine. The Surviving Sepsis Campaign committee intended to deliver updated guidance and educate the clinicians treating sepsis or septic shock patients based on analyzing various data. Despite emerging evidence that may favor a single type and dose of resuscitation fluid over another, it seems that there is no ideal exists. The ultimate choice of resuscitative fluid is supposed to be the one that restores intravascular volume while minimizing the deleterious effects of fluid overload; unfortunately, these harmful effects are expected consequences in all kinds of resuscitation fluids. Therefore, serious caution needs to be taken even when utilizing the correct resuscitation technique. Recent evidence suggested improved patient outcomes when using balanced crystalloids compared to saline, but newer evidence from extensive trials showed no difference. Albumin did not show significant benefit, but other semisynthetic colloids such as starches appeared dangerous. Even though delivering 30 ml/kg is downgraded as a weak recommendation, clinicians still use the exact amount of volume as default. Additional research is needed urgently to define the optimal fluid dose, rate, and composition during the management of patients with sepsis and septic shock.

Koma (gr. gilus miegas) yra sąmonės sutrikimas, kurį sukelia difuzinė pusrutulių žievės disfunkcija arba tinklinio darinio pažeidimas galvos smegenų kamiene. Intensyvios terapijos skyriuose kasmet gydoma nemažai skirtingo amžiaus žmonių, ištiktų įvairios kilmės komos. Mirštamumas ištikus komai yra didelis. Įvairių mokslinių straipsnių duomenimis, mirštamumas gali siekti net 90 procentų, tačiau labai priklauso nuo komos etiologijos ir kitų veiksnių, todėl šiame moksliniame darbe planuojame ištirti, kokie veiksniai yra susiję su didesne komoje esančių pacientų mirštamumo rizika.

Darbo tikslas: Įvertinti Acinetobacter baumannii, pasižyminčios MDR, XDR ar PDR atsparumu antibiotikams, sukeltos ventiliacinės pneumonijos rizikos veiksnių sąsajas su mirštamumu. Darbo uždaviniai: Nustatyti ventiliacinės pneumonijos, sukeltos dauginio atsparumo antibiotikams padermės A. baumannii rizikos veiksnių, mirštamumo paplitimą, hospitalizacijos trukmes tarp MDR, XDR ir PDR atsparumo antibiotikams grupių bei išsiaiškinti sąsajas tarp jų. Metodika: Buvo atlikta retrospektyvinė 60 pacientų, sirgusių Acinetobacter baumannii dauginio atsparumo antibiotikams atmainos sukelta ventiliacine pneumonija LSMUL KK Centriniame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 2014-2015 m., ligos istorijų analizė. Vertinta literatūros šaltiniuose minimų ventiliacinės pneumonijos, sukeltos dauginio atsparumo antibiotikams A. baumannii padermių, rizikos veiksnių paplitimas ir pasiskirstymas tarp MDR, XDR ir PDR atsparumo grupių, sąsajos su mirštamumu. Rezultatų apdorojimui naudota SPSS 20.0 programa, reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95% reikšmingumo lygmuo p<0.05. Rezultatai: antimikrobinio atsparumo grupių pasiskirstymas: MDR-VP 13.3% (n=8), XDR-VP 68.3% (n=41), PDR-VP 18.3% (n=11) atvejų. SAPS II skalės stacionarizavimo į ITS metu MDR-VP balų vidurkis 42.63 ±13.78, XDR-VP 48.71 ± 12.81, PDR-VP 49.00 ± 13.45 (p=0.048). Karbapenemai iki VP nustatymo vartoti XDR-VP 29.3%, PDR-VP 18.2%, MDR-VP 50% atvejų (p=0.039). Hospitalizacijos trukmė iki į ITS MDR-VP 0.25±0.463 d, XDR-VP 2.85±4.89, PDR-VP 5.64±6.652 d. (p=0.036). Bendra hospitalizacijos trukmė iki DPV: MDR-VP 1.13 ± 0.35 d., XDR-VP 1.83±3.49 d., PDR-VP 4.91±6.73 d. (p=0.013). Mirštamumas MDR-VP grupėje 62.5%, XDR-VP 61.0%, PDR-VP 72.7% (p=0.772). Mirusiųjų ligoninėje grupėje daugiau buvo moterų (79.3%) (p=0.013), po VP nustatymo hospitalizacijos trukmė, antibiotikų vartojimo trukmė bei bendra hospitalizacijos trukmė buvo trumpesnė (p<0.05).Ryšys tarp mirštamumo ir rizikos veiksnių: SOFA skalė Exp (B) =1.23, p=0.006, 95% PI 1.06-1.43, SAPS II skalė Exp(B)= 1.07 p=0.008, 95% PI 1.02-1.12, moteriška lytis Exp (B) = 4.09, p=0.016, 95% PI 1.31-12.81, hospitalizacijos trukmė po VP nustatymo Exp(B)= 0.95 p=0.004, 95% PI 0.92-0.99, antibiotikų vartojimo trukmė po VP nustatymo Exp (B)=0.947, p=0.019, 95% PI 0.91- 0.99, bendra hospitalizacijos trukmė Exp (B)=0.97, p=0.015, 95% PI 0.94- 0.99. Išvados: Tarp VP sukėlusios A.baumannii dauginio atsparumo antibiotikams padermių vyravo XDR. MDR-VP: dažnesnis karbapenemų vartojimas iki VP nustatymo, trumpesnė hospitalizacijos trukmė iki ITS ir DPV pradžios. PDR-VP: sunkesnė pacientų būklė iki VP, ilgesnė hospitalizavimo trukmė iki ITS ir DPV pradžios. VP sukėlėjo A.baumannii dauginio atsparumo išreikštumas (MDR, XDR, PDR) įtakos bendrai hospitalizacijos trukmei ir mirštamumui neturėjo. Mirštamumas siejosi su sunkesne būkle pagal SAPS II, SOFA skalių rodmenis, moteriška lytimi, trumpesne hospitalizacijos ir antibiotikų vartojimo po VP nustatymo trukme, trumpesne bendra hospitalizacijos trukme.

Darbo autorius. Vaida Vrubliauskaitė. Darbo pavadinimas. Intensyviosios terapijos skyriuose sepsiu sergančių pacientų klinikinių duomenų analizė. Darbo tikslas. Nustatyti sąsajas tarp sepsio rizikos veiksnių, etiologijos, sukėlėjo, taikytos antibiotikoterapijos bei pacientų mirštamumo. Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti sepsio demografinius duomenis, rizikos veiksnių paplitimą ir sąsają su mirštamumu; 2) nustatyti Intensyviosios terapijos skyriuose (santr. ITS) sepsiu sergančių pacientų skirtingos etiologijos sepsio paplitimą ir sąsają mirštamumu; 3) nustatyti ITS sepsiu sergančių pacientų skirtingos etiologijos sepsio dažniausius identifikuotus sukėlėjus; 4) vertinti sepsio gydymui taikytos antibiotikoterapijos atitikimą tikslinei ir sąsają su mirštamumu. Tyrimo metodika. Išanalizuotos 177 ligos istorijos, vertinant dėl sepsio gydytus pacientus Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės (santr. LSMUL) Kauno klinikų Centriniame bei Traumų ir skubios pagalbos centro Intensyviosios terapijos skyriuose. Tyrimui atrinkti pacientai sugrupuoti pagal lytį, pagal amžių suskirstyti į keturias grupes (18 - 39; 40 - 59; 60 - 79; ≥80 m.). Pagal sepsio židinį išskirtos 7 grupės: pirminė bakteremija (sukėlėjas išaugintas tik kraujyje), intraabdominalinė infekcija, kvėpavimo takų infekcija, šlapimo organų infekcija, odos ir minkštųjų audinių infekcija, kelių šaltinių ir nenustatyto šaltinio infekcijos. Atvejai analizuoti atsižvelgiant į sepsio rizikos veiksnius (imunosupresija, cukrinis diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, išeminė širdies liga, piktnaudžiavimas alkoholiu), mikrobiologiškai nustatytą sukėlėją ir taikytą antibiotikoterapiją, ligos išeitį. Nagrinėta, kokios intervencinės priemonės (centrinės venos, šlapimo pūslės kateteriai, dirbtinė plaučių ventiliacija, hemodializės, hemotransfuzijos) statistikai reikšmingai susijusios su hospitalinės infekcijos (santr. HI) išsivystymu, vertinta HI sąsaja su mirštamumu. Atsižvelgiant į pasėlio rezultatus, išanalizuoti dažniausi sukėlėjai ir jų atsparumas antibiotikams, dauginį atsparumą antibiotikams turinčių padermių paplitimas, o pagal paskirtą antibakterinį preparatą vertintas empirinės antibiotikoterapijos atitikimas tikslinei ir nustatyta sąsaja tarp empirinės antibiotikoterapijos atitikimo ir mirštamumo. Rezultatai. • Demografiniai duomenys ir sąsaja su mirštamumu. Vyrų buvo 93 (52,6%), moterų – 84 (47,4%) (p = 0,548). Vyrų amžiaus vidurkis 65,7 ± 14,5 m., moterų - 71,2 ± 13,9 m. (p = 0,004). Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį (p = 0,04):  Vyrų (n = 93):  18 – 39 m. amžiaus grupėje buvo 6 pacientai (6,5%),  40 - 59 m. - 23 (24,7%),  60 – 79 m. - 48 (51,6%),  ≥80 m. - 16 (17,2%).  Moterų (n = 84):  18 – 39 m. grupėje buvo 3 pacientės (3,6%),  40 – 59 m. - 10 (11,9%),  60 – 79 m. - 45 (48,4%),  ≥80 m. buvo 26 (31,0%). Nuo sepsio mirė 131 pacientas (74 %) (p<0,001). Vyrų mirė 63 (67,7%), moterų – 68 (81%) (p=0,045). Sąsaja tarp pacientų amžiaus ir mirštamumo nuo sepsio (p = 0,003):  18 – 39 m. amžiaus grupėje (n = 9) mirė 3 (33,3%),  40 – 59 m. grupėje (n = 33) – 21 (63,6%),  60 – 79 m. grupėje (n = 93) – 70 (75,3%),  ≥80 m. (n = 42) – 37 (88,1%).

• Sepsio rizikos veiksnių dažnis ir sąsaja su mirštamumu. Onkologinė liga nustatyta 52 pacientams (29,4%), imunosupresija – 41 (23,2%). Cukriniu diabetu sirgo 31 pacientas (17,5%). Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (santr. LIFN) – 38 (21,5%). Išemine šidies liga sirgo 43 (24,3%). Piktnaudžiavimas alkoholiu pasitaikė 16 pacientų (9,0%).
Hospitalinė infekcija (santr. HI) nustatyta 75 atvejais (42,8%). Pacientams, kuriems buvo įvestas šlapimo pūslės kateteris (n = 117), HI išsivystė 54 (46,2%) (p = 0,16). Atliekant hemotransfuzijas (n = 56), HI nustatyta 35 (62,5%) (p<0,001). Iš tų, kuriems buvo įvestas CV kateteris (n = 96), HI išsivystė 47 (49,0%) (p = 0,05). Dializuotiems (n = 34) HI – 20 (70,6%) (P = 0,03). Kai taikyta DPV (n = 122), HI nustatyta 50 (41,0%) (p = 0,58). Išsivysčius HI mirė 53 pacientai (69,3%; ŠS 0,68; 95% PI 0,35 – 1,34) (p= 0,34).  Sepsio etiologija ir sąsaja su mirštamumu. 70 pacientų (39,6%) sukėlėjo nustatyti nepavyko. Vertinti atvejai su identifikuotais infekcijos sukėlėjais (n=107). Keliažidininė infekcija nustatyta 34 pacientams (31,8%), pirminė bakteremija – 17 (15,9%), šlapimo organų sistemos infekcija - 26 (24,3%), intraabdominalinė – 13 (12,2%), kvėpavimo takų – 9 (8,4%), odos ir minkštųjų audinių infekcija – 8 (7,5%). Nenustačius sukėlėjo mirė 60 iš 70-ies pacientų (85,7%), nustačius keliažidininę infekciją – 25 iš 34 (73,5%), esant šlapimo takų infekcijai – 13 iš 26 (50,0%), pirminei bakteremijai – 12 iš 17 (70,6%), intraabdominalinei infekcijai – 9 iš 13 (69,2%), kvėpavimo takų infekcijai – 8 iš 9 (88,9%), odos ir minkštųjų audinių infekcijai – 4 iš 8 (50,0%) (p = 0,01). Priklausomai nuo infekcijos šaltinio, sepsio sukėlėjai buvo: • Intraabdominalinė infekcija: Enterococcus spp. nustatyta 14 pacientų (7,9%), E. coli – 13 (7,3%), Klebsiella spp. – 10 (5,6%), Acinetobacter spp. ir Citrobacter spp. – po 5 (2,8%). • Šlapimo takų infekcija: E.coli nustatyta 20 pacientų (11,3%), Enterococcus spp. – 21 (11,9%), Klebsiella spp. 14 (7,9%), Pseudomonas spp. – 7 (4,0%). • Kvėpavimo takų infekcija: Klebsiella spp. nustatyta 10 pacientų (5,6%), Acinetobacter spp. ir Staphylococcus spp. – po 7 (4,0%); Pseudomonas spp. – 6 (3,4%), Pneumococcus spp. ir E. coli – po 4 (2,3%). • Odos ir minkštųjų audinių infekcija: Staphylococcus spp. nustatyta 6 pacientams (3,4%); Streptococcus spp. – 4 (2,3%), Pseudomonas spp. – 3 (1,7%). • Pirminė bakteremija: Staphylococcus spp. nustatyta 19-ai pacientų, iš jų 11-ai nustatyta S. epidermidis (6,2%), S. aureus – 6 (3,4%). E. coli nustatyta 11 pacientų (6,2%), Klebsiella spp. – 4 (2,3%). • Sepsio gydymui taikytos antibiotikoterapijos atitikimas tikslinei ir sąsaja su mirštamumu Dažniausiai nustatyti gramteigiami mikroorganizmai: o S. Aureus buvo 17 padermių, iš kurių 13 (76,5%) buvo atsparios penicilinui, 2 (11,8%) – oksacilinui. o S. Epidermidis – 15 padermių. 12 iš jų atsparios oksacilinui (80,0%), 11 klindamicinui (73,3%), 7 gentamicinui (46,7%), 4 ciprofloksacinui (26,7%). o S. haemolyticus – nustatyta 6 padermės, iš jų 4 atsparios gentamicinui (66,7%), 3 – oksacilinui. Dažniausiai nustatyti gramneigiami sukėlėjai: o Enterococcus spp. nustatyta 58 padermės. 45 buvo atsparios ampicilinui (77,6%), 23 ciprofloksacinui (36,6%), 18 vankomicinui (31,0%). o E. coli nustatytos 47 padermės. Ampicilinui atsparios 23 (48,9%), piperacilinui 16 (34,0%), cefuroksimui 13 (27,7%), ampicilinui/sulbaktamui 11 (23,4%). o Klebsiella spp. – 42 padermės. Ampicilinui atsparios 35 (83,3%), cefuroksimui, ciprofloksacinui – 23 padermės (54,8%), ampicilinui/sulbaktamui, cefotaksimui – 22 padermės (52,4%), piperacilinui – 21 (50,0%), piperacilinui/tazobaktamui – 20 (47,6%). o Enterobacter spp. nustatyta 12. Ampicilinui atsparių buvo 12 (100,0%), cefuroksimui – 11 (91,7%), ampicilinui/sulbaktamui – 10 (83,3%), piperacilinui/tazobaktamui 7 (58,3%). o Citrobacter spp. nustatyta 12 padermių; 12 iš jų buvo atsparios ampicilinui (100,0%), cefuroksimui – 11 (91,7%); piperacilinui, ampicilinui/sulbaktamui ir cefotaksimui – 9 (75,0%), piperacilinui/tazobaktamui – 6 (50,0%), ceftazidimui – 4 (33,3%). o Serratia spp. – 9 padermės; piperacilinui/tazobaktamui atsparios 9 (100,0%), ampicilinui, ampicilinui/sulbaktamui, cefuroksimui ir cefotaksimui – 8 (88,9%), gentamicinui, ciprofloksacinui – 7 (77,8%). o Acinetobacter spp. ir Pseudomonas spp. nustatyta po 23 padermes. Acinetobacter spp. atsparumas piperacilinui/tazobaktamui, ceftazidimui, imipenemui, ciprofloksacinui siekė 100,0%, amikacinui ir gentamicinui – po 91,3%, tigeciklinui 87,0%, doksiciklinui – tik 8,7%. Pseudomonas spp. atsparumas imipenemui siekė 21,7%, gentamicinui ir ciprofloksacinui – po 13,0%.

Įvertintas antibiotikams rezistentiškų bakterijų paplitimas ir sąsaja su mirštamumu. Multi-drug resistant (santr. MDR) nustatyta 38 padermės, Extensively drug resistant (santr. XDR) - 29 padermės; Pan-drug resistant (santr. PDR) nenustatyta. MDR grupėje Klebsiella spp. nustatyta 19 padermių (50,0%), E.coli - 11 padermių (26,0%). XDR grupėje Acinetobacter spp. nustatyta 20 padermių (69,0%) Klebsiella spp. – 7 (24,1%). Pastebėta, kad nustačius MDR empirinė antibiotikoterapija visais atvejais (100,0%) neatitiko tikslinės (ŠS 2,71; 95% PI 2,022 – 3,643) (11 pav.), XDR infekcijos atveju neatitiko 94,1% (ŠS 2,02; 95% PI 1,568 – 2,602) (p<0,001).

Sąsaja tarp empirinės antibiotikoterapijos atitikimo tikslinei ir mirštamumo (p = 0,03): o Empirinė antibiotikoterapija atitiko 48 pacientams (27,1%). Iš jų mirė 32 (66,7%). o Neatitikus (n = 57; 32,2%) mirė 38 pacientai (66,7%). o Nenustačius infekcijos sukėlėjo (n=70; 39,6%) mirė 60 (85,7%) (p = 0,027).

Išvados.

1. Bendrasis sergamumas sepsiu priklausomai nuo lyties statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Moterų amžiaus vidurkis buvo didenis nei vyrų. 40 – 59 m. amžiaus vyrų buvo daugiau nei moterų, o ≥80 m. daugiau buvo moterų.
   Mirštamumas nuo sepsio siekė 74%, moterų didesnis nei vyrų. Didžiausias mirštamumas nustatytas pacientams ≥80 m. amžiaus.
2. Dažniausi nustatyti sepsio rizikos veiksniai: onkologinė liga, arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, imunosupresija. Nustatyta sąsaja tarp hemotransfuzijų, dializių ir hospitalinių infekcijų išsivystymo, tačiau hospitalinės infekcijos išsivystymas įtakos mirštamumui neturėjo.
3. Dažniausiai nustatyta keliažidininė infekcija, rečiau pasitaikė šlapimo organų sistemos infekcija, pirminė bakteremija, intraabdominalinė ir kvėpavimo takų infekcija. Mažiausiai nustatyta odos ir minkštųjų audinių infekcijos sukelto sepsio atvejų. Didžiausias mirštamumas - esant kvėpavimo takų infekcijos sukeltam sepsiui, nenustačius infekcijos šaltinio, nustačius keliažidininę infekciją. Mažiausias – esant odos ir minkštųjų audinių infekcijai arba šlapimo takų infekcijai.
4. Priklausomai nuo infekcijos šaltinio, dažniausi sepsio sukėlėjai buvo: o Intraabdominalinė infekcija: daugiausia nustatyta Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. o Šlapimo takų infekcija: Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. o Kvėpavimo takai: Klebsiella spp., Acinetobacter spp. ir Staphylococcus spp., Pseudomonas spp. o Odos ir minkštųjų audinių infekcija: dažniausi sukėlėjai buvo Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Pseudomonas spp. o Pirminė bakteremija: Staphylococcus epidermidis, E. coli, S. aureus, Klebsiella spp.
5. Dažniausiai išaugintos gramteigiamų mikroorganizmų padermės buvo S. aureus, S. Epidermidis ir S. haemolyticus. Gramneigiamų daugiausia nustatyta Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. Daugeliui antibakterinių preparatų nustatytas >90% rezistentiškumas. Acinetobacter spp. pasižymėjo >90,0% atsparumu beveik visiems tirtiems antibiotikams. MDR nustatyta daugiau nei XDR, o PDR padermių nenustatyta. MDR grupėje dažniausiai nustatyta Klebsiella spp. ir E.coli, XDR – Acinetobacter spp. Nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp MDR ar XDR sukelto sepsio ir empirinės antibiotikoterapijos neatitikimo. Tik trečdaliui visų pacientų empirinė antibiotikoterapija atitiko tikslinę; beveik 40% atvejų infekcijos sukėlėjas ir antibiotikoterapijos atitikimas liko nenustatyti. Mirštamumas tarp pacientų, kuriems empirinė antibiotikoterapija atitiko ar neatitiko tikslinės, nesiskyrė. Tuo tarpu atvejais, kai sukėlėjo nustatyti nepavyko, mirštamumas buvo didesnis.

Darbo tikslas. Gramneigiamų bakterijų sukeltų šlapimo organų infekcijų duomenų analizė LSMUL KK intensyviosios terapijos skyriuje 2012 – 2016 m. laikotarpiu. Darbo uždaviniai. 1) Įvertinti pacientų, susirgusių šlapimo organų infekcijomis, demografinius duomenis; 2) Nustatyti šlapimo organų infekcijos rizikos veiksnius ir jų paplitimą; 3) Nustatyti gramneigiamus šlapimo organų infekcijos sukėlėjus ir jų dauginio atsparumo padermių paplitimą; 4) Nustatyti šlapimo organų infekcijų sąsają su gydymo intensyvios terapijos skyriuje trukme; 5) Nustatyti pacientų, sirgusių šlapimo organų infekcijomis, mirštamumą ir jo rizikos veiksnius. Tyrimo metodika. Atliktas tęstinis retrospektyvusis kohortinis tyrimas, kurio metu buvo analizuoti atrinktų pacientų gydymo stacionare ligos istorijų 2012 - 2016 m. duomenys. Nagrinėti pacientų demografiniai rodikliai, šlapimo organų infekcijos rizikos veiksniai, šlapimo organų infekciją sukėlusios gramneigiamos bakterijos, jų dauginis atsparumas antibiotikams, gydymo intensyviosios terapijos skyriuje trukmė, mirštamumas bei jo rizikos veiksniai. Rezultatai. Tyrimo imtį sudarė 115 ŠOI sirgusių (tiriamoji grupė) ir 61 nesirgęs ŠOI pacientas (kontrolinė grupė). Tiriamųjų amžiaus mediana - 68,73 (20 – 95; 67,68) m., kontrolinės grupės - 61 (28 – 86; 63,44) m. (p=0,12). Tiriamąją grupę sudarė 46 vyrai (40 %), 69 moterys (60 %), kontrolinę – 31 vyras (50,82 %), 30 moterų (49,18 %) (p=0,17). Šlapimo pūslės kateterizacijos trukmės mediana – 5 (2 – 44; 9,8) d., kontrolinės grupės – 3 (2 – 18; 3,57) d. (p<0,001). Imunosupresinė terapija nustatyta 31 (26,96 %) (p=0,008), inkstų akmenys 24 (20,87 %) ŠOI sirgusiems pacientams (p=0,001). E.coli nustatyta 61 (53 %) pacientui (p<0,001). Dauginis atsparumas antibiotikams rastas 50 sukėlėjų (43,5 %; 95 % PI 34.3-53 %), iš jų E.coli - 44 % (n=22) (p=0,033). ŠOI sirgusiųjų gydymosi ITS trukmės mediana – 3 (2 – 37; 7,03) d., kontrolinės grupės – 3 (2 – 18; 4,18 ) d. (p<0,001). Mirė 51 (44,3 %) pacientas sirgęs ŠOI (p=0,01). ŠOI sirgusių ir mirusių stacionare pacientų amžiaus mediana - 76 (43 – 95; 73,67) m., išgyvenusių - 64,5 (20 – 92; 62,91) m. (p=0,001). Išvados: Amžiaus ir lyties įtaka sirgti šlapimo organų infekcijomis nenustatyta, šia liga sirgo dažniausiai vyresni nei 70 m. asmenys. Reikšmingi šlapimo organų infekcijos rizikos veiksniai buvo imunosupresinė terapija ir inkstų akmenligė. Dažniausias abiem lytims nustatytas šlapimo organų infekcijos sukėlėjas - E.coli, beveik pusė atvejų su dauginiu atsparumu antibiotikams. Šlapimo organų infekcija ilgina gydymo trukmę intensyviosios terapijos skyriuje. Bendrasis mirštamumas sergant šlapimo organų infekcijomis siekė beveik pusę atvejų. Laboratoriniai rodikliai: širdies susitraukimų dažnis bei sistolinis arterinis kraujo spaudimas, buvo susiję su didesniu mirštamumu. Mirštamumo rizikos veiksniai – vyresnis pacientų amžius ir lėtinis paūmėjęs inkstų funkcijos nepakankamumas.